22.9.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 229/57

Regionų komiteto nuomonė dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje T6-0228/2005

(2006/C 229/09)

REGIONŲ KOMITETAS,

atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 8 d. Europos Parlamento sprendimą, vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 265 straipsnio ketvirta dalimi, pasikonsultuoti su juo šiuo klausimu;

atižvelgdamas į2005 m. spalio 11 d. Biuro sprendimą pavesti Konstitucijos reikalų ir Europos valdymo komisijai parengti nuomonę šiuo klausimu;

atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliuciją dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje (T6-0228/2005);

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį ir Europos bendrijos steigimo sutarties 13 straipsnį;

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai, kuri buvo pasirašyta 2004 m. spalio 29 d., ypač į Pagrindinių teisių chartiją, kuri skelbiama šios sutarties II dalyje;

atsižvelgdamas į Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, ir Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus;

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl nediskriminavimo ir lygių galimybių visiems — pagrindų strategija (COM(2005) 224 final) ir Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos lygių galimybių metų (2007 m.) — Teisingos visuomenės linkme (COM(2005) 225 final — 2005/0107 (COD), (CdR 226/2005fin);

atsižvelgdamas į Europos Parlamento rezoliuciją dėl homofobijos Europoje (RSP/2005/2666);

atsižvelgdamas į savo nuomonę dėl Žaliosios knygos dėl lygybės ir nediskriminavimo išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, COM (2004) 379 final (CdR 241/2004 fin) (1);

atsižvelgdamas į ES nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklo rekomendacijas, paskelbtas Teminiuose komentaruose Nr. 3 — Mažumų apsauga Europos Sąjungoje;

atsižvelgdamas į Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centro (EUMC) pranešimus dėl migrantų, mažumų ir konkrečiai romų padėties;

atsižvelgdamas į savo nuomonės projektą (CdR 53 rev 1/2006), kurį 2006 m. balandžio 7 d. vieningai priėmė Konstitucijos reikalų, Europos valdymo ir laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės komisija (pranešėjai Mariboro meras Boris Sovič ir Ministras, Bavarijos žemės kanceliarijos vadovas Eberhard Sinner);

1)

KADANGI pagarba pagrindinėms teisėms, kultūrų ir kalbų įvairovei yra didelė Europos vertybė, kurią būtina išsaugoti visuose Europos Sąjungos regionuose, ir tai yra RK prioritetas;

2)

KADANGI su visomis diskriminacijos formomis dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos būtina vienodai aktyviai kovoti, primenant, kad visi žmonės prisideda prie Europos gerovės;

3)

KADANGI mažumų apsauga ir nediskriminavimo politika nėra tas pats, o vienodas požiūris yra visų piliečių esminė teisė, o ne privilegija;

4)

KADANGI kiekvienas asmuo turi teisę būti kitoks; tolerancija ir pagarba turėtų būti ne atskiriems asmenims teikiama malonė, o abipusiškumu grindžiamas gyvenimo principas;

5)

KADANGI vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį puoselėjant vieną iš pagrindinių teisių — susirinkimų laisvę;

6)

KADANGI vietos valdžios institucijų pareigūnams tenka ypatinga pareiga rodyti tinkamą pavyzdį ir skatinti gerą praktiką;

7)

KADANGI vietos ir regionų valdžios institucijos turi daug įgaliojimų viešųjų įrašų, švietimo, policijos, sveikatos apsaugos, būsto ir socialinės pagalbos srityse, be kurių negalima užtikrinti pagrindinių teisių;

8)

KADANGI Europos Parlamento prašymu Regionų komitetas pradėjo rinkti geros praktikos vietos ir regionų lygiu pavyzdžius ir šia veikla stengiasi kuo daugiau prisidėti prie geresnės mažumų apsaugos ir nediskriminavimo politikos įgyvendinimo;

65-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2006 m. birželio 14–15 d. (birželio 15 d. posėdis), vieningai priėmė šią nuomonę.

Regionų komitetas

1.   Bendrosios pastabos

1.1

pritaria Europos Parlamento rezoliucijai ir sutinka su ja, kad valstybės narės nepakankamai įgyvendina nediskriminavimo politiką; vis dėlto pripažįsta, kad nors šios politikos įgyvendinimo lygis konkrečiose valstybėse narėse skiriasi, nes vienos valstybės yra aktyvesnės nei kitos, ES, jos valstybės narės, vietos ir regionų valdžios institucijos daugelyje sričių jau turi susiklosčiusią gerą praktiką;

1.2

sutinka su EP teiginiu, kad įvairios valstybių narių vietos, regionų ir nacionalinės valdžios institucijos galėtų geriau koordinuoti savo priemones, skirtas kovai su visomis diskriminacijos formomis dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, įskaitant antisemitizmą ir išpuolius prieš mažumas, ypač prieš romus;

1.3

pripažįsta, kad vietos ir regionų valdžios institucijos susiduria su dvejopu iššūkiu: viena vertus, vietos ir regionų administracijų pareiga — diskriminavimu ir gerbti lygybės principą, suteikiant galimybę naudotis asmeninėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, kita vertus, jos privalo aktyviai skatinti laikytis pagrindinių teisių, tarp jų ir mažumų teisių;

1.4

pabrėžia, kad vietos valdžios institucijų vykdoma politika ir taikomos taisyklės turi būti teisiniu ar faktiniu požiūriu nediskriminuojančios, skatinti socialinę, ekonominę ir politinę integraciją;

1.5

pripažįsta, kad skurdas, socialinė atskirtis ir „getų“ kūrimas gali sukelti ekstremizmą, todėl mano, kad veiksminga integracijos politika, įskaitant švietimo ir būsto priemones vietos ir regionų lygiu, gali netiesiogiai prisidėti prie smurtinio ekstremizmo prevencijos ir kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunimui, gyvenančiam miesto „getuose“;

