18.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 195/29

1.1

EESRK keletą kartų atkreipė dėmesį į didelę tvaraus vystymosi svarbą Europos ateičiai ir visuotiniam vystymuisi, todėl palankiai vertina pateiktą veiksmų programą, kurioje Komisija nagrinėja šią temą.

1.2

Komisijos pateiktas komunikatas yra vienas iš penkių vien 2005 m. paskelbtų dokumentų tvaraus vystymosi klausimu. Nors EESRK nuolat reikalauja imtis svarbių konkrečių veiksmų, jis neigiamai vertina tokią įvairių dokumentų gausą, kuri nepadeda paprastam politika besidominčiam piliečiui susiorientuoti.

1.3

Nėra aiškus Lisabonos strategijos ir tvaraus vystymosi strategijos sąryšis. Reikia atlikti aiškinamąjį darbą ir tokį sąryšį, užtikrinti kad piliečiams strategijos būtų suprantamos. Reikia reformuoti poveikio analizės priemonę, kad būtų galima vienodai atsižvelgti ne tik į socialinį ir ekologinį, bet ir į ekonominį aspektą. Lisabonos strategijoje rekomenduojami vykdyti tyrimai ir naujovės turėtų ypač padėti siekti tvaraus vystymosi.

1.4

Komunikate pristatomos veiksmų programos EESRK nelaiko nauja peržiūrėta strategija. Nors pateikiama tiksli dabartinės padėties analizė ir konstatuojama, kad tai daugiau nebegali tęstis, apsiribojama vien analize. Konkretūs tolesni veiksmai nėra aprašomi arba aprašomi nepakankamai išsamiai.

1.5

Šiame dokumente Komisija nesilaiko nei EESRK 2004 m. balandžio mėn. rekomendacijų, nei savo 2005 m. birželio mėn. prisiimtų įsipareigojimų. Ji nenurodo aiškių tikslų, kurių siekiama įgyvendinant tvarumo strategiją.

1.6

Paprastai strategija numato būdus, kaip pasiekti tikslus. Kai nėra tikslų, neišvengiamai kyla sunkumų pasirenkant priemones. Tai yra svarbiausias komunikato trūkumas. Nežinodamas, kur nori nueiti, negali nuspręsti, kaip pasiekti tikslą.

1.7

Dokumente nurodyti pagrindiniai veiksmai yra migloti ir labai nekonkretūs. Kai kuriais atvejais nurodomi seni jau daugiau kaip 30 metų kartojami reikalavimai arba įsipareigojimai, kurie iki šiol dar neįgyvendinti. Tačiau nėra diskutuojama nei apie priežastis, dėl kurių vis dar nėra įvykdyti tokie seni reikalavimai, nei apie šių reikalavimų aktualumą, nei, svarbiausia, apie jų pakankamumą.

1.8

Nors Komisija išreiškia ketinimą tam tikrais klausimais imtis nepaprastai svarbių veiksmų, tolesnių įsipareigojimų neprisiima. Labai palankiai vertintinas Komisijos siekis tarptautinę prekybą pasitelkti į pagalbą kaip tvaraus vystymosi skatinimo priemonę. Tačiau iš veiksmų programos norėtųsi tikėtis ir atsakymo, kaip tą pasiekti.

1.9

Komisija turėtų aiškiai apibrėžti subjektų vaidmenis, atsakydama į klausimą „Kas atsakingas už kokią sritį?“ atsižvelgiant į ES, valstybių narių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų subjektų kompetenciją.

1.10

EESRK savo ruožtu išreiškia ketinimą įnešti indėlį į diskusiją palaipsniui kurdamas duomenų bazę: ji turėtų sudaryti sąlygas skleisti geriausios praktikos pavyzdžius, fiksuoti kliūtis, su kuriomis subjektai gali susidurti vietos lygiu ir t. t. siekiant sukaupti kuo daugiau dalykinių žinių, kuriomis galėtų pasinaudoti Komisija ir suinteresuoti subjektai.

1.11

Taigi komunikate yra daugiau klausimų nei atsakymų, net iškeliama naujų klausimų, į kuriuos visuomenė iki šiol veltui laukia atsakymo.

1.12

EESRK dėl to labai apgailestauja. Šis komunikatas iš tikrųjų neskatina tvaraus vystymosi politikos ir netgi parodo, kad šiuo metu veikiau trypčiojama vietoje.

2.1

2005 m. gruodžio 13 d., t. y. prieš pat Europos Sąjungos finansų ir ekonomikos ministrų tarybos susitikimą Briuselyje, Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui komunikatą „Tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Veiksmų programa“ (1), dėl kurio parengta ši nuomonė.

2.2

Ši pateikta svarstyti ES tvaraus vystymosi strategija buvo priimta 2001 m. vasarą Geteborge vykusio aukščiausio lygio susitikimo metu. Dar prieš pradedant rengti strategiją ir dėl pačios strategijos Komitetas ne kartą yra išsakęs savo nuomonę, o paskutinį kartą –2004 m. balandžio mėn. tiriamojoje nuomonėje dėl ES tvaraus vystymosi strategijos įvertinimo (2) ir 2005 m. gegužės mėn. tiriamojoje nuomonėje dėl Tvaraus vystymosi reikšmės būsimose finansinėse perspektyvose (3). Be to, 2005 m. balandžio mėn. Komitetas kartu su Komisija suorganizavo daug dėmesio sulaukusį ir labai konstruktyviu laikomą suinteresuotųjų subjektų forumą, o rengdamas šią nuomonę 2006 m. kovo mėn. suorganizavo dar vieną konsultaciją, į kurios rezultatus, savaime suprantama, atsižvelgiama šioje nuomonėje.

