„A PRIEDAS

TERMINŲ PAAIŠKINIMAI

Šiame priede pateikiami kituose prieduose vartojamų terminų paaiškinimai, su tais terminais susijusios geografinės pastabos ir tų terminų apibrėžtys, išskyrus atvejus, kai tuose prieduose nurodyta kitaip.

1.   GEOGRAFINĖS PASTABOS

Toliau nurodytos geografinės apibrėžtys taikomos tik teikiant statistinius duomenis:

—	Australija, išskyrus užjūrio teritorijas,

—	Danija, išskyrus Farerų salas ir Grenlandiją,

—	Prancūzija, įskaitant Monaką ir Prancūzijos užjūrio teritorijas – Gvadelupą, Martiniką, Gajaną, Reunjoną ir Majotą,

—	Italija, įskaitant San Mariną ir Vatikaną (Šventąjį Sostą),

—	Japonija, įskaitant Okinavą,

—	Portugalija, įskaitant Azorus ir Madeirą,

—	Ispanija, įskaitant Kanarų salas, Balearų salas bei Seutą ir Melilją,

—	Šveicarija, išskyrus Lichtenšteiną,

—	Jungtinės Valstijos: 50 valstijų, Kolumbijos apygarda, JAV Mergelių salos, Puerto Rikas ir Guamas.

2.   SUVESTINIAI RODIKLIAI

Elektros energijos ir šilumos gamintojai klasifikuojami pagal gamybos tikslą:

—	pagrindinės veiklos gamintojai – privačios arba valstybei priklausančios gamybos įmonės, kurių pagrindinė veikla – elektros energijos ir (arba) šilumos, skirtos parduoti trečiosioms šalims, gamyba,

—	gamintojai savoms reikmėms – privačios arba valstybei priklausančios gamybos įmonės, gaminančios elektros energiją ir (arba) šilumą visiškai arba iš dalies savo pačių reikmėms ir ši veikla palaiko jų pirminę veiklą.

Pastaba.

Įsigaliojus patikslintam NACE (1) klasifikatoriui Komisija gali toliau aiškinti terminus pagal 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu, juos papildydama atitinkamomis NACE nuorodomis.

2.1.   Tiekimas

2.1.1.   GAMYBA IR (ARBA) VIETOS GAMYBA

Išgauto ar pagaminto kuro kiekis apskaičiuojamas po bet kurios operacijos, kuria pašalinama inertinė medžiaga. Įtraukiamas gamintojo gamybos metu (pvz., šildymui ar įrangos ir pagalbinių įrenginių eksploatavimui) suvartotas kuro kiekis ir kitiems gamintojams tiekiama energija, skirta transformavimui ar kitoms reikmėms.

Vietos gamyba – gamyba naudojant konkrečios teritorijos (duomenis teikiančios šalies teritorijos) išteklius.

2.1.2.   REGENERUOTI PRODUKTAI

Taikoma tik juodosioms akmens anglims. Kasyklose regeneruotos suspensijos ir atliekų sąvartos skalūnai.

2.1.3.   GAVIMAS IŠ KITŲ ŠALTINIŲ

Pagaminto kuro, įtraukto į kitas kuro ataskaitas, bet sumaišyto su kitu kuru ir naudojamo mišinyje, kiekis. Papildoma informacija apie šią sudedamąją dalį pateikiama taip:

—	gavimas iš kitų šaltinių: anglys,

—	gavimas iš kitų šaltinių: nafta ir naftos produktai,

—	gavimas iš kitų šaltinių: gamtinės dujos,

—	gavimas iš kitų šaltinių: atsinaujinantieji energijos ištekliai.

2.1.4.   IMPORTAS IR (ARBA) EKSPORTAS

Jei nenurodyta kitaip, importas siejamas su pagaminto energetikos produkto pirmine kilmės šalimi (šalimi, kurioje energetikos produktas buvo pagamintas), kai importuojamas produktas skirtas naudoti šalyje, o eksportas – su galutinio panaudojimo šalimi. Kiekis laikomas importuotu arba eksportuotu, kai kertamos šalies politinės sienos, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas.

Jei negalima nurodyti kilmės arba paskirties šalies, galima naudoti kategoriją „Nenurodyta/Kita“.

2.1.5.   TARPTAUTINIS JŪRINIS BUNKERIAVIMAS

Į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie naudojami tarptautinei laivybai, pristatyto kuro kiekis. Tarptautinė laivyba gali būti vykdoma jūroje, vidaus ežeruose ir vandens keliuose, taip pat pakrantės vandenyse. Neįtraukiama:

—	vartojimas vidaus laivybos laivuose, skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso;

—	vartojimas žvejybos laivuose;

—	vartojimas karinėse pajėgose.

2.1.6.   TARPTAUTINĖ AVIACIJA

Tarptautinei aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatytas kuro kiekis. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo vietomis, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – transportas“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – kita“).

2.1.7.   ATSARGŲ POKYČIAI

Šalies teritorijoje esančių atsargų kiekio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir atsargų kiekio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje skirtumas. Jei nenurodyta kitaip, sukauptos atsargos parodomos kaip neigiamas skaičius, o neperteklinės atsargos – kaip teigiamas skaičius.

2.1.8.   VISOS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO PRADŽIOJE IR PABAIGOJE ŠALIES TERITORIJOJE ESANČIOS ATSARGOS

Visos šalies teritorijoje esančios atsargos, įskaitant valdžios sektoriaus, pagrindinių vartotojų ir už atsargų laikymą atsakingų organizacijų laikomas atsargas, atvykstančiuose vandenynų laivuose laikomos atsargos, laisvojoje zonoje laikomos atsargos ir kitiems pagal dvišalius Vyriausybių susitarimus arba ne pagal tokius susitarimus laikomos atsargos. Ataskaitinio laikotarpio pradžia ir pabaiga reiškia pirmąją ir paskutiniąją ataskaitinio laikotarpio dieną. Į atsargas įtraukiamos atsargos, laikomos visų rūšių specialiose antžeminėse arba požeminėse saugyklose.

2.1.9.   TIESIOGINIS NAUDOJIMAS

Nafta (žalia nafta ir naftos produktai), naudojama tiesiogiai, neperdirbus naftos perdirbimo gamyklose. Įtraukiama žalia nafta, deginama elektros gamybai.

2.1.10.   PIRMINIO PRODUKTO GAVIMAS

Įtraukiamas vietinės arba importuotos žalios naftos (įskaitant kondensatą) ir vietinio NGL (2), naudojamo tiesiogiai neperdirbus naftos perdirbimo gamykloje, kiekis ir naftos chemijos pramonės grąžintas kiekis, kuris (nors ir nepirminis kuras) naudojamas tiesiogiai.

2.1.11.   BENDROJI NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ PRODUKCIJA

Pagaminta gatavų produktų naftos perdirbimo arba kompaundavimo gamykloje. Neįtraukiami naftos perdirbimo nuostoliai, tačiau įtraukiamas naftos perdirbimo gamyklų kuras.

2.1.12.   PERDIRBTI PRODUKTAI

Gatavi produktai, kurie po pristatymo galutiniam vartotojui dar kartą patenka į rinką (pvz., naudoti, o po to perdirbti tepalai). Šis kiekis turėtų būti atskiriamas nuo naftos chemijos pramonės grąžinto kiekio.

2.1.13.   GRĄŽINTAS KIEKIS

Gatavi arba pusiau gatavi produktai, kuriuos galutiniai vartotojai grąžina į naftos perdirbimo gamyklas perdirbti, kompaunduoti arba parduoti. Tai paprastai šalutiniai naftos chemijos gamybos produktai.

2.1.14.   PRODUKTŲ PERKĖLIMAI

Dėl pakitusių specifikacijų arba sumaišius su kitu produktu perklasifikuotas kiekis. Neigiamas vieno produkto įrašas kompensuojamas teigiamu įrašu (arba keliais įrašais) vienam arba keliems produktams arba atvirkščiai; galutinis grynasis rezultatas turėtų būti lygus nuliui.

2.1.15.   PERKELTI PRODUKTAI

Importuoti naftos produktai, kurie perklasifikuojami kaip žaliava tolesniam apdorojimui naftos perdirbimo gamykloje, nepristatant jų galutiniams vartotojams.

2.1.16.   STATISTINIAI SKIRTUMAI

Apskaičiuota vertė, nustatyta kaip pasiūlos požiūriu (pagal principą „iš viršaus į apačią“) apskaičiuoto dydžio ir suvartojimo požiūriu (pagal principą „iš apačios į viršų“) apskaičiuoto dydžio skirtumas. Turėtų būti paaiškinti visi didesni statistiniai skirtumai.

2.2.   Transformavimo sektorius

Transformavimo sektoriuje turėtų būti nurodomi tik kuro, kuris buvo transformuotas į kitą kurą, kiekiai. Šildymui, įrangos eksploatavimui ir bendram transformavimo palaikymui sunaudotas kuro kiekis turėtų būti nurodomas kaip sunaudotas energetikos sektoriuje.

2.2.1.   TIK ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS, KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, ĮMONĖS

Tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse elektros energijai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.

2.2.2.   BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP), KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, BLOKAI

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.

2.2.3.   TIK ŠILUMOS GAMYBOS, KAIP PAGRINDINĖS VEIKLOS, ĮMONĖS

Tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse šilumai gaminti pagrindinės veiklos gamintojų sunaudotas kuro kiekis.

2.2.4.   TIK ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS SAVOMS REIKMĖMS ĮMONĖS

Tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse elektros energijai gaminti gamintojų savoms reikmėms sunaudotas kuro kiekis.

2.2.5.   BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP) SAVOMS REIKMĖMS BLOKAI

Visas elektros energijai gaminti sunaudotas kuro kiekis ir proporcingos kuro, sunaudoto šilumai, kurią gamintojai savoms reikmėms pardavė bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose, dalies kiekis. Proporcinga kuro, sunaudoto neparduotai (sunaudotai savoms reikmėms) šilumai gaminti, dalis, remiantis NACE klasifikatoriumi, nurodoma pagal atitinkamą galutinio energijos suvartojimo sektorių. Neparduota, bet kitiems subjektams pagal nefinansinius susitarimus pristatyta šiluma arba kitiems savininkams priklausantiems subjektams pristatyta šiluma turėtų būti nurodoma pagal tą patį principą kaip ir parduota šiluma.

2.2.6.   TIK ŠILUMOS GAMYBOS SAVOMS REIKMĖMS ĮMONĖS

Proporcinga kuro dalis, atitinkanti tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse gamintojų savoms reikmėms parduotą šilumos kiekį. Proporcinga kuro, sunaudoto neparduotai (sunaudotai savoms reikmėms) šilumai gaminti, dalis, remiantis NACE klasifikatoriumi, nurodoma pagal atitinkamą galutinio energijos suvartojimo sektorių. Neparduota, bet kitiems subjektams pagal nefinansinius susitarimus pristatyta šiluma arba kitiems savininkams priklausantiems subjektams pristatyta šiluma turėtų būti nurodoma pagal tą patį principą kaip ir parduota šiluma.

2.2.7.   AKMENS ANGLIŲ BRIKETŲ GAMYKLOS

Akmens anglių briketams gaminti akmens anglių briketų gamyklose sunaudotas kuro kiekis.

2.2.8.   KOKSO KROSNYS

Kokso krosnyse kokso krosnių koksui ir koksavimo dujoms gaminti sunaudotas kuro kiekis.

2.2.9.   RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETŲ (BKB) IR (ARBA) DURPIŲ BRIKETŲ (PB) GAMYKLOS

Rusvųjų anglių briketams (BKB) gaminti BKB gamyklose sunaudotas kuro kiekis ir durpių briketams (PB) gaminti durpių briketų gamyklose sunaudotas kuro kiekis.

2.2.10.   DUJŲ GAMYKLOS

Dujų gamyklų dujoms gaminti dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudotas kuro kiekis.

2.2.11.   AUKŠTAKROSNĖS

Kuro kiekis, per viršų su geležies rūda arba per apačioje esančius pūstuvus su karšto oro srautu patenkantis į aukštakrosnių talpyklas.

2.2.12.   AKMENS ANGLIŲ SKYSTINIMAS

Sintetinei alyvai gaminti sunaudotas kuro kiekis.

2.2.13.   DUJŲ KEITIMO Į SKYSČIUS GAMYKLOS

Skystuoju kuru paversto dujinio kuro kiekis.

2.2.14.   MEDŽIO ANGLIŲ GAMYBOS ĮMONĖS

Medžio anglimis paversto kietojo biokuro kiekis.

2.2.15.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLOS

Naftos produktams gaminti sunaudotas kuro kiekis.

2.2.16.   GAMTINIŲ DUJŲ MAIŠYMO ĮRENGINIAI (SUMAIŠYTOMS GAMTINĖMS DUJOMS)

Dujų, sumaišytų su gamtinėmis dujomis ir įleistų į dujų tinklą, kiekis.

2.2.17.   MAIŠYMAS SU AUTOMOBILINIU BENZINU, DYZELINU IR (ARBA) ŽIBALU

Skystųjų biodegalų, sumaišytų su atitinkamomis iškastinės kilmės kuro sudedamosios dalimis, kiekis.

2.2.18.   KITUR NENURODYTA

Kitur nenurodytai transformavimo veiklai sunaudotas kuro kiekis. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.