1.6

nurodo, kad kelete miestų, savivaldybių ir regionų, kurie remiasi daugiakultūrinės visuomenės principu ir suvokia, kokia turtinga ir įvairi yra Europos Sąjunga, esama teigiamų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti stipresnę mažumų atstovų apsaugą; todėl, atsižvelgdamas į Komiteto narių surinktus duomenis, siūlo pradinę negalutinę geriausios vietos ir regionų praktikos suvestinę, kuri yra šios nuomonės priedas;

2.   Požiūris ir rekomendacijos

2.1   Decentralizuotos priemonės įvairovei ir kultūrų dialogui skatinti

2.1.1

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijų veikla turėtų turėti pridėtinės vertės kovojant su rasizmu, antisemitizmu, islamofobija, ksenofobija, homofobija, išpuoliais prieš mažumų grupes, ypač prieš romus ir trečiųjų šalių piliečius, taip pat skatinti eilinių piliečių įvairovę ir vadovautis principu, kad įvairovė kuria turtingą visuomenę;

2.1.2

siūlo vietos ir regionų valdžios institucijoms imtis atitinkamų, decentralizuotų priemonių mažumų teisių apsaugos lygiui stiprinti ir kovoti su rasizmu ir ksenofobija Europos miestuose ir regionuose, būtent:

—

steigti vietos ir regionų kovos su diskriminacija tarnybas, kurioms būtų pavesta stebėti ir registruoti nuo diskriminacijos nukentėjusių tam tikrų kategorijų asmenų skundus;

—

skleisti plačiajai visuomenei pagrindinę informaciją apie mažumų padėtį ir kovos su diskriminacija politiką;

—

viešai pristatyti geros praktikos pavyzdžius (pristato oficialūs miestų, savivaldybių ir regionų atstovai);

—

atidaryti EuropeDirect informacinius centrus mažumų teisių ir nediskriminavimo priemonėms skatinti;

—

organizuoti renginius ir šventes, kuriais būtų siekiama suburti skirtingų kultūrų, tradicijų ir kalbų grupes, gyvenančias toje pačioje vietovėje;

—

parengti mokymo programas, skirtas vietos ir regionų administracijoms, mokytojams ir žurnalistams, kovai su diskriminacija ir vienodam visų piliečių vertinimui skatinti;

—

tarp administracijos tarnybų ir mažumų atstovų užmegzti paprastus ir tiesioginius ryšius tose srityse, kur tikėtina, kad jie patirs diskriminaciją;

2.1.3

pritaria Parlamentui, kad romų padėtis kelia ypatingą susirūpinimą; todėl mano, kad romų bendruomenei, atsižvelgiant į jos dydį ir savitumus, reikia specialios apsaugos;

2.1.4

mano, kad romų integracija bus svarbiausias vietos ir regionų valdžios institucijų uždavinys, ir ragina ES institucijas, nacionalines vyriausybes ir vietos bei regionų valdžios institucijas sukurti bendrą integruotą ir decentralizuotą metodą, kaip palengvinti politinę, socialinę ir ekonominę integraciją ir skatinti įvairovę ir toleranciją. Vietos ir regionų valdžios institucijoms siūlo šias priemones:

—

kurti lanksčias švietimo strategijas, kad integracijos tikimybė būtų kiek galima didesnė;

—

keistis geriausia praktika tarp miestų ir regionų, kuriuose gyvena romų bendruomenės nariai;

—

finansuoti kultūros renginius, kurių metu siekiama populiarinti romų kultūros paveldą ir tradicijas;

2.1.5

primygtinai teigia, kad norint išvengti ekstremizmo bei segregacijos svarbu vietos ir regionų lygiu puoselėti religinių ir etninių grupių dialogą, kuris taip pat padėtų visiems vienodai suvokti lygybę ir Europos visuomenės įvairovę;

2.1.6

pritaria Parlamentui, kuris pabrėžia, kad homofobija Europoje yra itin opus klausimas, ypač dėl to, kad kelete ES valstybių narių neseniai įvyko susirūpinimą keliančių įvykių;

2.2   Vienodo požiūrio standartų ir planų naudojimas ir skatinimas

2.2.1

mano, kad siekiant lygybės standartų paslaugų teikimo srityje vietos ir regionų valdžios institucijoms reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti politikos tikslus ir rodiklius, padėsiančius įvertinti politikos įgyvendinimo pažangą, ir pageidauja prisidėti prie tokių rodiklių kūrimo;

2.2.2

pripažįsta, kad vienodo požiūrio standartai ir planai, skirti bendruomenių lygybės strategijoms, kuriais siekiama rasių, lyčių, neįgaliųjų ir seksualinių orientacijų lygybės, padės geriau suvokti vienodo požiūrio ir vienodų galimybių gauti vietos ir regionų valdžios institucijų teikiamas paslaugas ir įsidarbinti svarbą. Jie buvo parengti kaip priemonė, leidžianti vietos valdžios institucijoms visais lygmenimis integruoti lyčių, rasių ir neįgaliųjų lygybės principą į savivaldybių politiką ir praktiką;

2.2.3

mano, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų teikti visiems prieinamas aukštos kokybės vietos paslaugas, kurios tenkintų įvairių miesto rajonų ir bendruomenių poreikius ir suteiktų pagrindą bendruomenės sanglaudai ir tvarumui; reikėtų naudotis jau nusistovėjusia geriausia praktika, pavyzdžiui:

—

teisinė pagalba konsultacijų forma, atsižvelgiant į konkrečių asmenų statusą;

—

bendruomenės priėmimo centrų finansavimas;

—

integracijos forumų, kuriuose vyktų viešos diskusijos, rengimas siekiant glaudesnių ryšių tarp piliečių (rezidentų) ir neseniai atvykusių asmenų;

—

su diskriminacija kovojančių patariamųjų organų steigimas ir patarėjų, atsakingų už bylas dėl diskriminacijos dėl rasės ir lyties, veikla;

2.3   Galimybė mokytis kalbos, šviestis ir dalyvauti darbo rinkoje

2.3.1

pabrėžia, kad švietimas yra pagrindinė priemonė mažumoms integruoti į šalies, kurioje jos gyvena, socialinį ir politinį gyvenimą ir ugdyti toleranciją ir pagarbą įvairovei. Šioje srityje vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį;