2.3

Dar R. Prodžio vadovaujama Komisija buvo išreiškusi ketinimą peržiūrėti ir priimti tvaraus vystymosi strategiją. Tačiau šis siekis nebuvo įgyvendintas. Rengiant dokumentą arba dokumentus netgi buvo labai vėluojama. Tai veikiausiai parodo, kaip sunku Komisijai, o taip pat ir Tarybai plėtoti tvaraus vystymosi strategiją.

2.4

2005 m. vasario mėn. J. M. Baroso vadovaujama Komisija pateikė ne peržiūrėtą strategiją, o komunikatą „2005 m. ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūra: pirmoji apžvalga ir ateities gairės“ (4). Jame buvo kalbama apie „netvaraus vystymosi tendencijų sustiprėjimą“, apie tai, kad iki šiol pasiekta „labai ribota“ pažanga aplinkos apsaugos klausimus įtraukiant į sektorių politikas, kad „skurdas ir socialinė atskirtis tampa vis didėjančia problema“ ir kad „pasaulyje, kuriame vis stiprėja tarpusavio priklausomybė, negalime gaminti ir vartoti tiek, kiek šiandien“.

2.5

Komisijos komunikatas, dėl kurio pateikiama ši nuomonė, turi būti vertinamas atsižvelgiant į šiuos aspektus. EESRK jį vertina kaip žingsnį tvarumo strategijos peržiūros linkme, o ne kaip jau atliktos peržiūros rezultatą. Remiantis paskutine, tačiau neoficialia informacija dabar siekiama, kad Europos Vadovų Taryba 2006 m. birželio mėn. pritartų 2001 m. tvarumo strategijos peržiūrai, o šios išvados sudarytų bendrą Europos tvarumo strategiją iki 2009 m. Šiame kontekste EESRK visų pirma pabrėžia, kad Komisija neįgyvendino 2001 m. prisiimto įsipareigojimo kiekvienos naujos Komisijos kadencijos pradžioje pateikti peržiūrėtą strategiją. Šiuo metu yra penki 2005 m. parengti dokumentai (5), kurie galėtų teikti idėjų ir medžiagos strategijos peržiūrai, tačiau jų jokiu būdu negalima laikyti peržiūrėta, į paskutines (vis dar nerimą keliančias) tendencijas atsižvelgiančia nauja strategija ateinantiems ketveriems metams.

2.6

Komitetas stebisi, kad Komisija, nesilaikydama savo įsipareigojimo, nepateikė jokių išsamių pastabų dėl jo paskutinės tiriamosios nuomonės dėl ES tvaraus vystymosi strategijos įvertinimo (6). Iki šiol neatsakyta į daugelį joje EESRK iškeltų esminių klausimų, o tai rodo ir patvirtina tikslų, idėjų ir kryptingumo stoką pateiktoje veiksmų programoje.

2.7

Kaip ir 2004 m., Komitetas pasigenda aiškumo, kaip bus apibrėžiamos ir klasifikuojamos abi didžiosios strategijos (tvaraus vystymosi strategija bei Lisabonos augimo ir užimtumo strategija), kuriomis vadovaujantis šiuo metu vykdoma ES veikla (7) atsižvelgiant į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintus tikslus. Vykdant Lisabonos strategiją, nacionalinių reformų programų įvertinimo rezultatai parodė, kad valstybės narės tarp prioritetų nenurodė tvaraus vystymosi. Tai neatitinka 2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadų, kuriose sakoma, kad tvarumo strategija yra viršiausia ES strategija.

2.8

EESRK šioje nuomonėje daugiausia nagrinės, ar buvo atsižvelgta į jo pirmiau minėtose 2004 m. balandžio arba 2005 m. gegužės mėn. nuomonėse pateiktus teiginius, klausimus ir rekomendacijas ir ar jie buvo taikyti.

2.9

Taip pat bus nagrinėjama, ar buvo įgyvendinti pačios Komisijos užsibrėžti tikslai.

3.1

Komunikate, dėl kurio pateikiama nuomonė, kaip ir daugelyje kitų dokumentų, Komisija pirmiausia aprašo bendrą padėtį. Dvi komunikato trečiosios pastraipos citatos tiksliai ir aiškiai iliustruoja esamą padėtį: „Europa sėkmingai pradėjo taikyti šiuos tvaraus vystymosi principus. … Tačiau […] būtina padidinti pastangas“.

3.2

Komitetas patvirtina šiuos teiginius ir pritaria bendrajai analizei: daugelyje sričių ES, valstybės narės, taip pat įmonės, NVO ar privatūs asmenys ėmėsi pavyzdinių iniciatyvų. Tačiau vien jų nepakanka, kad būtų galima kalbėti apie tendencijų permainas.

3.3

Teigiamų pavyzdžių galima rasti nacionaliniu lygiu (pvz., Vokietijos pastatų atnaujinimo energinio naudingumo požiūriu arba atsinaujinančios energijos naudojimo programos poveikis aplinkai ir darbo vietų kūrimui), sektorių lygiu (pvz., sprendimas automobilių oro kondicionavimo sistemose nebenaudoti aplinkai kenksmingų chlorfluorangliavandenilių arba Aplinkosaugos technologijų veiksmų planas) ir net įmonėse (pvz., British Petroleum 1998 m. įsipareigojo iki 2010 m. 10 proc. sumažinti 1990 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos rodiklį, o 2003 m. energijos efektyvumo priemonėmis jau pasiekė šį tikslą; taip pat žr. didžiųjų Anglijos ir tarptautinių įmonių pasirašytą raštą, remiantį Didžiosios Britanijos ministro pirmininko pastangas kovojant su klimato kaita (8)).