2.3.   Energetikos sektorius

Energetikos pramonėje gavybai (kasybai, naftos ir dujų gavybai) arba operacijas, susijusias su transformavimo veikla, vykdančioms įmonėms eksploatuoti sunaudotas kuro kiekis. Atitinka NACE 2 red. 05, 06, 19 ir 35 skyrius, NACE 2 red. 09.1 grupę ir NACE 2 red. 07.21 ir 08.92 klases.

Neįtraukiamas į kitą energijos formą transformuoto kuro kiekis (jis turėtų būti nurodomas transformavimo sektoriuje) arba kuro, sunaudoto naftos, dujų ir anglies suspensijos vamzdynams eksploatuoti, kiekis (jis turėtų būti nurodomas transporto sektoriuje).

Įtraukiama atominiam branduolio dalijimuisi ir branduolių sintezei skirtų cheminių medžiagų gamyba ir šių procesų produktai.

2.3.1.   NAUDOJIMAS SAVO REIKMĖMS ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS, BENDROS ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBOS (CHP) IR ŠILUMOS GAMYBOS ĮMONĖSE

Kaip energija pagalbinėms operacijoms įmonių tik elektros energijos gamybos, tik šilumos gamybos ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.2.   AKMENS ANGLIŲ KASYKLOS

Kaip energija anglių gavybai ir sodrinimui anglių kasybos pramonėje sunaudotas kuro kiekis. Sudegintos kasyklų viršuje esančiose elektrinėse anglys turėtų būti nurodomos transformavimo sektoriuje.

2.3.3.   AKMENS ANGLIŲ BRIKETŲ GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms akmens anglių briketų gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.4.   KOKSO KROSNYS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms kokso krosnyse (kokso gamyklose) sunaudoto kuro kiekis.

2.3.5.   RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETŲ (BKB) IR (ARBA) DURPIŲ BRIKETŲ (PB) GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms rusvųjų anglių briketų (BKP) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.6.   DUJŲ GAMYKLOS IR (ARBA) DUJINIMO GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms dujų gamyklose ir akmens anglių dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.7.   AUKŠTAKROSNĖS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms aukštakrosnėse sunaudoto kuro kiekis.

2.3.8.   AKMENS ANGLIŲ SKYSTINIMAS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms anglių skystinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.9.   SKYSTINIMAS (SGD) IR (ARBA) DUJINIMAS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms gamtinių dujų skystinimo ir pakartotinio dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.10.   DUJINIMO GAMYKLOS (BIODUJŲ)

Kaip energija pagalbinėms operacijoms biodujų dujinimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.11.   DUJŲ KEITIMO Į SKYSČIUS (GTL) GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms dujų keitimo į skysčius gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.12.   MEDŽIO ANGLIŲ GAMYBOS ĮMONĖS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms medžio anglių gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.13.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLOS

Kaip energija pagalbinėms operacijoms naftos perdirbimo gamyklose sunaudoto kuro kiekis.

2.3.14.   NAFTOS IR DUJŲ GAVYBA

Naftos ir gamtinių dujų gavybos įrenginiuose sunaudotas kuro kiekis. Neįtraukiami vamzdynų nuostoliai (nurodomi kaip paskirstymo nuostoliai) ir vamzdynams eksploatuoti sunaudotos energijos kiekis (nurodomas transporto sektoriuje).

2.3.15.   KITUR NENURODYTA – ENERGETIKOS VEIKLA

Kuro kiekis, susijęs su kitur nenurodyta energetikos veikla. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.

2.4.   Perdavimo ir paskirstymo nuostoliai

2.4.1.   PERDAVIMO NUOSTOLIAI

Dėl perdavimo patirti kuro nuostoliai perdavimo sistemos operatoriaus valdomoje sistemos dalyje. Apima techninius ir netechninius nuostolius. Nurodant elektros energijos perdavimo nuostolius, įtraukiami transformatoriuose, kurie nėra laikomi elektros energijos jėgainių sudedamąja dalimi, patirti nuostoliai. Dujų atveju šie nuostoliai apima dujų išleidimą ir fakelų deginimą perdavimo metu.

2.4.2.   PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI

Dėl paskirstymo patirti kuro nuostoliai paskirstymo sistemos operatoriaus valdomoje sistemos dalyje. Apima techninius ir netechninius nuostolius. Dujų atveju šie nuostoliai apima dujų išleidimą ir fakelų deginimą paskirstymo metu.

2.5.   Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms

Ne energetikos reikmėms sunaudotas iškastinio kuro kiekis – nesudegintas kuras.

2.6.   Galutinis energijos suvartojimas (galutinio vartojimo specifikacijos)

2.6.1.   PRAMONĖS SEKTORIUS

Šie duomenys susiję su pramonės įmonės pirminei veiklai sunaudoto kuro kiekiu.

Tik šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokams: nurodomas tik pačiame objekte sunaudojamai šilumai (savo reikmėms naudojamai šilumai) gaminti sunaudoto kuro kiekis. Parduotos šilumos gamybai ir elektros energijos gamybai sunaudoto kuro kiekis turėtų būti nurodomas atitinkamame transformavimo sektoriuje.

2.6.1.1.

Kasyba ir karjerų eksploatavimas: NACE 2 red. 07 skyrius (išskyrus 07.21) ir 08 skyrius (išskyrus 08.92); NACE 2 red. 09.9 grupė.

2.6.1.1.1.

Metalo rūdų kasyba [NACE 2 red. 07 skyrius; išskyrus NACE 2 red. 07.21 klasę „Urano ir torio rūdų kasyba“]

2.6.1.1.2.

Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas [NACE 2 red. 08 skyrius; išskyrus NACE 2 red. 08.92 klasę „Durpių gavyba“]

2.6.1.1.3.

Kasybai būdingų paslaugų veikla [NACE 2 red. 09 skyrius; išskyrus NACE 2 red. 09.1 grupę „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“]

2.6.1.2.

Maisto produktai, gėrimai ir tabakas: NACE 2 red. 10, 11 ir 12 skyriai.

2.6.1.2.1.

Maisto produktų gamyba [NACE 2 red. 10 skyrius]

2.6.1.2.2.

Gėrimų gamyba [NACE 2 red. 11 skyrius]

2.6.1.2.3.

Tabako gaminių gamyba [NACE 2 red. 12 skyrius]

2.6.1.3.

Tekstilė ir oda [NACE 2 red. 13, 14 ir 15 skyriai; įtraukiama tekstilės gaminių gamyba, drabužių siuvimas (gamyba) ir odos ir odos dirbinių gamyba]

2.6.1.4.

Mediena ir medienos gaminiai – medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba [NACE 2 red. 16 skyrius]

2.6.1.5.

Plaušiena, popierius ir spausdinimas: NACE 2 red. 17 ir 18 skyriai.

2.6.1.5.1.

Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba [NACE 2 red. 17 skyrius]

2.6.1.5.1.1.

Plaušienos gamyba [NACE 2 red. 17.11 klasė]

2.6.1.5.1.2.

Kitas popierius ir popieriaus gaminiai [NACE 2 red. 17.12 klasė ir NACE 2 red. 17.2 grupė]

2.6.1.5.2.

Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas [NACE 2 red. 18 skyrius]

2.6.1.6.

Chemija ir naftos chemija: NACE 2 red. 20 ir 21 skyriai.

2.6.1.6.1.

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba [NACE 2 red. 20 skyrius]

2.6.1.6.2.

Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba [NACE 2 red. 21 skyrius]

2.6.1.7.

Nemetalų mineralai [NACE 2 red. 23 skyrius]

2.6.1.7.1.

Stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba [NACE 2 red. 23.1 grupė]

2.6.1.7.2.

Cemento, kalkių ir gipso (įskaitant klinkerį) gamyba [NACE 2 red. 23.5 grupė]

2.6.1.7.3.

Kiti nemetalų mineralų produktai [NACE 2 red. 23.2, 23.3, 23.4, 23.6, 23.7 ir 23.9 grupės]

2.6.1.8.

Geležis ir plienas [Pagrindinių metalų gamyba A: NACE 2 red. 24.1, 24.2 ir 24.3 grupės bei 24.51 ir 24.52 klasės]

2.6.1.9.

Spalvotųjų metalų pramonė [Pagrindinių metalų gamyba B: NACE 2 red. 24.4 grupė ir 24.53 bei 24.54 klasės]

2.6.1.9.1.

Aliuminio gamyba [NACE 2 red. 24.42 klasė]

2.6.1.9.2.

Kita spalvotųjų metalų pramonė [NACE 2 red. 24.4 grupė, išskyrus NACE 2 red. 24.42 klasę; NACE 2 red. 24.53 ir 24.54 klases]

2.6.1.10.

Mašinos: NACE 2 red. 25, 26, 27 ir 28 skyriai.

2.6.1.10.1.

Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba [NACE 2 red. 25 skyrius]

2.6.1.10.2.

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba [NACE 2 red. 26 skyrius]

2.6.1.10.3.

Elektros įrangos gamyba [NACE 2 red. 27 skyrius]

2.6.1.10.4.

Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba [NACE 2 red. 28 skyrius]

2.6.1.11.

Transporto įranga: su transporto priemonėse naudojamos įrangos gamyba susijusios pramonės šakos [NACE 29 ir 30 skyriai; įtraukiama variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba bei kitos transporto įrangos gamyba]

2.6.1.12.

Kitur nenurodyta – pramonė: NACE 22, 31 ir 32 skyriai

2.6.1.12.1.

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba [NACE 22 skyrius]

2.6.1.12.2.

Baldų gamyba [NACE 2 red. 31 skyrius]

2.6.1.12.3.

Kita gamyba [NACE 2 red. 32 skyrius]

2.6.1.13.

Statyba [NACE 2 red. 41, 42 ir 43 skyriai]

2.6.2.   Transporto sektorius

Vykdant visų rūšių transporto veiklą sunaudota energija, neatsižvelgiant į NACE kategoriją (ekonomikos sektorių), kuriame vykdoma veikla. Geležinkelio stotims, autobusų stotims, prieplaukoms ir oro uostams šildyti ir apšviesti sunaudotas kuras turėtų būti nurodomas kategorijoje „Komercinės ir viešosios paslaugos“, o ne „Transporto sektorius“.

2.6.2.1.   Geležinkeliai

Geležinkelių eismui, įskaitant pramoninius geležinkelius ir geležinkelių transportą, kuris yra miesto ir priemiesčio transporto sistemų dalis (pvz., traukiniai, tramvajai, metro), sunaudotas kuro kiekis.

2.6.2.1.1.   Greitieji geležinkeliai

Geležinkelių linijomis, kuriose greitis gali būti didesnis kaip 200 km per valandą, važiuojančių traukinių sunaudojama energija.

2.6.2.1.2.   Paprastieji geležinkeliai

Geležinkelių eismui sunaudojama energija, išskyrus greituosius geležinkelius ir metro bei tramvajus.

2.6.2.1.2.1.   Keleivių vežimas paprastaisiais geležinkeliais

Energija, geležinkelių transporto sektoriuje sunaudojama keleiviams geležinkelių riedmenimis vežti nuo įlaipinimo vietos iki išlaipinimo vietos. Keleivis – bet kuris geležinkeliais keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio brigados narius.

2.6.2.1.2.2.   Krovinių vežimas paprastaisiais geležinkeliais

Energija, geležinkelių transporto sektoriuje sunaudojama kroviniams geležinkelių riedmenimis vežti nuo pakrovimo vietos iki iškrovimo vietos.

2.6.2.1.3.   Metro ir tramvajai

Energija, sunaudojama metro, tramvajų, lengvojo bėginio transporto ir kitose antžeminėse ar požeminėse miesto geležinkelių sistemose.

2.6.2.2.   Vidaus laivyba

Į su bet kurios šalies vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie nenaudojami tarptautinei laivybai, pristatytas kuro kiekis (žr. skiltį „Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas“). Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinę laivybą turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo uostais, o ne laivo vėliava ar valstybe, kuriai jis priklauso.

2.6.2.3.   Keliai

Kelių transporto priemonių sunaudotas kuro kiekis. Įtraukiamas žemės ūkio transporto priemonių keliuose sunaudotas kuras ir kelių transporto priemonių tepalai.

Neįtraukiama stacionarių variklių sunaudojama energija (žr. skiltį „Kiti sektoriai“), traktorių ne greitkeliuose naudojama energija (žr. skiltį „Žemės ūkis“), kelių transporto priemonių karinėms reikmėms naudojama energija (žr. skiltį „Kiti sektoriai – kitur nenurodyta“), kelių dangai naudojamas bitumas ir statybvietėse naudojamų variklių sunaudota energija (žr. skiltį „Pramonės subsektorius – statyba“).

2.6.2.3.1.   Sunkiasvorės krovininės transporto priemonės

Krovininių transporto priemonių, kurių krovumas viršija 3,5 t (N2 ir N3 klasių transporto priemonės pagal Europos transporto priemonių kategorijų klasifikatorių, remiantis JT EEK standartais), sunaudotas kuro kiekis.

2.6.2.3.2.   Kolektyvinis transportas

Didelių keleivinių transporto priemonių, pvz., miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų, didelių furgonų ir pan. (M2 ir M3 klasių transporto priemonės pagal Europos transporto priemonių kategorijų klasifikatorių, remiantis JT EEK standartais), sunaudotas kuro kiekis.