2.3.2

kartu su Europos Parlamentu ragina valstybes nares dėti visas pastangas, kad į švietimo sistemas būtų veiksmingai integruoti pabėgėlių, prieglobsčio prašančių asmenų ir imigrantų vaikai. Valdžios institucijos taip pat turi prisidėti prie to, kad mažumų atstovams būtų suteiktos visos galimybės įgyti sėkmingai integracijai reikalingus kalbos įgūdžius;

2.3.3

pabrėžia, kad įgijus pakankamai bendruomenės, kurioje gyvena mažumos, oficialios kalbos įgūdžių įgijimas padidėja realios integracijos tikimybė, ir teigia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos pagal savo įgaliojimus prireikus turėtų užtikrinti integracijos programas, kuriose, inter alia, būtų numatyti laisvai pasirenkami nemokami oficialios kalbos kursai (netgi vaikų darželiuose);

2.3.4

yra susirūpinęs neviltį keliančiu aukštu jaunimo nedarbo lygiu ir rekomenduoja taikyti teigiamas priemones, visų pirma sudarant sąlygas patekti į darbo rinką visoms nepalankioje padėtyje esančioms grupėms;

2.3.5

siūlo sukurti Komiteto narių tinklą, kuris remtų:

—

mažumoms priklausančių žmonių stažuotes savivaldybėse;

—

stipendijų, skiriamų geriausiems studentams, kilusiems iš etninių mažumų arba iš kitos nepalankioje padėtyje esančios grupės, sistemą;

—

specialias kalbos programas, skirtas migrantų vaikams;

2.3.6

atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų geros praktikos švietimo ir įsidarbinimo srityse pavyzdžius:

—

visų tautybių vaikai priimami į valstybines mokyklas;

—

savivaldybės garantuojama galimybę visiems mokytis kalbų;

—

sudaromos vienodos galimybės šviestis, taip pat ir neįgaliems žmonėms, ne ES piliečiams ir vyresnio amžiaus gyventojams, atsižvelgiant į visą gyvenimą trunkančio mokymosi principą;

—

šviečiamojo pobūdžio projektai, skirti kovai su diskriminacija;

—

mažumų grupių kalbomis dėstomi kursai;

—

virtualūs integracijos politikos biurai;

—

veiksmai, skirti kovai su diskriminacija įsidarbinant vietos įdarbinimo tarnybų lygiu, pavyzdžiui, siunčiant darbdaviams anoniminius duomenis apie darbo ieškančius asmenis nenurodant jų pavardės;

2.4   Galimybės gauti socialinį būstą ir naudotis viešosiomis paslaugomis

2.4.1

ragina valstybes nares už būstą atsakingos institucijoms sukurti nacionalines duomenų bazes arba nacionalines geros praktikos gaires, kad būtų sistemingai ir dideliu mastu renkami duomenys apie migrantų ir etninių mažumų būstą;

2.4.2

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, kad būtų taikomos nediskriminuojančios priemonės, ypač:

—

skiriant savivaldybės būstą visoms šeimoms, nepaisant jų tautybės;

—

vengiant būsto segregacijos ir, jeigu reikia, taikant pozityvią diskriminaciją;

—

vietos ir regionų lygiu kuriant veiksmų planus, kad būtų garantuotos vienodos galimybės gauti būstą;

2.4.3

atkreipia dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų geriausią praktiką, kuria siekiama visiems piliečiams užtikrinti vienodas galimybes gauti būstą ir naudotis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui:

—

visoms gyventojų grupėms suteikiamos techninės ir teisinės garantijos ir draudimo polisas;

—

migrantams ir trečiųjų šalių piliečiams skiriami savivaldybės butai;

—

kuriamos konsultacinės organizacijos, padedančios pabėgėliams ir migrantams gauti būstą;

—

pradedamos pelno nesiekiančios būsto nuomos programos;

—

užtikrinamas migrantų dalyvavimas viešuose forumuose, kuriuose diskutuojama apie būsto sektoriaus politiką;

—

kiekvienam vietos bendruomenės nariui garantuojamos vienodos galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis ir vienoda šių paslaugų kokybė;

2.5   Aktyvus dalyvavimas politiniame ir pilietiniame gyvenime

2.5.1

ryžtingai remia mažumų grupių atstovų dalyvavimą politiniame gyvenime visuose valdžios lygiuose (vietos, regionų, nacionaliniame ir Europos), ypač aktyvesnį jų įsitraukimą į vietinę politinę veiklą. Todėl vietos ir regionų valdžios institucijų sąranga ir sprendimų priėmimo procesas turėtų būti skaidresni ir prieinamesni, kad paskatinti mažumas dalyvauti ir užtikrintų nevaržomą susirinkimų ir žodžio laisvę;

2.5.2

ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti skirtingų imigrantų etninių grupių atstovus imtis atsakingesnio vaidmens valstybės narės visuomenėje arba savo regiono ar vietos valdžios institucijose;

2.5.3

teigiamai vertina kelete miestų ir regionų pradėtas iniciatyvas imtis specialių priemonių, skatinančių naudotis politinėmis teisėmis, pavyzdžiui:

—

patariamųjų organų kūrimas;

—

vieno ar daugiau mažumų atstovų narystė miesto tarybose;

—

visateisis mažumų narių dalyvavimas vietos lygio ar savivaldybių rinkimuose;

—

piliečių ir rezidentų, migrantų ir visų kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių bendros veiklos vietų kūrimas;

2.5.4

ragina įgyvendinti konkrečias priemones ir sudaryti sąlygas, kad etninių mažumų narių atstovaujamosios organizacijos iš tiesų galėtų dalyvauti kuriant ir įgyvendinant politikos sritis ir programas, susijusias su mažumų švietimu ir profesine integracija;

2.5.5

pabrėžia, kad vietos ir regioninės žiniasklaidos pareiga — skleisti toleranciją ir pagarbą įvairovei ir kad ji atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą komunikaciją ir stimuliuojant aktyvesnį mažumų narių dalyvavimą vietovės politiniame ir pilietiniame gyvenime;