3.4

Pavyzdžiai įrodo, kad tvarūs gamybos ir vartojimo metodai įmanomi ne tik techniniu požiūriu, bet ir ekonomiškai, be to, jie padeda išsaugoti arba kurti darbo vietas. Tai šiuo metu reikėtų labiau pabrėžti.

3.5

Tvarus vystymasis yra kitokia, nauja, integruota visuomenės raidos koncepcija — ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai tvaraus vystymosi aspektai stiprina vienas kitą ir padeda išsaugoti „Europos vertybes“. Tokiu būdu tvarus vystymasis skatina bendrą visuomenės gerovę. Atsižvelgdamas į tai Komitetas palankiai vertina bendras Komisijos ir Eurostato pastangas sukurti vadinamąjį gerovės rodiklį, kuris tvaraus vystymosi požiūriu geriau atspindėtų padėtį nei BVP. Šią funkciją galėtų atlikti vadinamasis „ekologinis pėdsakas“, kurį paskelbė Europos aplinkos agentūra. Toks rodiklis turėtų atsižvelgti ne tik į aplinkosaugos išorės išlaidas, bet ir į tam tikras socialines sąnaudas.

3.6

Kompensuoti vieno sektoriaus raidos trūkumus kituose sektoriuose taikomomis priemonėmis nėra pagrindinis tvaraus vystymosi tikslas. Taip politika funkcionavo anksčiau. Europos Vadovų Taryba 2005 m. birželio mėn. dar kartą išreiškė savo pritarimą naujajai vystymosi idėjai, o daugelis Europos Komisijos dokumentų patvirtina, kad toks metodas taip pat veiksmingas (9).

3.7

Vis dėlto visų pirma reikia rengti plačias politikos ir visuomenės atstovų diskusijas apie vertybes, kurios, priešingai nei kai kuriuose kituose pasaulio regionuose, yra bendros Europai ir kurias turime ginti, bei apie tikslus, kuriuos norime pasiekti Europoje įgyvendindami tvaraus vystymosi koncepciją. Tokia diskusija jau turėjo įvykti anksčiau. Vis dėlto tik tada, kai bus aiškūs siektini tikslai ir saugotinos (Europos) vertybės, bus galima pradėti diskusiją apie tai, kaip tų tikslų (t. y. strategijos) siekti. Tačiau EESRK dar kartą išreiškia abejones, ar šia tema buvo pakankamai diskutuojama. Jis pakartoja savo prieš 2 metus išsakytą mintį, kad daugeliui piliečių nežinoma netgi „tvarumo“ sąvoka, o apie ją girdėję neretai jos nesuvokia. Tai — labai blogos prielaidos imtis politinių veiksmų (panašiai yra Lisabonos strategijos atveju!).

3.8

EESRK puikiai suvokia, kad globalių rinkų kontekste nelengva diskutuoti apie vertybes ir tikslus. Europa atlieka pradininkės vaidmenį saugant pamatines vertybes, todėl netvari produkcija iš Europos gali būti, pavyzdžiui, perkeliama į kitas pasaulio šalis (o tai, globaliai mąstant, yra nenaudinga) ir tai gali neigiamai atsiliepti Europos įmonių konkurencingumui. Tačiau būtent dėl to, kad daugelį problemų galima prognozuoti, turi būti surengta plati diskusija, kurios ne kartą reikalavo EESRK.

3.9

Komisijos dėmesys komunikate sutelkiamas į šešias pagrindines veiklos sritis:

3.10

Kaip jau ne kartą pabrėžė savo ankstesnėse nuomonėse, Komitetas mano, kad veiksmai turėtų būti telkiami į tinkamas sritis, tačiau nurodo, kad daugiau dėmesio turėtų būti skiriama toms sritims, kurios įeina (taip pat ir finansiniu požiūriu) į ES išskirtinės kompetencijos sferą, pvz., žemės ūkio ir regioninė politika. Komunikate yra pernelyg mažai nurodomos šios sritys, tačiau 2 priede pateikiamas interneto adresas, nurodantis Komisijos reglamentą dėl strateginių gairių kaimo plėtrai 2007–2013 m. laikotarpiu (COM(2005) 304), išsamiau neaptariant tvaraus vystymosi tikslų ir priemonių.

3.10.1

Komunikato įžangoje, kurioje aprašomos ES iki šiol taikytos priemonės, atkreipiamas dėmesys į žemės ūkio ir žuvininkystės politikos reformą ir nurodoma, kad „kaimo vystymo politikos sutvirtinimas“ atitinka įsipareigojimą formuoti integruotą politiką. Tačiau Komitetui šis teiginys yra visiškai nesuprantamas, nes negalima kalbėti apie jokį „sutvirtinimą“. Nepaisant Komisijos politinių pažadų ir EESRK rekomendacijų (10), ateinančiu 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu kaimo plėtrai skirti asignavimai kai kur net nesiekia dabartinio biudžeto ir Komisijos numatytų lėšų dydžio (11).

3.10.2

Žuvininkystės politikos klausimu EESRK tiesiog nurodo, kad iki šiol nepavyko užtikrinti, kad būtų laikomasi sutartų žvejybos kvotų, o dėl to jūrose ir toliau pernelyg intensyviai žvejojama. Esant tokiai padėčiai nepakanka vien išvardyti įvairius interneto puslapius, kuriuose pateikiama informacija apie ankstesnę politiką, arba Komisijos planuojamus komunikatus ar žaliąsias knygas, kad iki 2015 m. būtų galima įgyvendinti užsibrėžtą „veiklos tikslą“„siekti maksimalių tvarių kiekių žuvininkystėje“ (12).