2.6.2.3.3.   Lengvieji automobiliai ir furgonai

Mažų transporto priemonių, pvz., keleivinių arba krovininių lengvųjų automobilių ir furgonų (N1 ir M1 klasių transporto priemonės pagal Europos transporto priemonių kategorijų klasifikatorių, remiantis JT EEK standartais), sunaudotas kuro kiekis.

2.6.2.3.4.   Kitos kelių transporto priemonės

Visų kitų formų kelių transporto priemonių, išskyrus sunkiasvores krovinines transporto priemones, kolektyvinį transportą bei lengvuosius automobilius ir furgonus, sunaudotas kuro kiekis.

2.6.2.4.   Vamzdyninis transportas

Kaip energija vamzdynų, kuriais transportuojamos dujos, skysčiai, suspensijos ir kitos prekės, eksploatavimui sunaudotas kuro kiekis. Įtraukiama siurblinėms ir vamzdynų priežiūrai sunaudota energija. Neįtraukiama gamtinių arba pagamintų dujų, karšto vandens ar garo iš platintojo galutiniams naudotojams skirstymui vamzdynais sunaudota energija (nurodoma energetikos sektoriuje), galutiniam energijos tiekimui namų ūkiams, pramoniniams, komerciniams ir kitiems vartotojams sunaudota energija (įtraukiama į komercines ir (arba) viešąsias paslaugas) ir nuostoliai, patirti transportuojant iš platintojo galutiniams naudotojams (nurodomi kaip skirstymo nuostoliai).

2.6.2.5.   Vidaus aviacija

Vidaus aviacijai naudojamiems orlaiviams pristatytas kuro kiekis. Įtraukiamas ne skraidymui, pvz., stendiniam variklių bandymui, sunaudotas kuras. Skirstymas į vidaus ir (arba) tarptautinei aviacijai naudojamus orlaivius turėtų būti grindžiamas išvykimo ir atvykimo vietomis, o ne valstybe, kuriai priklauso oro bendrovė. Įtraukiamos ilgos kelionės tarp dviejų oro uostų, esančių šalyje, turinčioje užjūrio teritorijų. Neįtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonėms sunaudotas kuras (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – transportas“) ir aviacinio kuro naudojimas karinėms reikmėms (nurodomas skiltyje „Kitur nenurodyta – kita“).

2.6.2.6.   Kitur nenurodyta – transportas

Kitur nenurodytai transporto veiklai sunaudotas kuro kiekis. Įtraukiamas oro bendrovių kelių transporto priemonių sunaudotas kuras ir uostuose laivų krautuvų, įvairių rūšių kranų sunaudotas kuras. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.

2.6.3.   Kiti sektoriai

Šioje kategorijoje nurodomas kuro kiekis, sunaudotas konkrečiai nepaminėtuose arba transformavimo, energetikos, pramonės ar transporto sritims nepriklausančiuose sektoriuose.

2.6.3.1.   Komercinės ir viešosios paslaugos

Valstybiniame ir privačiame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų suvartotas kuro kiekis. NACE 2 red. 33, 36, 37, 38, 39, 45, 46, 47, 52, 53, 55, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 84 (išskyrus 84.22 klasę), 85, 86, 87, 88, 90, 91, 92, 93, 94, 95, 96 ir 99 skyriai. Geležinkelio, autobusų stotims, laivų prieplaukoms ir oro uostams šildyti ir apšviesti sunaudotas kuras turėtų būti nurodomas šioje kategorijoje. Įtraukiamas kuras, sunaudotas vykdant visą NACE 2 red. 49, 50 ir 51 skyriuose nurodytą ne transporto veiklą.

2.6.3.1.1.

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas [NACE 2 red., C sekcijos 33 skyrius]

2.6.3.1.2.

Vandens tiekimas; nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas [NACE 2 red., E sekcija]

2.6.3.1.3.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas [NACE 2 red., G sekcija]

2.6.3.1.3.1.

Didmeninė prekyba [NACE 2 red., G sekcijos 46 skyrius]

2.6.3.1.3.2.

Mažmeninė prekyba [NACE 2 red., G sekcijos 47 skyrius]

2.6.3.1.4.

Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla [NACE 2 red., H sekcijos 52 skyrius]

2.6.3.1.5.

Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla [NACE 2 red., H sekcijos 53 skyrius]

2.6.3.1.6.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla [NACE 2 red., I sekcija]

2.6.3.1.6.1.

Apgyvendinimo veikla [NACE 2 red., I sekcijos 55 skyrius]

2.6.3.1.6.2.

Maitinimo paslaugų veikla [NACE 2 red., I sekcijos 56 skyrius]

2.6.3.1.7.

Informacija ir ryšiai [NACE 2 red., J sekcija]

2.6.3.1.8.

Finansinė ir draudimo veikla bei Nekilnojamojo turto operacijos [NACE 2 red., K sekcija ir NACE 2 red., L sekcija]

2.6.3.1.9.

Administracinė ir aptarnavimo veikla [NACE 2 red., I sekcija]

2.6.3.1.10.

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas [NACE 2 red. O sekcija]

2.6.3.1.11.

Švietimas [NACE 2 red., P sekcija]

2.6.3.1.12.

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas [NACE 2 red., Q sekcija]

2.6.3.1.12.1.

Ligoninių veikla [NACE 2 red., Q sekcija, 86.1 grupė]

2.6.3.1.13.

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla [NACE 2 red., R sekcija]

2.6.3.1.13.1.

Sportinė veikla [NACE 2 red., R sekcijos 93 skyrius]

2.6.3.1.14.

Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla [NACE 2 red., U sekcija]

2.6.3.1.15.

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla bei kita aptarnavimo veikla [NACE 2 red., M sekcija ir NACE 2 red., S sekcija]

2.6.3.1.16

Duomenų centrai Duomenų centras apibrėžiamas kaip struktūra arba struktūrų grupė, naudojama duomenų saugojimo, apdorojimo ir (arba) platinimo kompiuterinėms sistemoms/serveriams ir susijusiai įrangai laikyti, sujungti ir eksploatuoti, taip pat susijusiai veiklai.

2.6.3.2.   Namų ūkiai

Nurodomas visų namų ūkių, įskaitant „namų ūkius, samdančius namų ūkio darbininkus“, suvartotas kuro kiekis. NACE 2 red. 97 ir 98 skyriai.

Namų ūkių sektoriui apibūdinti vartojamų terminų apibrėžtys:

namų ūkis – vienas gyvenantis asmuo, šeima arba grupė kartu tame pačiame asmeniniame būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi komunalinių paslaugų ir kitomis būtiniausiomis gyvenimo išlaidomis. Taigi, namų ūkių sektorius, taip pat vadinamas gyvenamuoju sektoriumi, yra visi šalies namų ūkiai kartu.

Prie šio sektoriaus nereikėtų priskirti kolektyvinių gyvenamųjų būstų: nuolatinių (pvz., kalėjimai) ar laikinų (pvz., ligoninės), nes jų suvartojimo duomenys įtraukiami į paslaugų sektorių. Transporto veiklai sunaudotos energijos duomenis reikėtų traukti į transporto sektorių, ne į namų ūkių sektorių.

Su namų ūkių vykdoma didelio masto ekonomine veikla susijusio energijos suvartojimo duomenų taip pat nereikėtų traukti į bendrą namų ūkių energijos suvartojimą. Tai gali būti žemės ūkio veikla nedideliuose ūkiuose ir kita ekonominė veikla, vykdoma namų ūkio gyvenamajame būste; tokia veikla turėtų būti įtraukta į atitinkamą galutinio suvartojimo sektorių.

2.6.3.2.1.   Patalpų šildymas

Energijos suvartojimas būsto vidaus erdvei šildyti.

2.6.3.2.2.   Patalpų vėsinimas

Energijos suvartojimas būstui vėsinti kondicionavimo sistema ir (arba) įrenginiu.

Ventiliatoriai, orapūtės ir kiti prie kondicionavimo sistemos neprijungti prietaisai turėtų būti įtraukiami ne į šį skirsnį, o į apšvietimo ir elektros prietaisų skirsnį.

2.6.3.2.3.   Vandens šildymas

Energijos suvartojimas vandeniui, naudojamam praustis, maudytis, valyti ar kitoms su maisto gaminimu nesusijusioms reikmėms, šildyti.

Baseinų vandens šildymas neįtraukiamas (turėtų būti priskiriama kitiems galutiniams naudojimo būdams).

2.6.3.2.4.   Maisto gaminimas

Energijos suvartojimas valgiui ruošti.

Papildomi įrenginiai (mikrobangų krosnelės, arbatiniai, kavinukai ir pan.) neįtraukiami; šie įrenginiai turėtų būti įtraukti į apšvietimo ir elektros prietaisų skirsnį.

2.6.3.2.5.   Apšvietimo ir elektros prietaisai (tik elektros energija)

Elektros naudojimas apšvietimo ir bet kokiems kitiems būsto elektros prietaisams, neįtrauktiems į kitų galutinių naudojimo būdų skiltį.

2.6.3.2.6.   Kiti galutiniai naudojimo būdai

Bet koks kitas namų ūkių energijos suvartojimas, pvz., lauko ir kitai veiklai, nepriskirtai prie ankstesnių penkių kategorijų, suvartojama energija (pvz., žoliapjovės, baseinų šildymas, lauko šildytuvai, lauko kepsninės, pirtys ir pan.).

2.6.3.3.   Žemės ūkis

Naudotojų, kurių veikla priskiriama augalininkystės ir gyvulininkystės, medžioklės ir susijusių paslaugų veiklos sektoriui, suvartotas kuro kiekis; NACE 2 red., 01 skyrius.

2.6.3.4.   Miškininkystė

Naudotojų, kurių veikla priskiriama miškininkystės ir medienos ruošos sektoriui, suvartotas kuro kiekis; NACE 2 red., 02 skyrius.

2.6.3.5.   Žvejyba

Vidaus vandens, pakrantės ir tolimajai žvejybai pristatytas kuro kiekis. Žvejyba turėtų apimti į su visų šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, kurie šalyje papildė kuro atsargas, pristatytą kurą ir žvejybos pramonėje sunaudotą energiją. NACE 2 red., 03 skyrius.

2.6.3.6.   Kitur nenurodyta – kita

Kitur nenurodytai veiklai (pvz., NACE 2 red. 84.22 klasės) sunaudotas kuro kiekis. Jai priskiriamas karinėms reikmėms mobiliųjų ir stacionariųjų priemonių sunaudotas kuras (pvz., laivuose, orlaiviuose, keliuose ir gyvenamosiose patalpose naudojama energija), neatsižvelgiant į tai, ar kuras pristatytas tos ar kitos šalies ginkluotosioms pajėgoms. Jei ši skiltis pildoma, ataskaitoje turėtų būti paaiškinta, kas yra įtraukta į šią skiltį.

3.   PRODUKTAI

3.1.   ANGLYS (kietasis iškastinis kuras ir pagamintos dujos)

3.1.1.   JUODOSIOS AKMENS ANGLYS

Juodosios akmens anglys yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus antracitą, koksines akmens anglis ir kitas bitumines akmens anglis.

3.1.2.   ANTRACITAS

Daugiausia anglies turinčios akmens anglys, naudojamos pramonės ir namų ūkių reikmėms. Paprastai jo sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis neviršija 10 % ir yra didelis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis – apie 90 %). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

3.1.3.   KOKSINĖS AKMENS ANGLYS

Bituminės akmens anglys, kurių kokybė yra tokia, kad galima pagaminti aukštakrosnėse naudoti tinkamą koksą (kokso krosnių koksą). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

3.1.4.   KITOS BITUMINĖS AKMENS ANGLYS

Garui gaminti naudojamos akmens anglys; įtraukiamos visos bituminės akmens anglys, kurios nepriskiriamos nei prie koksinių akmens anglių, nei prie antracito. Joms būdingas didesnis nei antracito lakiųjų medžiagų kiekis (daugiau kaip 10 %) ir mažesnis anglies kiekis (nustatytas anglies kiekis mažiau kaip 90 %). Viršutinis šilumingumas didesnis kaip 24 000 kJ/kg, skaičiuojant bepelenei, tačiau drėgnai medžiagai.

3.1.5.   RUSVOSIOS ANGLYS

Rusvosios anglys yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus subbitumines akmens anglis ir lignitą.

3.1.6.   SUBBITUMINĖS AKMENS ANGLYS

Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra nuo 20 000 kJ/kg iki 24 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.

3.1.7.   LIGNITAS

Nesukepančiosios anglys, kurių viršutinis šilumingumas yra mažesnis kaip 20 000 kJ/kg ir kurių sudėtyje lakiųjų medžiagų kiekis didesnis kaip 31 %, skaičiuojant sausam produktui be mineralinių medžiagų.

3.1.8.   AKMENS ANGLIŲ BRIKETAI

Sudėtinis kuras, pagamintas iš juodųjų akmens anglių dalelių, pridėjus rišamąją medžiagą. Todėl pagamintų akmens anglių briketų kiekis gali būti šiek tiek didesnis nei faktiškai transformavimo proceso metu sunaudotų anglių kiekis.