2.6   Duomenų rinkimo vietos ir regionų lygiu skatinimas

2.6.1

mano, kad pagal tautybę suskirstytų duomenų rinkimas yra itin svarbus siekiant įvertinti nediskriminavimo politikos įgyvendinimą;

2.6.2

pakartoja savo raginimą Komisijai išleisti geros nediskriminavimo praktikos vadovą, skirtą vietos valdžios institucijoms kaip darbdaviams, prekių tiekėjams, paslaugų teikėjams ir bendruomenės sanglaudos ir nediskriminavimo principų skleidėjams. Šiame vadove būtų nustatytos vietos valdžios institucijų pareigos puoselėjant pagrindines teises, įskaitant susirinkimų laisvę, ir ypatinga vietos vadžios institucijų pareiga rodyti gerą pavyzdį kovojant su neapykantą kurstančiomis kalbomis arba kalbomis, kalbos, kurios gali būti suprastos kaip įteisinančios, skleidžiančios ir skatinančios rasinę neapykantą, ksenofobiją, antisemitizmą, homofobiją, kitas diskriminacijos formas ar netolerancija pagrįstą neapykantą. Komitetas siūlo Komisijai savo paramą renkant duomenis vietos ir regionų lygiu;

2.6.3

mano, kad siekiant sukurti veiksmingesnę politiką, skatinančią lygybę ir kovą su visomis diskriminacijos formomis, svarbu geriau rinkti, stebėti ir vertinti duomenis, ir pakartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos privalo kartu su Komisija nustatyti lyginamuosius kiekybinius rodiklius, kurie padėtų apibrėžti ir išryškinti egzistuojančios nelygybės mastą;

3.   Baigiamosios pastabos

3.1

pabrėžia, kad siekiant veiksmingos mažumų apsaugos svarbu gerinti institucinį bendradarbiavimą tarp ES institucijų, Europos Tarybos, JTO ir ESBO, ir akcentuoja NVO ir nacionalinių, tarptautinių ir Europos vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijų vaidmenį šiame procese;

3.2

pageidauja, kad Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėsenos centro (EUMC) ir ES nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklo pranešimuose būtų nuodugniau nagrinėjama padėtis regionuose;

3.3

mano, kad ES galėtų papildyti valstybių narių veiklą vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu, skirdama reikalingus asignavimus, o valstybės narės, vadovaudamosi ES vykdomos decentralizacijos politikos dvasia, dalį sprendžiamųjų galių dėl struktūrinių fondų galėtų perduoti regionų ir vietos valdžios institucijoms;

3.4

ragina skirti deramą finansavimą vietos ir regionų lygiu vykdomai veiklai, skirtai kovoti su diskriminacija ir užtikrinti, kad visų piliečių teisės būtų apsaugotos.

2006 m. birželio 15 d., Briuselis

Regionų komiteto

pirmininkas

Michel DELEBARRE

(1)  OL C 71, 2005 3 22, 62 p.

PRIEDAS

MAŽUMŲ APSAUGA REGIONŲ IR VIETOS LYGIU: GERA PRAKTIKA (1)

Duomenys apie daugelio regionų ir vietovių vykdomą gerą praktiką, kuria siekiama gerinti mažumų padėtį ir skatinti nediskriminavimo politiką, buvo surinkti RK narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų organizacijų ir asociacijų apklausos metu. RK pageidauja toliau pildyti šį ribotą sąrašą ir naudoti jį ES veiksmams, propaguojantiems vienodo požiūrio į visus piliečius standartus.

1.   Įvairovės ir kultūrų dialogo skatinimas

—

Vokietijoje Bavarijos forumas parengė keletą projektų, kurių principas — „integracija vedant dialogą“ (t.y. viešas diskusijas). Šių projektų tikslas — stiprinti ryšius tarp vietinių gyventojų ir užsieniečių ir išvengti kultūrinių ir kalbinių getų, vadinamųjų „lygiagrečių visuomenių“, susidarymo.

—

Prancūzijoje, Corps-Nuds mieste neseniai atvykę asmenys laikomi priklausančiais bendruomenei ir skatinami dalyvauti bet kokioje vietovės socialinėje veikloje. Be to, visų tautybių vaikai priimami į valstybines mokyklas. Galimybės mokytis valstybinėse įstaigose garantuojamos ir neįgaliems žmonėms, ir darbo ieškantiems suaugusiesiems pagal visą gyvenimą trunkančio mokymosi principą.

—

Brėmene (Vokietija) įvyko keletas renginių, susijusių su integracijos politika. Jie visi panašūs tuo, kad skatina kultūrų ir religijų dialogą kaip priemonę ksenofobijos problemai spręsti ir radikalizacijos ir segregacijos tendencijoms atsverti.

—

„Jaunimo vakaras“. Šis renginys vyksta kartą per metus Brėmeno miesto rotušėje nacionalsocializmo aukoms atminti. Pagrindinis „Jaunimo vakaro“ tikslas — žvelgiant į praeitį įsipareigoti užtikrinti, kad šių laikų pasaulis būtų humaniškas. Vidutiniškai renginyje dalyvauja iki 3000 žmonių, iš kurių trys ketvirtadaliai — jaunimas. Kiekvienais metais nagrinėjamos skirtingos temos, pavyzdžiui, vienas vakaras buvo pavadintas „Susipažinimas su sintais ir romais“. Renginio metu vyksta ne tik susitikimai su praeities laikų liudininkais, parodos ir diskusijų forumai, bet ir spektakliai, sporto varžybos, koncertai, kuriuose skamba įvairi muzika — nuo klasikinės muzikos iki hip hopo: taigi, tenkinami įvairių skonių ir amžiaus grupių poreikiai.