3.11

2005 m. vasario mėn. komunikate (COM(2005) 37 final) Komisija atliko svarbią ir, EESRK nuomone, tinkamą iki šiol netvarios padėties ir tendencijų analizę, o II dalyje („Atsakyti į iššūkius“) išdėstė planus, kurių imtis jau anksčiau reikalavo Komitetas. Komunikate pabrėžiama, kad „vystymasis gali būti pasiektas tik lygiagrečiai augant ekonomikai, stiprėjant socialinei sanglaudai ir aplinkos apsaugai tiek Europoje, tiek likusiame pasaulyje“, siekiama tvarų vystymąsi „įtraukti formuojant visas ES politikos kryptis“ ir akcentuojama „apibrėžtų tikslų, užduočių ir jiems pasiekti nustatytų terminų būtinybė, kaip priemonė leidžianti veikti prioritetinėse srityse ir apskaičiuoti pasiektą pažangą. Nors netvaraus vystymosi tendencijos yra ilgalaikės problemos, kurioms išspręsti reikės daug laiko, vienintelis būdas užtikrinti, kad visuomenė žengia teisinga kryptimi, yra nustatyti aiškias tarpines užduotis ir apskaičiuoti pasiektą pažangą. Todėl ilgalaikių tikslų nusistatymas neturėtų reikšti veiksmų atidėjimo tolimesnei ateičiai.“

3.12

2004 m. balandžio mėn. nuomonėje EESRK taip pat apgailestavo, kad tvarumo strategija užsibrėžusi per mažai aiškiai suvokiamų ir įvertinamų tikslų. Komitetas taip pat pabrėžė, kad anksčiau to nebuvo, o Komisijos komunikate, kurio pagrindu galiausiai buvo sukurta tvarumo strategija, tikslai buvo aiškiai suformuluoti (13).

3.12.1

Jau tuo metu EESRK aiškiai nurodė, kad neužsibrėžus atitinkamų tikslų ir nesuformulavus tarpinių tikslų strategija stokotų kryptingumo. EESRK taip pat iškėlė klausimą, kas iš tiesų yra „strategija“ ir pažymėjo, kad strategija yra tikslus veiksmų planas užsibrėžtam tikslui pasiekti, iš anksto numatant veiksnius, kurie tiems veiksmams galėtų turėti įtakos. Todėl ES tvarumo strategija turėtų

3.13

Didžiausiu Komisijos komunikato ir jame aprašytos veiksmų programos trūkumu veikiausiai galima laikyti tai, kad nėra išdėstyta realių aiškių užduočių, tikslų ir priemonių jiems pasiekti, nors pati Komisija mano, kad jie yra reikalingi. Pačiame dokumente pateikiami tik labai migloti pagrindiniai veiksmai, 2 priede išvardijami kai kurie „veiklos tikslai ir užduotys“ bei „pagrindinių veiksmų pavyzdžiai: vykdomi ir planuojami veiksmai“, kurie atrodo arba atsitiktiniai, nelabai svarūs, arba kuriuos ES „nagrinės“ ar dėl kurių ateityje „spręs“.

3.14

Taip pat nenurodoma, kas galiausiai už ką turėtų būti atsakingas ir kaip turėtų būti susiejami skirtingi politiniai lygmenys, kad iš įvairių kompetencijų sąveikos būtų galima gauti geriausių rezultatų.

3.15

EESRK labai susidomėjęs susipažino su 3.2 skyriumi ir aprašytu veiksmingiausiu priemonių deriniu. Visiškai teisinga, kad „vyriausybės ir kitos valstybinės įstaigos gali pasitelkti įvairias priemones, kuriomis jos gali paskatinti piliečius kažką keisti; šios priemonės yra susijusios su reguliavimu, apmokestinimu, viešaisiais pirkimais, subsidijomis, investavimu, išlaidų ir informavimo priemonėmis. Uždavinys — rasti tinkamą politikos priemonių derinį ... Veiksmingiausias būdas pokyčiams paskatinti, be abejo, yra pasirūpinti, kad rinkos siųstų tinkamus signalus (“nustatyti išlaidas atspindinčias kainas„) ir taip labai paskatintų piliečius keisti savo elgesį ir atitinkamai formuoti rinką. Tai pasiekti galima užtikrinant, kad kiekvienas iš mūsų — ir gamintojai, ir vartotojai — būtume atsakingi už savo sprendimų kainą ir pasekmes tuo metu, kai tuos sprendimus priimame. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, į produkto kainą turėtų būti įtrauktos visuomenei primetamos“ teršėjo „išlaidos …“.

3.16

EESRK gali tik patvirtinti šį požiūrį. Jis atitinka reikalavimus, išdėstytus įvairiose pastaraisiais metais Komiteto priimtose nuomonėse (15). Tačiau EESRK labai apgailestauja, kad dokumentas apsiriboja vien analize ir jame nėra jokių nuorodų apie galimybes išorės išlaidas įtraukti į vidaus sąnaudas (internalizuoti).

3.17

Dar savo 2004 m. ataskaitoje EESRK paragino Komisiją imtis priemonių šioje srityje ir užmegzti bei plėtoti dialogą su visais suinteresuotais sluoksniais. Nes visi dalyviai yra ne tik labai suinteresuoti, bet ir turi teisę sužinoti, kaip (ir iki kada) norima užtikrinti galimybę internalizuoti išorės sąnaudas. Jau tada EESRK taip pat pareikalavo išsiaiškinti, kokios įtakos sąnaudų internalizavimas turi ekonomikos konkurencingumui apskritai ir, pvz., transporto sektoriui. Pati Komisija konstatavo, kad daugiau nei pusė aplinkosaugos išorės sąnaudų įtraukiama į rinkos kainas, o tai reiškia, kad skatinama netvari vartotojų paklausa (16).