3.1.9.   KOKSO KROSNIŲ KOKSAS

Kietas produktas, gautas aukštoje temperatūroje karbonizuojant akmens anglį, daugiausia koksinę akmens anglį, kuriam būdingas nedidelis drėgmės ir lakiųjų medžiagų kiekis. Kokso krosnių koksas daugiausia naudojamas geležies ir plieno pramonėje kaip energijos šaltinis ir cheminė medžiaga.

Šioje kategorijoje nurodomas smulkusis koksas ir liejyklų koksas.

Į šią kategoriją turėtų būti įtrauktas puskoksis (kietas produktas, gautas karbonizuojant anglį žemoje temperatūroje). Puskoksis naudojamas kaip šildymo krosnių kuras arba pačioje transformavimo gamykloje.

Į šią skiltį taip pat įtraukiamas iš lignito pagamintas koksas, smulkusis koksas ir puskoksis.

3.1.10.   DUJINIS KOKSAS

Šalutinis juodųjų akmens anglių produktas, naudojamas dujų gamyklose miesto dujoms gaminti. Dujinis koksas naudojamas šildymui.

3.1.11.   AKMENS ANGLIŲ DEGUTAS

Gaunamas bituminių akmens anglių destrukcinio distiliavimo proceso metu. Akmens anglių degutas yra skystas šalutinis akmens anglių distiliavimo produktas koksui gauti kokso krosnyse; arba jis gaminamas iš rusvųjų anglių („žemos temperatūros degutas“).

3.1.12.   BKB (RUSVŲJŲ ANGLIŲ BRIKETAI)

BKB yra sudėtinis kuras iš lignito arba subbituminių anglių, pagamintas briketuojant esant aukštam slėgiui be rišamosios medžiagos, įskaitant džiovinto lignito daleles ir dulkes.

3.1.13.   PAGAMINTOS DUJOS

Pagamintos dujos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus dujų gamyklų dujas, koksavimo dujas, aukštakrosnių dujas ir kitas regeneruotas dujas.

3.1.14.   DUJŲ GAMYKLŲ DUJOS

Visų rūšių dujos, pagamintos komunalinėse ar privačiose įmonėse, kurių pagrindinis tikslas – gaminti, transportuoti ir skirstyti dujas. Priskiriamos dujos, gautos karbonizuojant (įskaitant kokso krosnyse pagamintas dujas ir į dujų įmones perduotas dujas), visiškai dujinant prisodrinus arba neprisodrinus naftos produktais (SND, mazuto distiliavimo likutis ir t. t.), taip pat gautos perdirbant ir paprasčiausiai sumaišius dujas ir (arba) orą, įskaitant maišymą su gamtinėmis dujomis ir naudojimą gamtinių dujų tinkle. Dujų kiekis, gautas dujų gamykloms perdavus kitas akmens anglių dujas, turėtų būti nurodomas dujų gamyklų dujų gamybos eilutėje.

3.1.15.   KOKSAVIMO DUJOS

Koksavimo dujos yra dujos, gaunamos kaip kokso krosnių kokso gamybos šalutinis produktas geležies ir plieno gamybai.

3.1.16.   AUKŠTAKROSNIŲ DUJOS

Aukštakrosnių dujos gaminamos deginant koksą aukštakrosnėse geležies ir plieno pramonėje. Jos regeneruojamos ir naudojamos kaip kuras iš dalies pačioje gamykloje ir iš dalies kituose plieno pramonės procesuose arba įrenginiuose, pritaikytuose jas deginti.

3.1.17.   KITOS REGENERUOTOS DUJOS

Plieno gamybos deguoninėje aukštakrosnėje šalutinis produktas, regeneruotas išleidimo iš aukštakrosnės metu. Šios dujos taip pat vadinamos konvertuojamomis dujomis, LD dujomis arba BOS dujomis. Grąžintojo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis viršutiniu šilumingumu. Taip pat įtraukiamos prieš tai nenurodytos pagamintos dujos, pvz., kietųjų anglinių medžiagų degiosios dujos, gautos kitur neaprašytų gamybos ir cheminių procesų metu.

3.1.18.   DURPĖS

Durpės yra degios, minkštos, akytos arba suslėgtos augalinės kilmės nuosėdos, kurių sudėtyje yra daug vandens (neperdirbtose – iki 90 %), lengvai pjaustomos, nuo šviesiai iki tamsiai rudos spalvos. Durpėms priskiriamos velėninės ir trupininės durpės. Neįtraukiamos ne energetikos tikslams naudojamos durpės.

3.1.19.   DURPIŲ PRODUKTAI

Įvairūs produktai, pvz., durpių briketai, tiesiogiai arba netiesiogiai gauti iš velėninių durpių ir trupininių durpių.

3.1.20.   NAFTINGIEJI SKALŪNAI IR BITUMINGASIS SMĖLIS

Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis yra nuosėdinės uolienos, kurių sudėtyje yra kerogeno pavidalo organinės medžiagos. Kerogenas – vaškinė medžiaga, kurios sudėtyje daug angliavandenilių, laikoma naftos prekursoriumi. Naftinguosius skalūnus galima deginti tiesiogiai arba perdirbti šildant ir gauti skalūnų alyvą. Suskystinimo metu gauta skalūnų alyva ir kiti produktai turėtų būti nurodomi kaip kiti angliavandeniliai, priskiriami naftos produktams.

3.2.   Gamtinės dujos

3.2.1.   GAMTINĖS DUJOS

Gamtines dujas sudaro dujos, esančios požeminiuose telkiniuose, skystos arba dujinės būsenos, daugiausia sudarytos iš metano, nepaisant gavybos būdo (tradicinis ar netradicinis). Jos apima tiek pagrindines (angl. non-associated) dujas, randamas telkiniuose, kuriuose gaunami angliavandeniliai tik dujų forma, tiek šalutines (angl. associated) dujas, kurios gaunamos kartu su žalia nafta, taip pat iš akmens anglių kasyklų arba iš akmens anglių klodų gautą metaną. Gamtinėms dujoms nepriskiriamos biodujos arba pagamintos dujos. Į gamtinių dujų tinklą perduotas šių produktų kiekis nurodomas atskirai nuo gamtinių dujų. Gamtinėms dujoms priskiriamos suskystintos gamtinės dujos (SGD) ir suslėgtos gamtinės dujos (CNG).

3.3.   Elektros energija ir šiluma

3.3.1.   ELEKTROS ENERGIJA

Elektros energija yra energija, perduodama vykstant fizikiniam reiškiniui, susijusiam su elektros krūviais ir jų poveikiu esant ramybės ir judėjimo būsenoms. Nurodoma visa sunaudota elektros energija, kuri buvo pagaminta ir suvartota, įskaitant nuo elektros tinklų nepriklausomą ir savo reikmėms sunaudotą energiją. Į tinklą netiekiamą elektros energiją gamina įrenginiai, kurie gamybos požiūriu yra atjungti nuo tinklo; įrenginys negali tinklui tiekti pagamintos elektros energijos. Pasigaminta elektros energija yra elektros energija, gamintojo suvartojama iki jos patekimo į tinklą.

3.3.2.   ŠILUMA (GAUTA ŠILUMA)

Šiluma – tai energija, gaunama dėl slenkamojo, sukamojo ir vibracinio medžiagos sudedamųjų dalių judėjimo, taip pat dėl tos medžiagos fizinės būsenos pokyčių. Nurodoma visa pagaminta šiluma, išskyrus šilumą, kurią gamintojai savo reikmėms pagamino savo reikmėms ir nepardavė; visų kitų formų šiluma nurodoma kaip produktų, iš kurių buvo gaminama šiluma, sąnaudos.

3.4.   NAFTA (žalia nafta ir naftos produktai)

3.4.1.   ŽALIA NAFTA

Žalia nafta yra natūralios kilmės mineralinė nafta, kurios sudėtyje yra angliavandenilių ir šalutinių priemaišų (pvz., sieros). Esant normaliai paviršiaus temperatūrai ir slėgiui ji yra skystos būsenos, o jos fizinės savybės (tankis, klampa ir t. t.) yra labai nepastovios. Šiai kategorijai priskiriamas kondensatas, gautas iš šalutinių arba pagrindinių dujų ir sumaišytas su komercinės žalios naftos srove. Kiekiai turėtų būti nurodomi nepriklausomai nuo gavybos būdo (tradicinis, netradicinis). Žaliai naftai nepriskiriami NGL.

3.4.2.   GAMTINIAI DUJŲ KONDENSATAI (NGL)

NGL yra skysti arba suskystinti angliavandeniliai, gauti iš gamtinių dujų atskyrimo įrenginiuose arba dujų apdorojimo įmonėse. Gamtiniams dujų kondensatams priskiriamas (paprastasis ir izo-) etanas, propanas, butanas, (izo-) pentanas ir pentan plus formos (kartais vadinami natūraliuoju benzinu arba gamyklų kondensatu).

3.4.3.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ ŽALIAVA

Naftos perdirbimo gamyklų žaliava yra apdorota nafta, skirta tolesniam perdirbimui (pvz., tiesioginės distiliacijos mazutas (gaunamas tiesioginiu naftos distiliavimu) arba vakuuminis gazolis), išskyrus kompaundavimą. Toliau apdorojant ji bus perdirbta į vieną arba daugiau sudedamųjų dalių ir (arba) galutinių produktų. Ši apibrėžtis taip pat taikoma iš naftos chemijos pramonės į naftos perdirbimo pramonę sugrąžintai žaliavai (pvz., pirolizės benzinas, C4 frakcijos, gazolis ir mazuto frakcijos).

3.4.4.   PRIEDAI IR (ARBA) OKSIGENATAI

Priedai yra neangliavandeniliniai cheminiai junginiai, pridedami arba kompaunduojami su naftos produktais, siekiant pakeisti jų savybes (oktaninį skaičių, cetaninį skaičių, šalimo savybes ir pan.). Priedams priskiriami oksigenatai (pvz., alkoholiai (metanolis, etanolis), eteriai (metilo ir tretinio butilo eteris (MTBE), etilo ir tretinio butilo eteris (ETBE), tretinis pentil-metilo eteris (TAME) ir t. t.), esteriai (pvz., rapsų aliejus arba dimetilesteris ir t. t.), cheminiai junginiai (pvz., tetrametilšvinas (TML), tetraetilšvinas (TEL) ir detergentai). Šioje kategorijoje nurodytų priedų ir (arba) oksigenatų (alkoholių, eterių, esterių ir kitų cheminių junginių) kiekis turėtų būti susietas su kompaunduojamu su degalais arba su degalų naudojimui skirtu kiekiu. Šiai kategorijai priskiriami biodegalai, sumaišyti su skystuoju iškastiniu kuru.

3.4.5.   PRIEDŲ IR (ARBA) OKSIGENATŲ SUDĖTYJE ESANTYS BIODEGALAI

Šioje kategorijoje nurodomų skystųjų biodegalų kiekis yra susietas su kompaunduotais skystaisiais biodegalais ir rodo tik tos dalies, kurią sudaro biodegalai, o ne visų skysčių, į kuriuos yra įmaišyta skystųjų biodegalų, tūrį. Neįtraukiami jokie nekompaunduoti skystieji biodegalai.

3.4.6.   KITI ANGLIAVANDENILIAI

Sintetinė žalia nafta iš bitumingojo smėlio, skalūnų alyvos ir pan., anglies skystinimo skysčiai, gamtinių dujų virsmo į benziną metu gauti skysčiai, vandenilis ir emulsinė alyva (pvz., orimulsija); nepriskiriami naftingieji skalūnai; priskiriama skalūnų nafta (antrinis produktas).

3.4.7.   NAFTOS PRODUKTAI

Naftos produktai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus naftos perdirbimo dujas, etaną, suskystintąsias naftos dujas, pirminį benziną, automobilinį benziną, aviacinį benziną, benzininius reaktyvinius degalus, žibalinius reaktyvinius degalus, kitą žibalą, gazolį ir (arba) dyzeliną, mazutą, vaitspiritą ir SBP, tepalus, bitumą, parafiną, naftos koksą ir kitus produktus.

3.4.8.   NAFTOS PERDIRBIMO GAMYKLŲ DUJOS

Naftos perdirbimo dujoms priskiriamos įvairios nekondensuojamos dujos, kurias daugiausiai sudaro vandenilis, metanas, etanas ir alkenai, gauti naftos perdirbimo gamyklose distiliuojant žalią naftą arba apdorojant naftos produktus (pvz., krekingo metu). Taip pat priskiriamos dujos, grąžinamos iš naftos chemijos pramonės.

3.4.9.   ETANAS

Natūralios dujinės būsenos linijinis angliavandenilis (C2H6), gautas iš gamtinių dujų ir naftos perdirbimo dujų srovių.

3.4.10.   SUSKYSTINTOSIOS NAFTOS DUJOS (SND)

SND yra lengvi parafininiai angliavandeniliai, gauti naftos perdirbimo metu, žalios naftos stabilizavimo ir gamtinių dujų perdirbimo įmonėse. Juos dažniausiai sudaro propanas (C3H8) ir butanas (C4Hl0) arba jų mišinys. Jų sudėtyje taip pat gali būti propeno, buteno, izopropeno ir metilpropeno. SND paprastai skystinamos slėgiu, kad jas butų galima transportuoti arba sandėliuoti.