—

„Religinis miesto planas“. Šis projektas, kurį jaunuoliai kuria savo bendraamžiams, yra sėkmingas renginio „Jaunimo vakaras“ tęsinys. Šį projektą pradėjo skirtingoms Brėmeno religinėms bendruomenėms priklausantys jaunuoliai. Jo tikslas — sudaryti palankesnes sąlygas skirtingų religijų žmonėms bendrauti ir geriau suprasti kitų tikėjimą. Tai forumas, kurio metu visų Brėmeno religinių bendruomenių jaunuoliai, kurdami miesto planą, gali susipažinti, bendrauti ir džiaugtis paprasčiausiu buvimu kartu. Jie sukūrė sąveikųjį interneto portalą, kuriame pateikiamas miesto planas, nurodantis visas bažnyčias, mečetes ir bendruomenių centrus kiekviename miesto rajone. Be to, internetu vyksta diskusijų forumas, kuriame jaunimas išties gali pasidalinti savo pažiūromis apie Dievą ir pasaulį. Projektas „Religinis miesto planas“ parodė, kad jaunimas nori, kad vyktų religijų dialogas. Religiniame švietime, kuris laikosi religinių linijų, nėra pakankamai galimybių tokiam dialogui plėtoti. Jauni tikintys žmonės nori sužinoti apie savo bendraamžių tikėjimą ir gyvenimą vesdami dialogą ir jie pageidauja, kad šis dialogas vyktų jų lygiu, be jokios hierarchijos ar viršesnių instancijų.

—

„Brėmeno islamo savaitė“. Brėmene ypatingas dėmesys skiriamas musulmonų tikėjimo piliečių integracijai. Islamo savaitės metu musulmonams suteikiama galimybė pristatyti savo tikėjimą ir kultūrą visuomenei. Visi gali susipažinti su Brėmene vykstačiomis islamo apeigomis ir praktikavimo būdais: daugybė prezentacijų, diskusijų ir parodų kviečia žmones daugiau sužinoti, diskutuoti ir susipažinti su musulmonais neoficialioje aplinkoje. Tikslas — ne kalbėti apie musulmonus, bet kalbėtis su jais. Kritiškos diskusijos ne tik leidžiamos, bet ir skatinamos.

—

Priėmimas Brėmeno miesto rotušėje pasninkavimo pabaigos proga. Pasibaigus pasninkavimo mėnesius ramadanui, laisvas Hanzos miestas Brėmenas kviečia miesto musulmonų tikėjimo piliečius į priėmimą miesto rotušėje kartu su kitomis religinėmis bendruomenėmis švęsti pasninkavimo pabaigą. Musulmonai kiekvienais metais priima šį kvietimą su entuziazmu ir tai rodo, kad musulmonams patinka gyventi šiame mieste, kur jie gali puoselėti savo kultūros paveldą ir tikėjimą.

—

Iniciatyva „Oportas be sienų“ (Portugalija) — tai strategija imigracijos į šį miestą klausimui analizuoti, svarstyti ir spręsti. Bendradarbiaujama su 33 imigrantų asociacijomis, atstovaujančiomis skirtingoms Oporte įsikūrusioms imigrantų bendruomenėms. Pagal šią iniciatyvą vykdoma veikla siekiama įvairių tikslų, o ypač visų susijusių asmenų integracijos ir dalyvavimu pagrįsto socialinio vystymosi, kad būtų puoselėjama ir skatinama socialinė sanglauda. Norėtume paminėti du šios veiklos pavyzdžius, kadangi jie vyksta reguliariai ir įtraukia imigrantų asociacijas į planavimo, vystymo ir vertinimo etapus:

—

„Tai mano istorija“. Šio projekto tikslas — rasti ir užrašyti įdomius pasakojimus apie šių bendruomenių kultūros paveldą ir paskelbti juos plačiajai visuomenei reguliariai rengiant pramoginio pobūdžio vakarus-spektaklius prestižinėse miesto vietose.

—

Bendruomenių susitikimas. Pagrindinis šio projekto tikslas — padėti skirtingoms bendruomenėms užmegzti itin glaudžius santykius ir pabrėžti bei skatinti Oporto miesto kultūrų įvairovę. Rengiami socialiniai, kultūriniai ir informaciniai renginiai, kurių metu vietos ir iš svetur atvykę gyventojai dalyvauja kultūros gaminių ir maisto produktų parodose-pardavimuose. Šis kasmetinis renginys, vykstantis gerai žinomame miesto pastate, pritraukia šimtus žmonių.

—

Valonijoje (Belgija) vykdoma programa „Inter-Nation“ yra pagrįsta įvairių tautų kultūromis ir konkrečios profesinės kvalifikacijos įgijimu. Ja siekiama rasti darbo tiems darbo ieškantiems žmonėms, kurių dalyvavimas darbo rinkoje pernelyg dažnai vis dar yra menkas. Programoje itin didelis dėmesys skiriamas būtent tarpkultūriniams užsieniečių pranašumams dirbant tarptautinio pobūdžio darbus. Kartu programa „Inter-Nation“ aprūpina įmones kvalifikuotais darbuotojais, kurie yra pasirengę būti naudingais savo darbdaviams.

—

Miuncheno miestas sukūrė projektą „Bendra veikla Neuperlach rajone“, pagal kurį rezidentų sodai tapo tame pačiame rajone gyvenančių vokiečių ir imigrantų bendros veiklos vieta. Šis projektas gerina skirtingų kultūrų, tautybių ir rasių žmonių komunikaciją ir integraciją.

—

Nyderlanduose Amsterdamo miestas pradėjo projektą „Iš Antrojo pasaulinio karo perspektyvos“, kuriuo siekiama kovoti su diskriminacija ir antisemitizmu bei stiprinti toleranciją ir pagarbą.