3.18

Komitetui kyla klausimas, kur ir kada Komisija galiausiai ketina rengti diskusijas. Jo nuomone, tvaraus vystymosi strategija yra tam tinkamiausia proga. EESRK apgailestauja, kad iki šiol nėra pateiktas dar prieš 2 metus žadėtas komunikatas „Communication on the use of market-based instruments for environmental policy in the internal market“ (komunikatas dėl rinkos priemonių taikymo įgyvendinant aplinkosaugos politiką vidaus rinkoje).

3.19

EESRK taip pat apgailestauja, kad Komisijos teiginys „valstybės narės ir Komisija turėtų keistis patirtimi ir geriausia praktika, kaip pajamų atžvilgiu neutraliu būdu pereiti nuo darbo jėgos prie vartojimo ir (arba) teršimo apmokestinimo“, „kad prisidėtų prie ES užimtumo didinimo ir aplinkos apsaugos tikslų“ yra nepakankamai įpareigojantis. EESRK kreipiasi į Komisiją prašydamas šioje srityje imtis priemonių, kuo skubiau pradėti reikiamus tyrimus, o gautus rezultatus kartu su įvertinimu ir pasekmių analize paskelbti Europos institucijoms skirtame komunikate.

3.20

Kitas didelis komunikato trūkumas yra tai, kad Komisija atsisako savo senų gerų tradicijų aiškiai formuluoti tikslus ir numatyti tikslius terminus, ir tai, kad nesudaro sąlygų diskusijai apie galimas priemones ir jų pasekmes. Aišku, tokiu būdu vengiama potencialių konfliktų, tačiau EESRK ne kartą reikalavo su visomis suinteresuotomis šalimis bandyti kaip tik kritiškai diskutuoti šiuo klausimu, kadangi be jų tvarumo procesas negalės pastebimai pažengti į priekį.

3.21

Komitetas palankiai vertina ketinimą nacionalines strategijas labiau susieti su Europos strategija. Tačiau, kaip jau minėta, tam visų pirma reikia tikros Europos strategijos, o ne vien dokumento, kuriame derinami seniai žinomi požiūriai, planai ir programos, iki šiol nesugebėję sustabdyti neigiamų tendencijų.

3.22

Iš Komisijos dokumento matyti, kad pagrindinis dėmesys skiriamas įvairių iniciatyvų ir atskirų jų etapų (rengimo, įgyvendinimo ir t. t.) vientisumo gerinimo rezultatų įvertinimui. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad šios analizės negali būti grindžiamos vien patirtomis sąnaudomis ir turi būti vertinami kiti ekonominiai, socialiniai ir ekologiniai privalumai (17). Vadovaujantis poveikio konkurencingumui įvertinimo pavyzdžiu taip pat reikėtų sukurti kriterijų, užtikrinantį, kad bus atsižvelgiama į abu minėtus aspektus.

3.22.1

Komitetas dar kartą pabrėžia savo nuomonę, kad sprendimas dėl projektų finansavimo įvairių programų ir biudžeto eilučių turėtų būti priimamas vadovaujantis tvaraus vystymosi kriterijumi (18). Į šį kriterijų taip pat turėtų būti atsižvelgiama ir vertinant išlaidų panaudojimo veiksmingumą.

3.23

Greta neaiškių tikslų ir neįvykusių diskusijų dėl priemonių EESRK įžvelgia dar vieną dokumento trūkumą. Pavyzdžiui, Komisija nenagrinėja atsakomybės pasiskirstymo klausimo. Ši tema yra opi, kadangi numatomi veiksmai įeina į Bendrijos kompetencijos sferą (prekybos politika), o kiti tenka veikiau valstybių narių kompetencijai (energetika) arba juos bandoma koordinuoti Europos lygiu (socialinė politika). Be to, daugybę šių kompetencijų papildo dar vienas dėmuo — globalizacija (žr. pirmiau).

3.24

EESRK mano, kad faktinės tvaraus vystymosi pažangos nėra dėl strategijų, veiksmų planų ir kitų dokumentų gausos bei dėl jiems daromų pakeitimų ilgainiui keičiantis politiniams prioritetams. Vadovaudamasis 2005 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos (19) metu paskelbtais tvaraus vystymosi pagrindiniais principais, Komitetas mano, kad Komisija pirmiausia turėtų aiškiai nustatyti, kuris institucijų lygmuo yra atsakingas už reikalingas priemones, o tos institucijos suinteresuotoms šalims turėtų įsipareigoti taip pat ir ilgesniu laikotarpiu užtikrinti stabilumą ir sąryšį su kitomis priemonėmis.

3.25

Remdamasis Valdymo baltojoje knygoje išvardytais pagrindiniais principais, Komunikacijos politikos baltojoje knygoje „Įveikti atotrūkį (tarp ES ir jos piliečių)“ išreikštu siekiu ir 2006 m. kovo 20–21 d. vykusio patariamojo forumo dėl tvaraus vystymosi rezultatais, Komitetas mano, kad būtinos struktūruotos ir ilgalaikės konsultacijos su suinteresuotais subjektais, kad sutelkus subjektus būtų galima pasiekti aiškią pažangą, o tvariam vystymuisi suteikti konkretų pavidalą. Todėl reikia sukurti duomenų bazę, panašią į Komiteto turimą vidaus rinkos duomenų bazę (PRISM). Toje duomenų bazėje turėtų būti fiksuojamos kliūtys, su kuriomis subjektai susiduria vietoje, skleidžiami geros praktikos pavyzdžiai, pateikiama informacija apie organizacijas, atsakingas už naujoviškus projektus, konkretizuojamas metodas „nuo atskiro prie bendro“ ir kaupiama daugiau dalykinių žinių, kuriomis Komisija galėtų naudotis visų pirma rengdama direktyvų pasiūlymus, pasekmių vertinimą arba komunikatus.