3.4.11.   PIRMINIS BENZINAS

Pirminis benzinas yra žaliava, skirta naftos chemijos pramonei (pvz., etileno arba aromatinių angliavandenilių gamybai) arba benzino gamybai riformuojant arba izomerizuojant naftos perdirbimo gamykloje. Pirminiame benzine medžiaga susidaro 30–210 °C temperatūros distiliacijos intervale arba šio intervalo dalyje.

3.4.12.   AUTOMOBILINIS BENZINAS

Automobilinį benziną sudaro lengvų angliavandenilių mišinys distiliuojant 35–215 °C temperatūroje. Jis naudojamas kaip degalai sausumoje naudojamuose kibirkštinio uždegimo varikliuose. Automobiliniame benzine gali būti priedų, oksigenatų ir oktaninį skaičių didinančių kuro priedų, įskaitant švino junginius. Priskiriamos automobilinio benzino kompaundavimo sudedamosios dalys (išskyrus priedus ir (arba) oksigenatus), pvz., alkilatai, izomeratas, riformingo benzinas (reformatas), krekingo benzinas, skirti naudoti kaip prekinis automobilinis benzinas. Automobilinis benzinas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytą biobenziną (automobilinio benzino sudėtyje esantį biobenziną) ir ne biobenziną.

3.4.12.1.   Sumaišytas biobenzinas (automobilinio benzino sudėtyje esantis biobenzinas)

Į automobilinį benziną įmaišytas biobenzinas.

3.4.12.2.   Ne biobenzinas

Likusi automobilinio benzino dalis: automobilinis benzinas, išskyrus sumaišytą biobenziną (tai daugiausia iškastinės kilmės automobilinis benzinas).

3.4.13.   AVIACINIS BENZINAS

Specialiai aviaciniams stūmokliniams varikliams paruoštas automobilinis benzinas, kurio oktaninis skaičius tinka varikliui, stingimo temperatūra –60 °C, o distiliacijos intervalas nuo 30 °C iki 180 °C.

3.4.14.   BENZININIAI REAKTYVINIAI DEGALAI (PIRMINIO BENZINO REAKTYVINIAI DEGALAI ARBA JP4)

Priskiriamos visos lengvųjų angliavandenilių alyvos, naudojamos aviacijos turbinų jėgainėse, distiliuojant 100–250 °C temperatūroje. Jos gaunamos kompaunduojant žibalą ir benziną arba pirminį benziną taip, kad aromatinių angliavandenilių turinys neviršytų 25 % tūrio, o garų slėgis būtų nuo 13,7 kPa iki 20,6 kPa.

3.4.15.   ŽIBALINIAI REAKTYVINIAI DEGALAI

Aviacijos turbinų jėgainėse naudojamas distiliatas. Jam būdingos tos pačios distiliacijos ypatybės, t. y. 150–300 °C temperatūra (paprastai neviršijant 250 °C), o pliūpsnio temperatūra yra tokia pat kaip žibalo. Be to, jis turi ypatingų savybių (pvz., stingimo temperatūra), kurias nustato Tarptautinė oro transporto asociacija. Priskiriamos žibalo kompaundavimo sudedamosios dalys. Žibaliniai reaktyviniai degalai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytus reaktyvinius biodegalus (žibalinių reaktyvinių degalų sudėtyje esančius reaktyvinius biodegalus) ir reaktyvinius ne biodegalus.

3.4.15.1.   Sumaišyti reaktyviniai biodegalai (žibalinių reaktyvinių degalų sudėtyje esantys reaktyviniai biodegalai)

Į žibalinius reaktyvinius degalus įmaišyti reaktyviniai biodegalai.

3.4.15.2.   Reaktyviniai ne biodegalai

Likusi žibalinių reaktyvinių degalų dalis: žibaliniai reaktyviniai degalai, išskyrus sumaišytus reaktyvinius biodegalus (tai daugiausia iškastinės kilmės žibaliniai reaktyviniai degalai).

3.4.16.   KITOS ŽIBALO RŪŠYS

Rafinuotos naftos distiliatas, naudojamas ne orlaivių transporto sektoriuose. Jis distiliuojamas 150–300 °C temperatūroje.

3.4.17.   GAZOLIS IR (ARBA) DYZELINAS (DISTILIACINĖ ALYVA)

Gazolis ir (arba) dyzelinas pirmiausiai naudojami kaip tarpinis distiliatas, distiliuojamas 180–380 °C temperatūroje. Priskiriamos kompaundavimo sudedamosios dalys. Atsižvelgiant į paskirtį, skiriamos kelios markės. Gazoliui ir (arba) dyzelinui priskiriamas kelių transporto dyzelinas, naudojamas automobilių ir sunkvežimių slėginio uždegimo varikliuose. Gazoliui ir (arba) dyzelinui priskiriamos lengvos kūrenti skirtos pramoninės ir komercinės alyvos, laivų varikliuose ir geležinkelių transporte naudojamas dyzelis, kitas gazolis, įskaitant sunkiuosius gazolius, kurie distiliuojami 380–540 °C temperatūroje ir kurie yra naudojami kaip naftos chemijos žaliava. Gazolis ir (arba) dyzelinas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sumaišytą biodyzeliną (gazolio ir (arba) dyzelino sudėtyje esantį biodyzeliną) ir ne biodyzeliną.

3.4.17.1.   Sumaišytas biodyzelinas (gazolio ir (arba) dyzelino sudėtyje esantis biodyzelinas)

Į gazolį ir (arba) dyzeliną įmaišytas biodyzelinas.

3.4.17.2.   Ne biodyzelinas

Likusi gazolio ir (arba) dyzelino dalis: gazolis ir (arba) dyzelinas, išskyrus sumaišytą biodyzeliną (tai daugiausia iškastinės kilmės gazolis ir (arba) dyzelinas).

3.4.18.   MAZUTAS (SUNKIOJI ALYVA)

Visas likęs mazutas (sunkioji alyva) (įskaitant gautą maišymo metu). Kinematinė klampa 80 °C temperatūroje viršija 10 cSt. Pliūpsnio temperatūra visada viršija 50 °C, o tankis visada didesnis nei 0,90 kg/l. Mazutas yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus mažai sieringą mazutą ir sieringą mazutą.

3.4.18.1.   Mažai sieringas mazutas (LSFO)

Mazutas, kuriame sieros yra mažiau nei 1 %.

3.4.18.2.   Sieringas mazutas (HSFO)

Mazutas, kuriame sieros yra ne mažiau kaip 1 %.

3.4.19.   VAITSPIRITAS IR SBP

Vaitspiritas ir SBP – tai rafinuoti distiliaciniai tarpiniai produktai, kurių distiliacija vyksta pirminio benzino arba žibalo lygmenyje. Jiems priskiriamas pramoninis spiritas (dar vadinamas SBP; lengvosios alyvos, distiliuojamos 30–200 °C temperatūroje, priklausomai nuo distiliacijos intervalo nutraukimo pozicijos skirstomos į 7 arba 8 pramoninio spirito markes, nustatomas pagal temperatūros skirtumus (kuri neviršija 60 °C) nuo 5 % iki 90 % tūrio distiliacijos taškų, ir vaitspiritas (pramoninis spiritas, kurio pliūpsnio temperatūra viršija 30 °C, o distiliacijos intervalas yra 135–200 °C).

3.4.20.   TEPALAI

Iš distiliato šalutinių produktų gauti angliavandeniliai. Jie dažniausiai naudojami guolių paviršių trinčiai mažinti. Įtraukiamos visos prekinės tepamosios alyvos markės, pradedant šeivine alyva ir baigiant cilindrine alyva, ir visos kitos, naudojamos plastiškuosiuose tepaluose, variklinėje alyvoje ir visose tepalams naudojamos bazinės alyvos markėse.

3.4.21.   BITUMAS

Kietas, pusiau kietas arba klampus koloidinės struktūros angliavandenilis, tarp rudos ir juodos spalvos, gaunamas kaip likutis žalios naftos distiliacijos metu, distiliuojant naftos likučius iš atmosferinės distiliacijos vakuuminiu būdu. Bitumas dažnai vadinamas asfaltu ir dažniausiai naudojamas keliams tiesti ir stogams dengti. Įtraukiamas pseudoverdantysis ir susmulkintas bitumas.

3.4.22.   PARAFINAS

Sotieji alifatiniai angliavandeniliai. Jie yra tepamosios alyvos deparafinavimo metu gauti likučiai. Jie yra kristalinės struktūros, kuri maždaug priklauso nuo markės. Jų pagrindinės savybės yra tokios: bespalviai, bekvapiai ir permatomi, o lydosi aukštesnėje nei 45 °C temperatūroje.

3.4.23.   Naftos koksas

Juodos spalvos kietas šalutinis produktas, dažniausiai gaunamas atliekant naftos išvestinės žaliavos, vakuumo likučių, deguto ir pikio krekingą arba koksavimą uždelsto arba skystojo koksavimo metu. Jį daugiausiai sudaro anglis (90–95 %) ir mažas pelenų kiekis. Naudojamas plieno pramonėje kaip žaliava kokso krosnyse, kurui, elektrodų ir chemikalų gamybai. Dvi pagrindinės rūšys yra žaliasis koksas ir degtas koksas. Įtraukiamas vadinamasis katalizavimo koksas, kuris nusėda ant katalizatoriaus rafinavimo metu; šis koksas negali būti naudojamas antrą kartą ir paprastai sudeginamas kaip naftos perdirbimo gamyklų kuras.

3.4.24.   KITI PRODUKTAI

Visi pirmiau atskirai nepaminėti produktai, pvz., degutas ir siera. Įtraukiami aromatiniai angliavandeniliai (pvz., BTX arba benzenas, toluenas ir ksilenas) ir alkenai (pvz., propenas), gaminami naftos perdirbimo gamyklose.

3.5.   Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir atliekos

3.5.1.   HIDROENERGIJA

Potencinė ir kinetinė vandens energija, hidroelektrinėse paversta į elektros energiją. Hidroenergija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus tik hidroenergijos gamybos įmonėse, mišriose hidroenergijos gamybos įmonėse ir tik hidroakumuliacinėse elektrinėse pagamintą energiją.

3.5.1.1.   Tik hidroenergijos gamybos įmonės

Hidroelektrinės, kuriose naudojama tik tiesioginė natūrali vandens prietaka ir kuriose nėra hidroakumuliacijos (vandens pakėlimo į aukštutinį baseiną) įrenginių.

3.5.1.2.   Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės

Hidroelektrinės su natūralia vandens prietaka į aukščiau esančią talpyklą, kuriose visus įrenginius arba jų dalį galima naudoti vandeniui pakelti į aukštutinį baseiną; elektros energija gaminama panaudojant natūralią vandens prietaką ir pirmiau į aukštutinį baseiną pakeltą vandenį.

3.5.1.3.   Tik hidroakumuliacinės elektrinės

Hidroelektrinės be natūralios vandens prietakos į aukščiau esančią talpyklą; didžioji dalis vandens, naudojamo elektros energijai gaminti, iš pradžių pakeliama į aukštutinį baseiną; išskyrus lietų ir sniegą.

3.5.2.   GEOTERMINĖ ENERGIJA

Energija, gaunama iš žemės plutos išskiriamos šilumos, paprastai karšto vandens arba garų pavidalo; išskyrus aplinkos šilumą, surinktą naudojant grunto šildomuosius siurblius. Geoterminės energijos gamyba grindžiama gręžinyje gaunamo skysčio entalpijos ir pabaigoje išmetamo skysčio skirtumu.

3.5.3.   SAULĖS ENERGIJA

Saulės energija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus saulės fotovoltų energiją ir saulės šiluminę energiją.

3.5.3.1.   Saulės fotovoltų energija

Saulės šviesa, paversta į elektros energiją, naudojant saulės baterijos elementus, kurie šviesoje gamina elektrą. Nurodoma visa pagaminta elektros energija (įskaitant smulkaus masto gamybą ir prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių pagamintą elektros energiją).

3.5.3.1.1.   Stoginiai įrenginiai

Čia nurodomas fotovoltinių plokščių, įrengtų ant statybinių konstrukcijų, kurių pirminis tikslas yra ne energijos gamyba, pagamintos energijos kiekis. Taip pat nurodomas kiekis, pagamintas į pastatą integruotų saulės šviesos energijos elektrinių, kai fotovoltinės plokštės yra įrengtos ne ant stogo, o, pvz., pritvirtintos kitur prie pastato. Fotovoltinės plokštės nelaikomos stoginiais įrenginiais, jeigu jos išdėstytos dideliame žemės plote, pvz., užima papildomą plotą (kaip antai žemės ūkio paskirties žemę).

3.5.3.1.2.   Prie elektros tinklų neprijungti įrenginiai

Čia nurodomi A priedo 3.3.1 skirsnyje apibrėžti prie elektros tinklų neprijungti įrenginiai.

3.5.3.2.   Saulės šiluminė energija

Saulės spindulių (saulės šviesos) šiluma, naudojama naudingoms energetikos reikmėms. Pavyzdžiui, tai gali būti saulės šiluminės energijos gamybos įmonės ir aktyvios sistemos, skirtos sanitariniam karštam vandeniui gaminti arba pastatų patalpoms šildyti. Tokiai energijai priskiriama šiluma, kuri patenka į šilumos perdavimo terpę, t. y. iš saulės energijos atėmus optinius ir kolektorių nuostolius. Neįtraukiama saulės energija, surinkta naudojant pasyviąsias pastatų šildymo, vėsinimo ir apšvietimo sistemas; įtraukiama tik saulės energija, susijusi su aktyviomis sistemomis.