2.   Vienodo požiūrio standartų ir planų naudojimas ir skatinimas

—

Ispanijoje Madrido miesto savivaldybė įgyvendina 2006–2008 m. regioninį integracijos planą, kuris buvo parengtas bendradarbiaujant su savivaldybės socialiniais sektoriais ir dalyvaujant daugiau nei 1000 atstovų ir ekspertų, kurie siekia užtikrinti imigrantų integraciją. Tai pirmas kartas, kai Ispanijos savivaldybė paskyrė daugiau nei 4,4 milijardų eurų imigrantų integracijai. Visi imigrantai, nepaisant jų administracinės padėties, gali nemokamai naudotis Madrido švietimo ir sveikatos priežiūros sistemomis taip, kaip bet kuris kitas Madride gyvenantis pilietis. Be to, Madrido savivaldybė įsteigė centrus, teikiančius imigrantams socialinę pagalbą (CASI), sustiprinančius bazinės pagalbos tinklą, teikiantį pagalbą itin pažeidžiamiems imigrantams, ir sukūrė imigrantų veiklos ir integracijos centrus (CEPSIS) imigrantų bendruomenių kultūros vertybėms skatinti, puoselėti ir demonstruoti.

—

Vienos miestas įsteigė virtualius integracijos politikos biurus. Be to, buvo įsteigtas specialus Integracijos ir įvairovės departamentas, skirtas įvairovės valdymui vystyti ir konsultacinėms paslaugoms, teikiamoms naujiems mieste įsikūrusiems imigrantams, organizuoti ir plėsti. Šis departamentas bendradarbiauja su imigrantų organizacijomis ir skatina su integracija susijusius projektus ir priemones, pavyzdžiui, kalbos mokymosi priemones.

—

Italijoje, Emilijos-Romanijos srityje buvo įsteigti konsultaciniai kovos su diskriminacija organai, o vietos valdžios institucijose pradėjo dirbti specialūs patarėjai, kuriems buvo suteikti įgaliojimai įsikišti diskriminacijos dėl rasės ir lyties atvejais.

3.   Galimybė mokytis kalbos, šviestis ir dalyvauti darbo rinkoje

—

Prancūzijoje, Reno miesto savivaldybėje vykdoma įvairi veikla ir švietimo projektai, kuriais siekiama užtikrinti, kad neseniai atvykę asmenys integruotųsi į vietos bendruomenę. Be to, numatytas biudžetas bendruomenės priėmimo centrų kūrimui.

—

Vienos miestas (Austrija) naujiems imigrantams, ypač moterims, teikia raštingumo kursus ir pradedančiųjų lygio vokiečių kalbos kursus, kurių metu teikiamos vaikų priežiūros paslaugos.

—

Škocjan mieste (Slovėnija) integracijos politika buvo pristatyta vykdant programa, kurios tikslas — mokyti vietos žmones apie ksenofobiją.

—

Siekdama kovoti su diskriminacija įsidarbinant, Prancūzijos Ronos-Alpių prefektūra paskatino vietos įdarbinimo tarnybas siųsti darbdaviams anoniminius duomenis apie darbo ieškančius asmenis nenurodant jų pavardės.

4.   Galimybės gauti būstą ir naudotis viešosiomis paslaugomis

—

Vienoje (Austrija) visi bendruomenės nariai, nepriklausomai nuo jų tautybės, lyties, rasės ir religijos, gali vienodai naudotis vienodos kokybės miesto viešosiomis paslaugomis. Be to, savivaldybės rėmė ir finansavo projektus, kuriais skatinama ir kuriama pliuralistinė politika. Miestas remia kultūrų, kalbų ir bendruomenių įvairovę ir kiekvienas bendruomenės narys gali pasinaudoti teisine pagalba, kuri suteikiama konsultacijų dėl asmenų statuso forma.

—

Barselonos mieste viešosiomis paslaugomis gali naudotis visi užregistruoti asmenys, net ir neturintys rezidentams išduodamų dokumentų. Katalonijos vietos valdžios institucijos stengiasi pritaikyti vietos lygiu teikiamas paslaugas prie imigrantų poreikių ir tikslų, ypač teikdamos techninę paramą juos priimant ir apgyvendinant, finansinę paramą įvairovės ir pilietiškumo politikos sritims ir informacijos paslaugas, skirtas sprendimų priėmimui. Be to, Barselonos miesto taryba nustatė Įvairovės ir pilietybės planą ir įsteigė Įvairovės ir pilietybės vietinį tinklą.

—

Prancūzijoje, įgyvendinant aglomeracijų bendrijos, kuriai priklauso ir Corps-Nuds miestas, būsto politiką, savivaldybės būstas skiriamas bet kokios tautybės gyventojams, etninėms mažumoms, įskaitant romus.

—

Katalonijos vyriausybė įsteigė „La Red de Bolsa de Vivienda Social“, kuri siekia visoms socialinėms grupėms sukurti geresnes sąlygas tinkamam būstui gauti, suteikiant technines ir teisines garantijas, draudimo polisą ir daugiausiai šešių mėnesių garantiją.

—

Austrijoje Zalcburgo miestas, Krems ir Guntramsdorf gyvenvietės skiria imigrantams ir trečių šalių piliečiams savivaldybės butus. Konsultacijų įstaiga „Wohndrehscheibe“, kuri siekia gerinti pabėgėlių ir imigrantų galimybes gauti būstą, 2004 m. kaip viena iš 107 „geriausios praktikos“pavydžių buvo nominuota Dubajaus tarptautiniam apdovanojimui gauti.

—

Čekijoje „Valstybės remiamo būsto statybos programa“ reikalauja, kad savivaldybės remtų naujų namų statybą ir aprūpintų juos socialinėmis paslaugomis, taip padedant visuomenės grupėms, kurioms gresia socialinė atskirtis.

—

Ispanijoje Madrido savivaldybė nuo 1994 m. vykdo specialią tarpininkavimo būsto srityje programą, kuri padeda apgyvendinti regiono imigrantus. Ji suteikia imigrantams tinkamą būstą, nustatydama daugybę sistemų, pagal kurias tarpininkaujama ir suteikiamos garantijos imigrantų bendruomenėms įsigyjant būstą nekilnojamo turto rinkoje. Programoje taip pat numatyta galimybė dalytis būstą ir sudaromos sąlygos steigti kooperatyvines grupes, kurios gali kartu nuomotis būstą arba būti jo bendrasavininkiais.

—

Slovėnijoje „2005 m. programa, skatinanti ne dėl pelno nuomojamo būsto garantijas savivaldybėse“ ragina savivaldybes statyti ir remontuoti ne dėl pelno nuomojamą būstą.