3.26

Komitetas taip pat mano, kad 2008 m. planuojama Tarptautinio valiutų fondo reforma suteiks Europos atstovams galimybę susitarti dėl vieningos nuomonės siekiant, kad tvaraus vystymosi koncepcija taptų vienu iš kriterijų skiriant pagalbą.

3.27

EESRK palankiai vertina Komisijos išreikštą ketinimą vadovaujantis pažangos ataskaita kas dvejus metus rotacijos principu vertinti tvarumo proceso eigą ir į šį procesą įtraukti Europos Vadovų Tarybą bei Europos Parlamentą, o EESRK ir RK pasitelkti į pagalbą kaip visuomenės katalizatorius.

3.28

Viename iš paskutinių Komisijos komunikatų dėl naujosios pramonės politikos (20) numatoma įsteigti Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio grupę, aptarti išorinius konkurencingumo ir pateikimo į rinką aspektus (2006 m. pavasarį) ir valdyti gamybos pramonės struktūrinius pokyčius (2005 m. pabaigoje). Komitetas pritaria tam, kad būtų įsteigta aukšto lygio grupė (2006 m. vasarį) bei jos funkcijoms (21) ir yra pasirengęs prireikus bendradarbiauti. Komitetas taip pat tikisi, kad Komisijos mintys, kurias ji suformuluos vėliau, atitiks siekį tinkamai užtikrinti, kad bus panaudojami įvairių Europos šalių politikos sąveikos rezultatai ir kompromisų keliu bus įgyvendintas tvarumo tikslas.

3.29

Komitetas, atkakliai kovojantis už tai, kad moksliniams tyrimams ir plėtrai būtų skiriama 3 proc. BVP (du trečdalius asignavimų turėtų sudaryti privataus sektoriaus lėšos), taip pat mano, kad šios investicijos ir dėl jų atsirandančios naujovės turėtų padėti skatinti tvarų vystymąsi. Komisija, padedant Eurostatui ir šią organizaciją nacionaliniu lygiu atitinkančioms institucijoms, pagal galimybes turėtų reguliariai pateikti ataskaitą apie esamą padėtį, kad būtų galima suderinti Lisabonos strategiją ir plačią tvaraus vystymosi strategiją. Prireikus Komisija integruotose gairėse turėtų pateikti rekomendacijas, siekdama užtikrinti jų suderinamumą ir sąveiką.

4.1.1

EESRK labai sunerimęs pastebi, kad savo komunikate Komisija beveik bejėgiškai pripažįsta, jog klimato kaitos nebeįmanoma išvengti ir dabar svarbiausia sumažinti jos poveikį pažeidžiamiausiems.

4.1.2

Pagrindiniai veiksmai šioje srityje nebegali apsiriboti ketinimais ir atsargiais pažadais siekti plačių įsipareigojimų ir tarptautinių susitarimų. Aiškių šios srities tikslų stoka kelia baimę vien todėl, kad jau dabar akivaizdu, jog nebus pasiekti dabartiniai tikslai iki 2012 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, nepaisant augančio pavojaus ir nebepaneigiamų reikšmingų stichinių nelaimių, sukeliančių tragiškas pasekmes žmonėms ir ekonomikai.

4.1.3

Tačiau EESRK palankiai vertina veikiau bendro pobūdžio teiginius apie ES veiksmingesnio energijos naudojimo ir technologijų plėtros potencialo išnaudojimą atsinaujinančios energijos ir energijos vartojimo srityje. EESRK pritaria šiems Komisijos tikslams, tačiau primygtinai rekomenduoja Tarybai ir Komisijai nubrėžti aiškius ir daug siekiančius tikslus, aprašyti priemones jiems įgyvendinti ir aptarti jas su visomis suinteresuotomis šalimis.

4.1.4

Pavyzdžiui, šiuo metu ryškėja, kad anglis naudojančių ir CO2 neišmetančių jėgainių pramonės laukia esminės permainos. Visiškai tikėtina, kad įgyvendinant tvarumo strategiją bus nagrinėjamas klausimas, kokias pagrindines sąlygas turi numatyti politika, kad būtų galima paskatinti taikyti tokias technologijas.

4.2.1

Komitetas teigiamai vertina tai, kad kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi dėmesys skiriamas ne tik galimybei didinti mažas pajamas, tačiau mano, jog siūlomų pagrindinių veiksmų toli gražu nepakanka. Pirmiausia Komisija turėtų atnaujinti Lakeno (22) darbo kokybės rodiklius (23) ir šį aspektą labiau pabrėžti gairėse.

4.2.2

Komisija informuoja apie savo ketinimą konsultuotis su dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo. Jeigu, socialinių partnerių nuomone, reikėtų imtis tolesnių veiksmų, tačiau jiems nepavyktų sudaryti susitarimo pagal EB sutarties 139 straipsnį, Komitetas mano, kad Komisija ir Europos teisės aktų leidėjai turėtų prisiimti atsakomybę. Šis metodas turėtų būti taikomas ir kitoms numatytoms sritims.