3.5.4.   POTVYNIŲ, BANGŲ, VANDENYNO ENERGIJA

Mechaninė energija, kuri kyla potvynių, bangavimo metu arba atsiranda iš vandenyno srovių ir naudojama elektrai gaminti.

3.5.5.   VĖJO ENERGIJA

Kinetinė vėjo energija, vėjo turbinose paversta į elektrą. Vėjo energija yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sausumos ir jūros vėjo pagamintą energiją.

3.5.5.1.   Sausumos vėjo energija

Sausumos vietovėse (krašto gilumoje, įskaitant ežerus ir kitus vidaus vandenų telkinius) panaudojant vėjo energiją pagaminta elektros energija.

3.5.5.2.   Jūros vėjo energija

Jūrų vietovėse (pvz., jūroje, vandenyne ir dirbtinėse salose) pagaminta elektros energija. Nurodant už susijusios teritorijos teritorinių vandenų ribų naudojant jūros vėjo energiją pagamintą elektros energiją turėtų būti įtraukti visi įrenginiai, esantys šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.

3.5.6.   PRAMONINĖS ATLIEKOS (NEATSINAUJINANČIOJI DALIS)

Nurodomos pramoninės neatsinaujinančiosios atliekos, svarbioms energetikos reikmėms tiesiogiai deginamos specialiuose įrenginiuose. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Neįtraukiamos atliekos, kurių deginimo metu neišgaunama energija. Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis turėtų būti nurodoma toje biokuro kategorijoje, kuri labiausiai atitinka tų atliekų pobūdį.

3.5.7.   KOMUNALINĖS ATLIEKOS

Namų ūkiuose, ligoninėse ir tretiniame sektoriuje susidariusios atliekos (iš esmės – visos atliekos, kurios yra panašios į namų ūkio atliekas), svarbioms energetikos reikmėms tiesiogiai deginamos specialiuose įrenginiuose. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Neįtraukiamos atliekos, kurių deginimo metu neišgaunama energija. Komunalinės atliekos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus atsinaujinančiąsias ir neatsinaujinančiąsias komunalines atliekas.

3.5.7.1.   Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos

Biologinės kilmės komunalinių atliekų dalis.

3.5.7.2.   Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos

Nebiologinės kilmės komunalinių atliekų dalis.

3.5.8.   BIOKURAS

Biokuras yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus kietąjį biokurą, biodujas ir skystuosius biodegalus. Ne energetikos reikmėms sunaudotas biokuras (pvz., statybos arba baldų gamybos reikmėms sunaudota mediena, varikliams tepti skirta bioalyva ir kelių dangai skirtas biobitumas) neįtraukiamas į energetikos statistinius duomenis.

3.5.8.1.   Kietasis biokuras

Taikoma biologinės kilmės kietajai organinei neiškastinei medžiagai (dar vadinamai biomase), kuri gali būti naudojama kaip kuras šildymui arba elektrai gaminti. Kietasis biokuras yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus medžio anglis, malkinę medieną, medienos likučius ir šalutinius produktus, sulfatines išviras, cukranendrių išspaudas, gyvūnines atliekas, kitas augalines medžiagas ir likučius, taip pat atsinaujinančiąją pramoninių atliekų dalį.

3.5.8.1.1.   Medžio anglys

Medžio anglys yra kuras, pagamintas iš kietojo biokuro – medžio ir kitų augalinės kilmės medžiagų destrukcinio distiliavimo ir pirolizės metu gautų kietųjų atliekų.

3.5.8.1.2.   Malkinė mediena, medienos likučiai ir šalutiniai produktai

Malkinė mediena arba malkos (rąstų, žabų, granulių arba skiedrų pavidalo), gautos iš natūralių arba prižiūrimų miškų ar pavienių medžių. Įtraukiami medienos likučiai, kurie yra naudojami kaip kuras ir kurių, kaip medienos, pirminė sudėtis nėra pakeista; įtraukiamos medienos granulės. Neįtraukiamos medžio anglys ir sulfatinės išviros. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.2.1.   Medienos granulės

Medienos granulės yra cilindro formos gaminys, pagamintas aglomeracijos būdu, suspaudžiant medienos likučius.

3.5.8.1.3.   Sulfatinės išviros

Elektros energija, pagaminta iš panaudotų šarminių išvirų, gautų iš skaidymo įrenginių, sulfatiniu arba natroniniu būdu gaminant popieriui gaminti reikalingą pluoštą. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.4.   Cukranendrių išspaudos

Kuras, gautas iš pluošto, kuris liko po cukranendrių perdirbimo išsunkus sultis. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.5.   Gyvūninės atliekos

Energija, gauta panaudojus gyvūnų išmatas, mėsos ir žuvies likučius, kurie išdžiovinti tiesiogiai naudojami kaip kuras. Neįtraukiamos atliekos, naudojamos anaerobinės fermentacijos įmonėse. Šiose įmonėse susidarančios kuro dujos įtraukiamos į biodujas. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.6.   Kitos augalinės medžiagos ir likučiai

Kitur nenurodytas biokuras, įskaitant šiaudus, daržovių išaižas, žemės riešutų lukštus, nukirstus žabus, alyvuogių išspaudas ir kitas atliekas, susidarančias prižiūrint augalus, nuimant jų derlių ir juos apdorojant. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.1.7.   Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis

Kieta atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis, tiesiogiai sudeginama specialiuose įrenginiuose svarbioms energetikos reikmėms (pvz., be kita ko, natūralaus kaučiuko dalis panaudotose guminėse padangose arba natūralaus pluošto dalis tekstilės atliekose, atitinkamai priskiriamose 07.3 ir 07.6 atliekų kategorijoms, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos). Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu.

3.5.8.2.   Biodujos

Dujos, kurių pagrindinės sudedamosios dalys yra metanas ir anglies dioksidas, gaunami biomasę skaidant anaerobiniu būdu arba biomasėje vykstant šiluminiams procesams, įskaitant dujas, gaunamas iš atliekose esančios biomasės. Sunaudojamo kuro kiekis turėtų būti nurodomas remiantis žemutiniu šilumingumu. Biodujos yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus sąvartynų dujas, kanalizacijos dumblo dujas, kitos anaerobinės fermentacijos metu gautas biodujas ir šiluminių procesų biodujas.

3.5.8.2.1.   Sąvartynų dujos

Biodujos, gaunamos anaerobiniu būdu skaidant sąvartynų atliekas.

3.5.8.2.2.   Kanalizacijos dumblo dujos

Biodujos, gaunamos kanalizacijos dumblo anaerobinės fermentacijos metu.

3.5.8.2.3.   Kitos anaerobinio skaidymo metu gautos biodujos

Biodujos, gaunamos gyvūnų srutų, skerdyklų, alaus daryklų ir kitų žemės ūkio ir maisto pramonės atliekų anaerobinės fermentacijos metu.

3.5.8.2.4.   Šiluminių procesų biodujos

Biodujos, susidariusios biomasėje vykstant šiluminiams procesams (dujinimo arba pirolizės).

3.5.8.3.   Skystieji biodegalai

Šiai kategorijai priskiriami visi natūralios kilmės (pvz., pagaminti iš biomasės ir (arba) biologiškai skaidžios atliekų dalies) skystieji degalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės skystaisiais degalais arba juos pakeisti. Šioje kategorijoje nurodomas skystųjų biodegalų kiekis turėtų apimti grynų biodegalų, nesumaišytų su kitu iškastiniu kuru, kiekį. Konkrečiais skystųjų biodegalų importo ir eksporto atvejais prekyboje nurodomas tik tas kiekis, kuris nebuvo kompaunduojamas su transporto degalais (t. y. jų grynasis pavidalas); prekyba skystaisiais biodegalais, sumaišytais su transporto degalais, turėtų būti nurodyta naftos produktų kategorijoje. Nurodomi tik energetikos reikmėms naudojami skystieji biodegalai, deginami tiesiogiai arba maišomi su iškastiniu kuru. Skystieji biodegalai yra suvestinis produktų rodiklis, gaunamas sudėjus biobenziną, biodyzeliną, reaktyvinius biodegalus ir kitus skystuosius biodegalus.

3.5.8.3.1.   Biobenzinas

Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės automobiliniu benzinu arba jam pakeisti.

3.5.8.3.1.1.   Bioetanolis

Biobenzino sudėtyje esantis etanolis.

3.5.8.3.2.   Biodyzelinas

Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės dujomis ir (arba) dyzelinu arba jam pakeisti.

3.5.8.3.3.   Reaktyviniai biodegalai

Skystieji biodegalai, tinkami maišyti su iškastinės kilmės reaktyviniais degalais arba jiems pakeisti.

3.5.8.3.4.   Kiti skystieji biodegalai

Skystieji biodegalai, nepriskiriami nė vienai iš pirmiau nurodytų kategorijų.

3.5.9.   APLINKOS ŠILUMA

Naudingo temperatūros lygio šilumos energija, gauta (surinkta) naudojant šilumos siurblius, kuriems veikti reikalinga elektros energija arba kitokia pagalbinė energija. Ši šilumos energija gali būti sukaupta aplinkos ore, po litosferos paviršiumi arba paviršiniuose vandenyse. Vertės turėtų būti nurodomos pagal tokią pat metodiką, kokia taikoma šilumos siurbliais surinktai šilumos energijai pagal Direktyvą 2009/28/EB ir Direktyvą (ES) 2018/2001, tačiau turi būti įtraukti visi šilumos siurbliai, nepaisant jų efektyvumo.

3.6.   Vandenilis

Turi būti nurodomas vandenilis, naudojamas kaip žaliava, kuras arba energijos nešiklis ar kaupiklis. Turi būti nurodomas visas vandenilis, neatsižvelgiant į tai, ar jis parduodamas ar neparduodamas. Kaip mišinio sudėtinė dalis vandenilis turėtų būti nurodomas tik kai jis yra labai didelio grynumo pagrindinė mišinio sudedamoji dalis.

B PRIEDAS

METINĖ ENERGETIKOS STATISTIKA

Šiame priede apibūdinama kasmet renkamų energetikos statistinių duomenų apimtis, matavimo vienetai, ataskaitinis laikotarpis, dažnumas, terminas ir pateikimo tvarka.

Jeigu nenurodyta kitaip, renkant visus šiame priede nurodytus duomenis, taikomos šios nuostatos:

a)	ataskaitinis laikotarpis: teikiamų duomenų ataskaitinis laikotarpis – kalendoriniai metai (sausio 1 d. – gruodžio 31 d.), pradedant nuo 2022 m. ataskaitinių metų;

b)	dažnumas: duomenys turėtų būti teikiami kasmet;

c)	duomenų pateikimo terminas: jeigu nenurodyta kitaip, duomenys turėtų būti perduodami iki metų, einančių po ataskaitinių metų, spalio 31 d.;

d)	pateikimo forma: pateikimo forma turėtų atitikti Eurostato nurodytą atitinkamą keitimosi duomenimis standartą;

e)	pateikimo būdas: duomenys turėtų būti nusiunčiami arba įkeliami elektroniniu būdu į vieną bendrą Eurostato duomenų prieigą.

Šiame priede nepaaiškinti terminai aiškinami A priede.

1.   KIETASIS IŠKASTINIS KURAS IR PAGAMINTOS DUJOS

1.1.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priedo 3.1 dalyje „ANGLYS (kietasis iškastinis kuras ir pagamintos dujos)“ išvardytų energetikos produktų duomenys.

1.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas turi būti pateiktas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

1.2.1.   Tiekimas

1.2.1.1.

Gamyba

1.2.1.1.1.

Požeminė gamyba Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui.

1.2.1.1.2.

Paviršinė gamyba Taikytina tik antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims ir lignitui.

1.2.1.2.

Gavimas iš kitų šaltinių Sudaro: — regeneruotos suspensijos, antrarūšiai produktai ir kiti žemos kokybės akmens anglių produktai, kurių negalima skirstyti pagal anglių tipą. Įtraukiamos iš susikaupusių atliekų ir kitų atliekų talpyklų gautos anglys, — gavimas iš kitų šaltinių.

1.2.1.3.

Gavimas iš kitų šaltinių: kiti naftos produktai Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.2.1.4.

Gavimas iš kitų šaltinių: gamtinės dujos Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.2.1.5.

Gavimas iš kitų šaltinių: atsinaujinantieji energijos ištekliai Netaikoma antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, durpėms, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.2.1.6.

Importas

1.2.1.7.

Eksportas

1.2.1.8.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

1.2.1.9.

Atsargų pokyčiai

1.2.2.   Transformavimo sektorius

1.2.2.1.

Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.2.2.2.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai

1.2.2.3.

Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

1.2.2.4.

Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.2.2.5.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai

1.2.2.6.

Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

1.2.2.7.

Akmens anglių briketų gamyklos

1.2.2.8.

Kokso krosnys

1.2.2.9.

Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.2.2.10.

Dujų gamyklos

1.2.2.11.

Aukštakrosnės

1.2.2.12.

Akmens anglių skystinimas

1.2.2.13.

Sumaišytoms gamtinėms dujoms

1.2.2.14.