—

Gento mieste viešojo ir privataus sektoriaus šalys pasirašė nediskriminavimo deklaraciją, kad būtų užtikrintas bet kokios rūšies diskriminacijos panaikinimas ir jos prevencija būsto sektoriuje.

—

Veronos mieste kooperacinė įstaiga „La casa per gli Extracomunitari“ suteikia imigrantams būstą ir užtikrina jų dalyvavimą viešuose forumuose, kuriuose diskutuojama apie būsto sektoriaus politikos sritis.

5.   Aktyvus dalyvavimas politiniame ir pilietiniame gyvenime

—

Italijoje Turino miestas leido savivaldybių rinkimuose dalyvauti visiems pastaruosius šešerius metus mieste teisėtai gyvenusiems užsieniečiams.

—

Danijoje, vadovaudamosi Danijos integracijos įstatymu, savivaldybės turi galimybę steigti integracijos tarybas, kurioms suteikti įgaliojimai rengti konsultacinius pranešimus dėl savivaldybėje įgyvendinamų integracijos iniciatyvų ir pasiekimų apskritai arba dėl savivaldybės teikiamų programų. Integracijos taryboms priklauso mažiausiai septyni nariai, gyvenantys savivaldybėje ir paskirti savivaldybės tarybos (kommunalbestyrelse). Nariai skiriami iš vietinių imigrantų ar pabėgėlių asociacijų. Taip pat nariais skiriami asmenys, susiję su mokyklų tarybomis ir kitomis vietos asociacijomis. Integracijos tarybų steigimas laikomas pirmuoju žingsniu integruojant imigrantus ir pabėgėlius į politinį gyvenimą. Patirtis rodo, kad daugelis imigrantams ir pabėgėliams atstovaujančių integracijos tarybų narių vėliau įsitraukia į aukštesnio lygio politinį gyvenimą, pavyzdžiui, tampa savivaldybės tarybos nariais. Apie 60 Danijos savivaldybių nutarė įsteigti integracijos tarybas.

—

Oporto (Portugalija) savivaldybės bendruomenių komitetas — tai patariamasis organas, atskaitingas miesto tarybai. Jo užduotis — veikti kaip sąveikioji informacijos ir diskusijų platforma, kuria naudotųsi Oporte gyvenančių kitataučių bendruomenės, bendraudamos tarpusavyje ir su vietos valdžia. Šių susitikimų metu vietos valdžia sužino tokių asociacijų nuomonę apie svarstomus projektų pasiūlymus, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamų bendruomenių integracijai. Dalyviai taip pat aptaria pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria asociacijos įgyvendindamos savo projektus. Oporto kitataučių bendruomenėms atstovaujančios asociacijos nuo pat pradžios buvo labai suinteresuotos šiuo savivaldybės komitetu. Jame šiuo metu iš viso dalyvauja 13 asociacijų. Todėl be abejonės galime teigti, kad vietos valdžia aktyviai bendradarbiauja su plačiai atstovaujama Oporto kitataučių bendruomenės dalimi. Komitetas taip pat sukėlė didelį institucijų susidomėjimą: jo veikloje stebėtojo teisėmis dalyvauja vyriausiasis komisaras, atsakingas už imigraciją ir tautines mažumas. Taigi, šiam darbui yra padėti tvirti pagrindai, kurie, kaip tikimasi, ateityje bus dar stiprinami. Šis patariamasis organas yra itin svarbus Oporto miesto tarybos politikoje, skirtoje artėjimui prie piliečių, ir parodo, kad šis miestas skiria pirmenybę aktyviam pilietiškumui ir dalyvaujamajai demokratijai skatinti. Jis siekia, kad Komitete būtų atstovaujama kuo platesniam mieste gyvenančių kitataučių bendruomenių ratui, todėl dar daugiau asociacijų yra kviečiamos prisijungti prie jo. Pageidaujančios prisijungti asociacijos turi atsiųsti paraišką miesto tarybos pirmininkui.

—

Ispanijoje Astūrijos kunigaikštystės valdžia užtikrina, kad socialinėmis lengvatomis gali naudotis visi šioje vietovėje gyvenantys žmonės, teikia techninę ir ekonominę paramą žmogiškųjų išteklių ugdymui ir įteisino prevencines priemones, kuriomis siekiama palengvinti įvairių grupių, kenčiančių ar galinčių kentėti nuo diskriminacijos, dalyvavimą socialiniame gyvenime. Buvo parengtas Socialinės integracijos planas, kuriame nustatytos konkrečios priemonės, skatinančios socialinę mažumų integraciją būsto, švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sektoriuose.

—

Italijoje, mažumų atstovai yra Florencijos miesto tarybos nariai, ypač paminėtinas Toskanos Senegalo bendruomenės vadovas.

—

Vokietijoje, siekiant geresnės integracijos, Berlyno mieste buvo pradėta taikyti mažumų padėties nuolatinės stebėsenos sistema. Berlyno miestas įsteigė „Kaimynystės fondą“, kuris yra sėkmingos veiklos pavyzdys, kaip gerinti visuomenės dalyvavimą ir integraciją.

6.   Romų mažumos apsauga

Belgija

—

Belgijoje, vadovaujantis Flandrijos tarybos įsakymu dėl lygybės ir galimybių švietimo srityje, tam tikroms mokykloms skiriamas papildomas finansavimas pagal tai, kiek jose mokosi moksleivių, kilusių iš nepalankias sąlygas turinčių visuomenės grupių, įskaitant romus.

—

1997 m. Flandrijos vyriausybė įsteigė Flandrijos mobilaus gyvenimo būdo komisiją, kuri turėjo parengti konkrečius pasiūlymus, kaip spręsti problemas, susijusias su klajoklių būstu ir jų apsistojimo vietų kūrimu.