4.3.1

Atrodo, kad ir gamtos išteklių sričiai skirti pagrindiniai veiksmai nėra privalomi arba patikimi. Pavyzdžiui, Komisija nurodo, jog tam, kad „užkirstų kelią biologinės įvairovės praradimui, ES ir valstybės narės turėtų užtikrinti pakankamą Natura 2000 saugomų teritorijų tinklo finansavimą bei valdymą ir geriau integruoti biologinės įvairovės klausimus į vidaus ir išorės politiką“. Savaime suprantama, kad turėdama omenyje 2005 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtus sprendimus sumažinti asignavimus šiam sektoriui, visuomenė iš karto suvokia, kaip ES politikos tikslai nutolę nuo tikrovės.

4.3.2

2 priede atkartojami vien jau seniai žinomi ir užsibrėžti „geresnio gamtos išteklių valdymo“„veiklos tikslai ir užduotys“, pvz., 1997 m. (!) baltojoje knygoje (24) paskelbtas tikslas iki 2010 m. užtikrinti, kad atsinaujinanti energija sudarytų 12 proc. energijos derinio, nors 2004 m. birželio 26 d. komunikate (25) pati Komisija nurodo, kad dabartinėmis priemonėmis šio tikslo veikiausiai nepavyks pasiekti. Tačiau ji nesiūlo naujų priemonių ir nenagrinėja numatomos nesėkmės priežasčių.

4.3.3

Komiteto nuomone, šioje srityje nustačius ambicingus ateities tikslus, kaip 2006 m. vasario mėn. pradžioje paskelbė Švedija, būtų lengviau užtikrinti tvarumo strategijos sėkmę, dėmesį ir paramą jai labiau nei viešai deklaruojant miglotus ir pasenusius ketinimus. Kaip žinoma, Švedija užsibrėžė tikslą ilgainiui naudoti iškastinio kuro pakaitalus ir atsisakyti branduolinės energijos.

4.3.4

Be to, energijos taupymo ir efektyvumo srityje būtų galima numatyti visuomenei priimtiną, į ateitį orientuotą ir naujoves skatinantį tikslą, pavyzdžiui, iki 2020 m. Europos Sąjungoje pradėti statyti tik vadinamuosius nulinės energijos pastatus, t. y. pastatus, kuriems nereikalingas išorinis šilumos šaltinis.

4.4.1

Transporto klausimu visų pirma nurodoma, kad „šiuo metu stebimos tendencijos tvaraus vystymosi požiūriu yra nepriimtinos“.

4.4.2

Komisija taip pat pastebi, kad „mobilumo teikiama nauda gali būti užtikrinta ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriu daug mažesne kaina. Šį tikslą galima pasiekti mažinant poreikį naudotis transportu (pvz., keičiant žemėnaudą, skatinant nuotolinį darbą ir vaizdo konferencijas), geriau naudojant infrastruktūrą ir transporto priemones, renkantis kitas transporto rūšis, pavyzdžiui, geležinkelius vietoje kelių, trumpus atstumus įveikiant dviračiais ir pėsčiomis, taip pat vystant viešąjį transportą, naudojant ekologiškesnes transporto priemones ir ieškant alternatyvų naftai, kaip antai biokuru ir vandeniliu varomos transporto priemonės“, o tai atitinka EESRK nuomonės dėl Ateities transporto infrastruktūros kūrimo: planavimas — kaimyninės šalys — tvarus judumas — finansavimas nuostatas (26). Komisija taip pat pažymi, kad „tausesnio transporto privalumų yra daug, ir jie dideli“.

4.4.3

Iš esmės EESRK palankiai vertina išdėstytus teiginius ir nuorodą į abipusiai naudingą padėtį. Tačiau Komitetui nėra aišku, kodėl, nepaisant visų šių privalumų ir galimybių, pvz., transporto sektoriuje, vis dar vyrauja ir stiprėja ne kartą aptartos neigiamos tendencijos.

4.4.4

Nepaisant Komisijos išdėstytų tvaraus transporto privalumų, žmonės ir įmonės dėl tam tikrų priežasčių naudoja ir pirmenybę teikia netvarioms transporto priemonėms. Šios priežastys nėra nagrinėjamos, tačiau neatlikus tokio tyrimo neįmanoma parengti tinkamų kovos su šiomis problemomis strategijų.

4.4.5

Transporto srityje Komisija nurodo 3 pagrindinius veiksmus:

4.4.6

Komitetas labai abejoja, kad Komisijai pavyks šiais pagrindiniais veiksmais išspręsti eismo grūsčių problemą, minimą tvarumo strategijoje (27), ir žymiai sumažinti transporto srautą. Pagrindiniuose veiksmuose keliami reikalavimai ir tikslai gerokai mažesni už nurodytus ankstesniuose ES dokumentuose, pvz., dėl piliečių tinklų arba Transporto politikos baltojoje knygoje (28).

4.4.7

Norint plačiąją visuomenę supažindinti su tvarumo strategija, kur kas įdomiau, naudingiau ir tikslingiau būtų numatyti, pvz., iki 2020 m. ar 2025 m. Europoje leisti eksploatuoti tik ekologiškas transporto priemones. Tai būtų didelė paskata moksliniams tyrimams ir plėtrai, paspartintų naujovių diegimą ir sustiprintų europietiškų automobilių konkurencingumą, o tai savo ruožtu būtų naudinga Europos ekonomikos raidai. Be to, toks požiūris į technologijas kai kuriose sparčiai augančios ekonomikos šalyse galėtų padėti užkirsti kelią neigiamiems transporto tendencijų padariniams aplinkai ir klimatui.

4.4.8

Tokie strateginiai transporto sektoriaus tikslai ir įvykdyti EESRK reikalavimai vystyti darnųjį transportą (29) atitiktų Europos tvaraus vystymosi strategijos idėją ir padėtų pasiekti ne kartą pabrėžtą abipusę naudą.