Kitur nenurodyta – transformavimas

1.2.3.   Energetikos sektorius

1.2.3.1.

Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės

1.2.3.2.

Akmens anglių kasyklos

1.2.3.3.

Akmens anglių briketų gamyklos

1.2.3.4.

Kokso krosnys

1.2.3.5.

Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

1.2.3.6.

Dujų gamyklos

1.2.3.7.

Aukštakrosnės

1.2.3.8.

Naftos perdirbimo gamyklos

1.2.3.9.

Akmens anglių skystinimas

1.2.3.10.

Kitur nenurodyta – energetikos veikla

1.2.4.   PERDAVIMO IR paskirstymo nuostoliai

1.2.5.   Naudojimas ne energetikos reikmėms

1.2.5.1.

Pramonės, transformavimo ir energetikos sektoriai Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose pramonės, transformavimo ir energetikos subsektoriuose, pvz., metanoliui arba amoniakui gaminti naudojamos akmens anglys.

1.2.5.1.1.

Chemijos ir naftos chemijos sektorius NACE 2 red. 20 ir 21 skyriai; anglių naudojimas ne energetikos reikmėms apima anglių kaip žaliavos naudojimą trąšoms ir kitiems naftos chemijos produktams gaminti.

1.2.5.2.

Transporto sektorius Naudojimas ne energetikos reikmėms visuose transporto subsektoriuose.

1.2.5.3.

Kiti sektoriai Naudojimas ne energetikos reikmėms šiuose sektoriuose: komercinių ir viešųjų paslaugų, namų ūkių, žemės ūkio ir kituose kitur nenurodytuose sektoriuose – kita.

1.2.6.   Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius

1.2.6.1.

Geležies ir plieno

1.2.6.2.

Chemijos ir naftos chemijos

1.2.6.3.

Spalvotųjų metalų

1.2.6.4.

Nemetalų mineralų

1.2.6.5.

Transporto įrangos

1.2.6.6.

Mašinų

1.2.6.7.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo

1.2.6.8.

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

1.2.6.9.

Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

1.2.6.10.

Medienos ir medienos gaminių

1.2.6.11.

Statybos

1.2.6.12.

Tekstilės ir odos

1.2.6.13.

Kitur nenurodyta – pramonė

1.2.7.   Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius

1.2.7.1.

Geležinkeliai

1.2.7.2.

Vidaus laivyba

1.2.7.3.

Kitur nenurodyta – transportas

1.2.8.   Galutinis energijos suvartojimas – kiti sektoriai

1.2.8.1.

Komercinės ir viešosios paslaugos

1.2.8.2.

Namų ūkiai

1.2.8.3.

Žemės ūkis

1.2.8.4.

Miškininkystė

1.2.8.5.

Žvejyba

1.2.8.6.

Kitur nenurodyta – kita

1.2.9.   Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį

Turėtų būti nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, akmens anglių briketams, kokso krosnių koksui, akmens anglių degutui, BKB, durpėms, durpių produktams, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

1.2.10.   ŠILUMINGUMAS

Taikytina antracitui, koksinėms akmens anglims, kitoms bituminėms akmens anglims, subbituminėms akmens anglims, lignitui, akmens anglių briketams, kokso krosnių koksui, dujiniam koksui, akmens anglių degutui, BKB, durpėms, durpių produktams, naftingiesiems skalūnams ir bitumingajam smėliui.

Turi būti nurodytas viršutinis šilumingumas ir žemutinis šilumingumas, susijęs su šiais suvestiniais rodikliais:

1.2.10.1.

Gamyba

1.2.10.2.

Importas

1.2.10.3.

Eksportas

1.2.10.4.

Sunaudota kokso krosnyse

1.2.10.5.

Sunaudota aukštakrosnėse

1.2.10.6.

Sunaudota pagrindinės veiklos gamintojų tik elektros energijos gamybos, tik šilumos gamybos ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose

1.2.10.7.

Sunaudota pramonėje

1.2.10.8.

Kitoms reikmėms

1.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis), išskyrus pagamintas dujas (dujų gamyklų dujas, kokso krosnių dujas, aukštakrosnių dujas, kitas regeneruotas dujas) – jų kiekis turi būti išreikštas TJ (teradžauliais) remiantis viršutiniu šilumingumu.

Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai).

1.4.   Leidžiančios nukrypti nuostatos ir išimtys

Netaikoma.

2.   GAMTINĖS DUJOS

2.1.   Susiję energetikos produktai

Šioje dalyje reglamentuojamas duomenų apie gamtines dujas teikimas.

2.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Turi būti teikiamas šis gamtinių dujų suvestinių rodiklių sąrašas.

2.2.1.   Tiekimo sektorius

Su tiekimo sektoriumi susiję kiekiai turi būti nurodomi ir tūrio, ir energijos vienetais, įtraukiant viršutinį ir žemutinį šilumingumą.

2.2.1.1.

Vietos gamyba Įtraukiama gamyba jūroje.

2.2.1.1.1.

Šalutinės dujos Kartu su žalia nafta gautos gamtinės dujos.

2.2.1.1.2.

Pagrindinės dujos Gamtinės dujos, randamos telkiniuose, kuriuose gaunami tik dujų formos angliavandeniliai.

2.2.1.1.3.

Akmens anglių kasyklų dujos Akmens anglių kasyklose arba iš akmens anglių klodų gautas metanas, vamzdynais tiekiamas į paviršių ir naudojamas akmens anglių kasyklose arba vamzdynais perduodamas vartotojams.

2.2.1.2.

Gavimas iš kitų šaltinių

2.2.1.2.1.

Gavimas iš kitų šaltinių: nafta ir naftos produktai

2.2.1.2.2.

Gavimas iš kitų šaltinių: anglys

2.2.1.2.3.

Gavimas iš kitų šaltinių: atsinaujinantieji energijos ištekliai

2.2.1.3.

Importas

2.2.1.4.

Eksportas

2.2.1.5.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

2.2.1.6.

Atsargų pokyčiai

2.2.1.7.

Faktinis vidaus suvartojimas

2.2.1.8.

Regeneruojamosios dujos Atsargų kiekiai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje turėtų būti nurodomi atitinkamai išskiriant šalies teritorijoje esančias atsargas ir užsienyje esančias atsargas. Atsargų kiekis – tai dujų kiekis, paruoštas tiekti per įleidimo ir išleidimo ciklą. Šie duomenys susiję su specialiose saugyklose laikomomis regeneruojamosiomis gamtinėmis dujomis (neatsinaujinantys dujų ir (arba) naftos telkiniai, vandeningasis sluoksnis, druskų ir mišriosios kavernos ir t. t.) ir saugyklose laikomomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Pasyviųjų dujų nereikėtų įtraukti. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

2.2.1.9.

Išleistos dujos Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje į orą išleistų dujų tūris. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

2.2.1.10.

Fakelų sudegintos dujos Gamybos vietoje arba dujų perdirbimo įmonėje fakelų sudegintų dujų tūris. Šiuo atveju netaikomas reikalavimas nurodyti šilumingumą.

2.2.2.   Transformavimo sektorius

2.2.2.1.

Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

2.2.2.2.

Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

2.2.2.3.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai

2.2.2.4.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai

2.2.2.5.

Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

2.2.2.6.

Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

2.2.2.7.

Dujų gamyklos

2.2.2.8.

Kokso krosnys

2.2.2.9.

Aukštakrosnės

2.2.2.10.

Dujų keitimas į skysčius

2.2.2.11.

Konkrečiai nenurodyta – transformavimas

2.2.3.   Energetikos sektorius

2.2.3.1.

Akmens anglių kasyklos

2.2.3.2.

Naftos ir dujų gavyba

2.2.3.3.

Tiekimas naftos perdirbimo gamykloms

2.2.3.4.

Kokso krosnys

2.2.3.5.

Aukštakrosnės

2.2.3.6.

Dujų gamyklos

2.2.3.7.

Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės

2.2.3.8.

Skystinimas (SGD) arba dujinimas

2.2.3.9.

Dujų keitimas į skysčius

2.2.3.10.

Kitur nenurodyta – energetikos veikla

2.2.4.   PERDAVIMO NUOSTOLIAI

2.2.5.   PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI

2.2.6.   Transporto sektorius

Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, turėtų būti atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms.

2.2.6.1.

Keliai

2.2.6.2.

Vamzdyninis transportas

2.2.6.3.

Vidaus laivyba

2.2.6.4.

Kitur nenurodyta – transportas

2.2.7.   Pramonės sektorius

Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, turėtų būti atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms.

2.2.7.1.

Geležies ir plieno

2.2.7.2.

Chemijos ir naftos chemijos

2.2.7.3.

Spalvotųjų metalų

2.2.7.4.

Nemetalų mineralų

2.2.7.5.

Transporto įrangos

2.2.7.6.

Mašinų

2.2.7.7.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo

2.2.7.8.

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

2.2.7.9.

Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

2.2.7.10.

Medienos ir medienos gaminių

2.2.7.11.

Statybos

2.2.7.12.

Tekstilės ir odos

2.2.7.13.

Kitur nenurodyta – pramonė

2.2.8.   Kiti sektoriai

Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, turėtų būti atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms.

2.2.8.1.

Komercinės ir viešosios paslaugos

2.2.8.2.

Namų ūkiai

2.2.8.3.

Žemės ūkis

2.2.8.4.

Miškininkystė

2.2.8.5.

Žvejyba

2.2.8.6.

Kitur nenurodyta – kita

2.2.9.   IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ

Turėtų būti nurodomas tiek visas gamtinių dujų kiekis, tiek SGD dalis tame kiekyje: jei tai importas – pagal kilmės šalį, jei eksportas – pagal paskirties šalį.

2.2.10.   Dujų saugojimo talpyklos

Nurodoma išskiriant dujinės būsenos dujų saugyklas ir SGD terminalus (papildomai išskiriant kaip SGD importo terminalus arba SGD eksporto terminalus).

2.2.10.1.

Pavadinimas Vietovės, kurioje yra saugojimo talpykla arba SGD terminalas, pavadinimas.

2.2.10.2.

Rūšis (taikoma tik dujinės būsenos dujų saugykloms) Saugyklos tipas, pvz., neatsinaujinantis dujų telkinys, vandeningasis sluoksnis, druskų kaverna ir t. t.

2.2.10.3.

Saugojimo pajėgumas Dujinės būsenos dujų saugyklos: bendras dujų saugojimo pajėgumas, be pasyviųjų dujų. Pasyviosios dujos – bendras dujų, kurias reikia turėti kaip nuolatines atsargas siekiant palaikyti reikalingą požeminių saugojimo talpyklų slėgį ir tiekimo lygį išleidimo ciklo metu, kiekis. SGD terminalai: bendras dujų saugojimo pajėgumas, išreikštas dujinės būsenos dujų ekvivalentu.

2.2.10.4.

Maksimalus išleidimas Didžiausias greitis, kuriuo dujos gali būti išleidžiamos iš atitinkamos saugyklos, t. y. didžiausias dujų išleidimo pajėgumas.

2.2.10.5.

Pakartotinio dujinimo arba skystinimo pajėgumas (taikoma tik SGD terminalams) Turi būti nurodomas importo terminalų pakartotinio dujinimo pajėgumas ir eksporto terminalų skystinimo pajėgumas.

2.3.   Matavimo vienetai

Gamtinių dujų kiekis turėtų būti nurodomas pagal jų energijos kiekį, t. y. TJ, remiantis viršutiniu šilumingumu. Jei reikia pateikti fizinį kiekį, matavimo vienetas yra 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

Šilumingumas turėtų būti nurodomas kJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

Saugojimo pajėgumas turėtų būti nurodomas 106 m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

Maksimalus išleidimas, pakartotinio dujinimo pajėgumas ir skystinimo pajėgumas turėtų būti nurodomas 106 m3 per dieną, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

3.   ELEKTROS ENERGIJA IR ŠILUMA

3.1.   Susiję energetikos produktai

Ši dalis skirta šilumai ir elektros energijai.

3.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas turėtų būti teikiamas šilumos ir elektros energijos atžvilgiu.

3.2.1.   ELEKTROS ENERGIJOS IR ŠILUMOS GAMYBA

Toliau pateiktos apibrėžtys taikomos šioje dalyje aptariamiems elektros energijos ir šilumos suvestiniams rodikliams:

—	bendroji elektros energijos gamyba: visų susijusių generatorinių agregatų (įskaitant hidroakumuliacinius) pagamintos elektros energijos, apskaičiuojamos pagrindinių generatorių išėjimo gnybtuose, suma,

—

bendroji šilumos gamyba: bendra įrenginio pagaminta šiluma, įskaitant įrenginio pagalbiniuose įtaisuose, kuriuose naudojamas karštas skystis, sunaudotą šilumą (patalpų šildymui, skystojo kuro šildymui ir kt.) bei prarastą kiekį įrenginio ir (arba) tinklo šilumokaičiuose, taip pat cheminių procesų metu gautą ir kaip pirminę energiją naudojamą šilumą,

—	grynoji elektros energijos gamyba: bendroji elektros energijos gamyba, atėmus pagalbiniuose įtaisuose absorbuotą energiją ir pagrindiniuose transformatoriuose prarastą kiekį,

—	grynoji šilumos gamyba: į paskirstymo sistemą patiekta šiluma, nustatyta remiantis išeinamojo ir grįžtamojo srautų matavimais.