—

Flandrijoje, vadovaujantis įsakymu dėl Flandrijos politikos dėl etninių ir kultūrinių mažumų, regioninės integracijos centruose buvo įsteigti penki „klajoklių skyriai“. Jų tikslas — įvertinti ir įgyvendinti mažumų politiką. Valonijoje 2001 m. įkurtas Valonijos regiono klajoklių tarpininkavimo centras, kuris prižiūri visus su klajokliais susijusius projektus ir tarpininkauja tarp klajoklių ir valdžios institucijų.

Čekija

—

Čekijoje yra romų koordinatoriai, veikiantys tiek regionuose, tiek ir sostinėje Prahoje, nes vietos lygiu jie yra laikomi tautine mažuma.

—

2004 m. NVO „Mutual Coexistence“ ir Ostravos regiono valdžia romų kilmės vaikams suorganizavo vasaros stovyklą. Buvo siekiama pagerinti policijos ir romų komunikaciją ir bendradarbiavimą.

Prancūzija

—

Kelete Prancūzijos mokyklų dirba mokytojas, kuris padeda romų vaikams integruotis. Romų mokiniams skiriama keletas mokyklos autobusų ir lankomumas stebimas.

Vokietija

—

Vokietijos sintų ir romų centrinė taryba — tai organizacija, vienijanti devynių žemių asociacijas ir keletą regionų ir vietos asociacijų. Ji atstovauja bendruomenės komitetams ir gina jų interesus.

Graikija

—

Patros miestas pradėjo vykdyti svarbias priemones, skirtas romų mažumai apsaugoti, pavyzdžiui, reguliarūs sveikatos tikrinimai ir skiepijimas, programos, palengvinančios vietos romų įsidarbinimą, aktyvi būsto politika, įskaitant valstybės pagalbą nuomos mokesčiui sumokėti.

Vengrija

—

Vengrijoje Ozd savivaldybė ir vietos mažumų vyriausybė pradėjo itin nuniokotos ir socialiai atskirtos vietovės renovacijos programą.

Slovėnija

—

Slovėnijos Konstitucija garantuoja mažumoms, kad jų gyvenamojoje vietoje jų kalba bus naudojama kaip oficiali kalba. Tai taikoma iš Vengrijos ir Italijos kilusioms mažumoms. Šios dvi mažumos taip pat turi savo atstovus nacionaliniame parlamente.

—

Įsteigusi Nacionalinių mažumų tarnyba, vyriausybė rengia teisines priemonės dėl šalyje gyvenančios romų bendruomenės specialaus statuso, specialių teisių ir apsaugos. Slovėnija tikriausiai yra pirmoji ES valstybė, kuri vykdo tokią veiklą. Pagal Vietos savivaldų įstatymą ir Vietos savivaldų rinkimų įstatymą Slovėnijos Respublikoje nuo šios kadencijos romai gali rinkti tarybų narius, atstovaujančius romų bendruomenei tose savivaldybių tarybose, kurioms priklauso vietovės, kur nuo seno gyvena romai. Įgyvendindama vyriausybės Pagalbos romams priemonių programą, Rogašovci savivaldybė įgyvendins visuomenės iniciatyvų programą „Apie romus romų naudai“, įskaitant viešojo finansavimo suteikimą projektams, kuriais siekiama spręsti komunalinių paslaugų infrastruktūros problemas, švietimo, socialinių reikalų ir kultūros klausimus, kartu teikti romams teisinę pagalbą.

—

Liublianoje įsikūręs Švietimo tyrimų institutas sukūrė projektą „Romų kilmės vaikų integracija į pagrindinę švietimo sistemą Slovėnijoje“. Projekto tikslas — gerinti romų kilmės vaikų švietimo perspektyvas ikimokyklininėse įstaigoje ir pradinėse mokyklose Dolenjska regione.

Ispanija

—

Ispanijoje Katalonijos vyriausybės inicijuota programa „Prolloguer“ siekia remti romus ir kitas diskriminaciją patiriančias visuomenės grupes. Programos esmė gana paprasta: nupirkti tušti butai remontuojami ir išnuomojami imigrantams ir nepalankias sąlygas turinčioms socialinėms grupėms.

—

Madrido miesto savivaldybė nuo 1999 m. įgyvendina projektą „APOI“, skirtą iš Rytų Europos kilusių tautinių mažumų socialinei integracijai. Integracijos procesas yra sudarytas iš trijų etapų: sutikimo etapas, apgyvendinimo etapas, įskaitant darbo ir būsto paiešką, ir priežiūros etapas. Šiame projekte veiksmai nuosekliai įgyvendinami keturiais lygiais: asmeniniu, šeimos, grupės ir bendruomenės. Taikomas aktyvus ir dalyvavimu pagrįstas metodas, kuris leidžia imigrantams dalyvauti savo integracijoje, o visos iškilusios problemos sprendžiamos asmeniškai ir visapusiškai.

—

Barselonos miesto taryba įsteigė Barselonos čigonų bendruomenės miesto tarybą — konsultacinį organą, siekiantį gerinti mieste gyvenančių romų gerovę ir gyvenimo kokybę.

Jungtinė Karalystė

—

Jungtinėje Karalystėje buvo pradėtas „Čigonų klajoklių pasiekimų projektas“, kuriuo, siekiant didesnio romų kilmės moksleivių pasiryžimo mokytis, buvo ugdomas tėvų sąmoningumas, vaikai — apklausiami, o studijų programos keičiamos arba pritaikomos. Daugumoje vietos valdžios institucijų yra įsteigta Klajoklių švietimo tarnyba, skatinanti romų švietimą. Pavyzdžiui, vienoje mokykloje buvo pradėta lanksti užklasinių rašymo, matematikos pamokų ir iškylų programa, o vienos vietovės savivaldybė parengė pagalbos paketus, padedančius pereiti iš pradinės į vidurinę mokyklą.

(1)  Šaltiniai. RK narių surinkta informacija, ES nepriklausomų pagrindinių teisių ekspertų tinklo leidinys Teminiai komentarai Nr. 3 – Mažumų apsauga Europos Sąjungoje (2005 m.) ir EUMC metinio pranešimo II dalis Rasizmas ir ksenofobija ES valstybėse narėse: tendencijos, raida ir gera praktika (2005 m.).