4.5.1

Kritiškai reikėtų vertinti tai, kad komunikate tarsi „perdirbami“ metų metus ES keliami, tačiau neįgyvendinti reikalavimai. Kaip pavyzdį būtų galima pateikti vieną iš pagrindinių šeštosios prioritetinės srities „Iššūkiai pasaulyje“ veiksmų, numatančių, kad „iki 2015 m. ES ir jos valstybės narės turėtų padidinti pagalbą iki 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) ir 2010 m. pasiekti vidurio laikotarpio 0,56 proc. tikslą; ES 15 ir ES 10 nustatyti atskiri, atitinkamai 0,51 proc. ir 0,17 proc. tikslai“. EESRK visiškai neabejoja šio reikalavimo teisingumu (30). Komitetas tik primena, kad dar 1970 m. spalio 24 d. vykusios JT generalinės asamblėjos metu, t. y. prieš 35 metus!!!, išsivysčiusios valstybės įsipareigojo, 0,7 proc. savo BVP skirti vystymosi pagalbai (kurios, žinoma, neužtenka visoms problemoms išspręsti). Nuolat kartojami, bet nevykdomi pažadai, savaime suprantama, nesuteikia politikai patikimumo.

4.5.2

Be abejonės, Komitetas palankiai vertina ketinimus kovoti su skurdu pasaulyje. Komisija dės daugiau pastangų, kad tarptautinė prekyba taptų priemone, padedančia pasiekti tikrą visuotinį tvarų vystymąsi. Tai neabejotinai yra nepaprastai svarbus, globaliai mąstant galbūt netgi lemiamas požiūris. PPO sutartis yra prekybos susitarimas, kuris nėra pagrįstas tvarumo kriterijais nepaisant to, kad pasaulinė prekyba turi esminės įtakos tvarumo raidai. Todėl Taryba ir Komisija pirmenybę turėtų teikti šiai svarbiai minčiai ir kartu bendrais bruožais nurodyti, kaip ją įgyvendinti.

4.5.3

Svarbu visuomenei aiškiai parodyti, kad tai nėra vien ketinimas. EESRK suvokia, kad vien finansinės paramos nepakanka norint ilgainiui pagerinti besivystančių valstybių gyventojų gyvenimo ir darbo sąlygas.

Be to, Komitetas primena, kad Tarybos išvadose dėl socialinio globalizacijos aspekto (2005 m. kovo mėn.) ES išorės veiksmų dėmesys sutelkiamas į vadinamąją žmogaus orumo nežeminančio darbo koncepciją. Komitetas negali pritarti tam, kad kai kurios šalys pranašumus argumentuotų nesilaikydamos Tarptautinės darbo organizacijos standartų ar aplinkosaugos normų. Šios normos nėra užslėptas turtingų šalių protekcionizmas, jos veikiau padeda labiau užtikrinti žmogaus orumą, socialinę pažangą ir teisingumą. ES turėtų stebėti pažangą šioje srityje ir pagal galimybes vertinti ją kartu su Tarptautinės darbo organizacijos pripažintais atitinkamų trečiųjų šalių socialiniais partneriais (arba jose veikiančiomis reprezentatyviomis, pripažintomis pilietinės visuomenės organizacijomis), o pablogėjus padėčiai, imtis tinkamų veiksmų. Tenka apgailestauti, kad Komisija to nenurodo komunikate.

4.6

Apskritai Komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares parodyti prekybos partneriams, kad tvarus vystymas turėtų būti suvokiamas ne kaip sąnaudas didinantis reiškinys, o veikiau kaip gerovės (tiek jų ekonomikos, siekiančios aukštesnio gyvenimo lygio, tiek globaliu požiūriu) veiksnys.

1)

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl tvaraus vystymosi strategijos peržiūros. Veiksmų programa (COM(2005) 658 final, 2005 12 13). (http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUriServ/site/de/com/2005/com2005_0658de01.pdf).

2)

Eurostato pranešimas Measuring progress towards a more sustainable Europe - Sustainable development indicators for the European Union - Data 1990-2005 (šiuo metu dokumentas yra tik anglų kalba, preliminarus jo pavadinimas Pažangos vertinimas pakeliui į tvaresnę Europą – Tvaraus vystymosi Europos Sąjungoje rodikliai 1990–2005 m. duomenys (2005 12 13).

3)

Europos Vadovų Taryba (2005 m. birželio 16–17 d.), pirmininkaujančios valstybės narės išvados: Tvaraus vystymosi pagrindiniai principai. (http://ue.eu.int/ueDocs/cms_Data/docs/pressData/de/ec/85350.pdf)

4)

Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl 2005 m. ES tvaraus vystymosi strategijos peržiūros: pirmoji apžvalga ir ateities gairės ((COM(2005) 37 final), 2005 2 9, http://europa.eu.int/eur-lex/lex/LexUriServ/site/de/com/2005/com2005_0658de01.pdf).

5)

Komisijos tarnybų darbo dokumento SEC(2005) 225 priedas – Pažangos ataskaita.

„Aplinkos politikos poveikis Europos verslui ir jo konkurencingumui: analizės pagrindas“ (angl. The effects of environmental policy on European business and its competitiveness: a framework for analysis, SEC(2004) 769.

Komisijos tarnybų darbo dokumentas dėl užimtumo ir aplinkosaugos politikos tarpusavio santykio (angl. Commission staff working document on the links between employment policies and environment policies, SEC(2005) 1530).

„Užimtumas, produktyvumas ir jų indėlis ekonomikos augimui“ (vok. Beschäftigung, Produktivität und ihr Beitrag zum Wirtschaftswachstum, SEC(2004) 690).