3.2.1.1–3.2.1.11 punktuose nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti teikiami išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji ir grynoji elektros energijos ir šilumos gamyba, jei taikytina, turi būti nurodoma išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus. Nurodant bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose pagamintą bendrąjį elektros energijos kiekį turėtų būti įtraukta gamybos tik CHP režimu subkategorija. Nurodant bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose pagamintą grynąjį šilumos kiekį turėtų būti atskirai nurodytas savo reikmėms suvartotas šilumos kiekis.

3.2.1.1.

Branduolinė energija

3.2.1.2.

Hidroenergija (taikoma tik elektros energijai)

3.2.1.3.

Geoterminė energija

3.2.1.4.

Saulės energija

3.2.1.5.

Potvynių, bangų, vandenyno energija (taikoma tik elektros energijai)

3.2.1.6.

Vėjo energija (taikoma tik elektros energijai)

3.2.1.7.

Deginant degųjį kurą gauta energija Galintis užsidegti arba degti kuras, t. y. kuras, kuriam reaguojant su deguonimi labai pakyla temperatūra ir kuris tiesiogiai deginamas elektros energijai ir (arba) šilumai gaminti.

3.2.1.8.

Šilumos siurblių gaminama energija (taikoma tik šilumai)

3.2.1.9.

Elektrinių katilų gaminama energija (taikoma tik šilumai)

3.2.1.10.

Cheminių procesų metu gaunama šiluma Procesų, kurie vyksta nenaudojant energijos, kaip antai cheminė reakcija, metu gaunama šiluma. Neįtraukiama procesų, kurie vyksta naudojant energiją, metu gauta panaudotoji šiluma; ji turėtų būti nurodoma kaip iš atitinkamo kuro pagaminta šiluma.

3.2.1.11.

Kiti šaltiniai

3.2.2.   Tiekimas

Pagal 3.2.2.1 ir 3.2.2.2 punktus kiekiai turėtų būti nurodomi atsižvelgiant į suvestines vertes, nurodytas 3.2.1.1–3.2.1.11 punktuose.

3.2.2.1.

Visa bendroji gamyba

3.2.2.2.

Visa grynoji gamyba

3.2.2.3.

Importas Elektros energija laikoma importuota arba eksportuota, kai kertamos šalies politinės sienos, nepaisant to, ar atliktas muitinis įforminimas. Jei elektros energija per šalį siunčiama tranzitu, jos kiekis turėtų būti nurodomas ir kaip importas, ir kaip eksportas.

3.2.2.4.

Eksportas Žr. 3.2.2.3 punkte „Importas“ pateiktą paaiškinimą.

3.2.2.5.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

3.2.2.6.

Sunaudota šilumos siurbliams (taikoma tik elektros energijai)

3.2.2.7.

Sunaudota elektriniams katilams (taikoma tik elektros energijai)

3.2.2.8.

Sunaudota hidroakumuliacijai: tik hidroakumuliacinės elektrinės (taikoma tik elektros energijai)

3.2.2.9.

Sunaudota hidroakumuliacijai: mišrios hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai)

3.2.2.10.

Sunaudota elektros energijos gamybai (taikoma tik šilumai)

3.2.3.   PERDAVIMO NUOSTOLIAI

3.2.4.   PASKIRSTYMO NUOSTOLIAI

3.2.5.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – transporto sektorius

Pateikiant toliau nurodytus suvestinius rodiklius, turėtų būti atskirai nurodomas galutinis energijos suvartojimas ir galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms.

3.2.5.1.

Geležinkeliai

3.2.5.2.

Vamzdyninis transportas

3.2.5.3.

Keliai

3.2.5.4.

Vidaus laivyba

3.2.5.5.

Kitur nenurodyta – transportas

3.2.6.   GALUTINIS ENERGIJOS SUVARTOJIMAS – KITI SEKTORIAI

3.2.6.1.

Komercinės ir viešosios paslaugos

3.2.6.2.

Namų ūkiai

3.2.6.3.

Žemės ūkis

3.2.6.4.

Miškininkystė

3.2.6.5.

Žvejyba

3.2.6.6.

Kitur nenurodyta – kita

3.2.7.   ENERGETIKOS SEKTORIUS

Neįtraukiamas kiekvienos įmonės savoms reikmėms suvartotas energijos kiekis hidroakumuliacijai, šilumos siurbliams ir elektriniams katilams.

3.2.7.1.

Akmens anglių kasyklos

3.2.7.2.

Naftos ir dujų gavyba

3.2.7.3.

Akmens anglių briketų gamyklos

3.2.7.4.

Kokso krosnys

3.2.7.5.

Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

3.2.7.6.

Dujų gamyklos

3.2.7.7.

Aukštakrosnės

3.2.7.8.

Naftos perdirbimo gamyklos

3.2.7.9.

Branduolinė energetika

3.2.7.10.

Akmens anglių skystinimo gamyklos

3.2.7.11.

Skystinimo (SGD) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

3.2.7.12.

Dujinimo gamyklos (biodujų)

3.2.7.13.

Dujų keitimas į skysčius

3.2.7.14.

Medžio anglių gamybos įmonės

3.2.7.15.

Kitur nenurodyta – energetikos veikla

3.2.8.   PRAMONĖS SEKTORIUS

3.2.8.1.

Geležies ir plieno

3.2.8.2.

Chemijos ir naftos chemijos

3.2.8.3.

Spalvotųjų metalų

3.2.8.4.

Nemetalų mineralų

3.2.8.5.

Transporto įrangos

3.2.8.6.

Mašinų

3.2.8.7.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo

3.2.8.8.

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

3.2.8.9.

Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

3.2.8.10.

Medienos ir medienos gaminių

3.2.8.11.

Statybos

3.2.8.12.

Tekstilės ir odos

3.2.8.13.

Kitur nenurodyta – pramonė

3.2.9.   IMPORTAS IR EKSPORTAS

Nurodomas importuotas ir eksportuotas elektros energijos ir šilumos kiekis atitinkamai pagal kilmės šalį ir pagal paskirties šalį. Žr. 3.2.2.3 punkte „Importas“ pateiktą paaiškinimą.

3.2.10.   Gamintojų savoms reikmėms grynoji gamyba

Dėl toliau nurodytų gamyklų ar veiklos rūšių turėtų būti nurodoma gamintojų savoms reikmėms grynoji elektros energijos gamyba ir grynoji šilumos gamyba, išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus:

3.2.10.1.

Energetikos sektorius: akmens anglių kasyklos

3.2.10.2.

Energetikos sektorius: naftos ir dujų gavyba

3.2.10.3.

Energetikos sektorius: akmens anglių briketų gamyklos

3.2.10.4.

Energetikos sektorius: kokso krosnys

3.2.10.5.

Energetikos sektorius: rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

3.2.10.6.

Energetikos sektorius: dujų gamyklos

3.2.10.7.

Energetikos sektorius: aukštakrosnės

3.2.10.8.

Energetikos sektorius: naftos perdirbimo gamyklos

3.2.10.9.

Energetikos sektorius: akmens anglių skystinimo gamyklos

3.2.10.10.

Energetikos sektorius: skystinimo (SGD) ir (arba) pakartotinio dujinimo gamyklos

3.2.10.11.

Energetikos sektorius: dujinimo gamyklos (biodujų)

3.2.10.12.

Energetikos sektorius: dujų keitimas į skysčius

3.2.10.13.

Energetikos sektorius: medžio anglių gamybos įmonės

3.2.10.14.

Energetikos sektorius: kitur nenurodyta – energetikos veikla

3.2.10.15.

Pramonės sektorius: geležies ir plieno

3.2.10.16.

Pramonės sektorius: chemijos ir naftos chemijos

3.2.10.17.

Pramonės sektorius: spalvotųjų metalų

3.2.10.18.

Pramonės sektorius: nemetalų mineralų

3.2.10.19.

Pramonės sektorius: transporto įrangos

3.2.10.20.

Pramonės sektorius: mašinų

3.2.10.21.

Pramonės sektorius: kasybos ir karjerų eksploatavimo

3.2.10.22.

Pramonės sektorius: maisto produktų, gėrimų ir tabako

3.2.10.23.

Pramonės sektorius: plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

3.2.10.24.

Pramonės sektorius: medienos ir medienos gaminių

3.2.10.25.

Pramonės sektorius: statybos

3.2.10.26.

Pramonės sektorius: tekstilės ir odos

3.2.10.27.

Pramonės sektorius: kitur nenurodyta – pramonė

3.2.10.28.

Transporto sektorius: geležinkeliai

3.2.10.29.

Transporto sektorius: vamzdyninis transportas

3.2.10.30.

Transporto sektorius: keliai

3.2.10.31.

Transporto sektorius: kitur nenurodyta – transportas

3.2.10.32.

Kiti sektoriai: namų ūkiai

3.2.10.33.

Kiti sektoriai: komercinės ir viešosios paslaugos

3.2.10.34.

Kiti sektoriai: žemės ūkis ir (arba) miškininkystė

3.2.10.35.

Kiti sektoriai: žvejyba

3.2.10.36.

Kiti sektoriai: kitur nenurodyta – kita

3.2.11.   GRYNOJI ELEKTROS ENERGIJOS GAMYBA PAGAL SEKTORIUS

Visa grynoji elektros energijos gamyba ir savo reikmėms suvartota jos dalis (neišskiriant gamybos, kaip pagrindinės veiklos, ir gamybos savoms reikmėms) turi būti nurodoma atskirai pagal namų ūkius, komercines ir viešąsias paslaugas, energetikos sektorių, pramonės sektorių ir kitus sektorius pagal kiekvieną iš šių kuro rūšių:

3.2.11.1.

Saulės fotovoltų energija

3.2.11.2.

Kietasis, skystasis ir dujinis biokuras

3.2.11.3.

Kiti atsinaujinantieji energijos ištekliai

3.2.11.4.

Gamtinės dujos

3.2.11.5.

Kita (ne atsinaujinantieji energijos ištekliai)

3.2.12.   Bendra elektros energijos ir šilumos gamyba iš degiojo kuro

Iš toliau nurodytų degiųjų medžiagų pagamintas bendrasis elektros energijos, parduotos šilumos ir sunaudoto kuro kiekis, įskaitant visą atitinkamą energiją, turi būti nurodomas išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų elektros energijos ir šilumos gamyba turi būti nurodoma išskiriant, jei taikytina, tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus.

3.2.12.1.

Antracitas

3.2.12.2.

Koksinės akmens anglys

3.2.12.3.

Kitos bituminės akmens anglys

3.2.12.4.

Subbituminės akmens anglys

3.2.12.5.

Lignitas

3.2.12.6.

Durpės

3.2.12.7.

Akmens anglių briketai

3.2.12.8.

Kokso krosnių koksas

3.2.12.9.

Dujinis koksas

3.2.12.10.

Akmens anglių degutas

3.2.12.11.

BKB (rusvųjų anglių briketai)

3.2.12.12.

Dujų gamyklų dujos

3.2.12.13.

Koksavimo dujos

3.2.12.14.

Aukštakrosnių dujos

3.2.12.15.

Kitos regeneruotos dujos

3.2.12.16.

Durpių produktai

3.2.12.17.

Naftingieji skalūnai ir bitumingasis smėlis

3.2.12.18.

Žalia nafta

3.2.12.19.

NGL

3.2.12.20.

Naftos perdirbimo gamyklų dujos

3.2.12.21.

SND

3.2.12.22.

Pirminis benzinas

3.2.12.23.

Žibaliniai reaktyviniai degalai

3.2.12.24.

Kitos žibalo rūšys

3.2.12.25.

Gazolis ir (arba) dyzelinas

3.2.12.26.

Mazutas

3.2.12.27.

Bitumas

3.2.12.28.

Naftos koksas

3.2.12.29.

Kiti naftos produktai

3.2.12.30.

Gamtinės dujos

3.2.12.31.

Pramonės atliekos

3.2.12.32.

Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos

3.2.12.33.

Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos

3.2.12.34.

Kietasis biokuras

3.2.12.35.

Biodujos

3.2.12.36.

Biodyzelinas

3.2.12.37.

Biobenzinas

3.2.12.38.

Kiti skystieji biodegalai

3.2.13.   Grynoji didžiausia elektros energijos galia

Turėtų būti nurodoma galia atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d., susijusi su toliau nurodytų rūšių kuru. Įtraukiama tik elektros energijos gamybos įmonių ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokų elektros energijos galia. Grynoji didžiausia elektros energijos galia turi būti nurodoma išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Tai kiekvienos jėgainės grynosios didžiausios elektros energijos galios per tam tikrą jėgainės eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad jėgainė eksploatuojama nuolat – praktiškai 15 ar daugiau valandų per dieną. Grynoji didžiausia galia – didžiausia galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainei veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje).

3.2.13.1.

Branduolinė energija

3.2.13.2.

Tik hidroenergijos gamybos įmonės

3.2.13.3.

Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės

3.2.13.4.

Tik hidroakumuliacinės elektrinės

3.2.13.5.

Geoterminė energija

3.2.13.6.

Saulės fotovoltų energija

3.2.13.7.

Saulės šiluminė energija

3.2.13.8.

Potvynių, bangų, vandenyno energija

3.2.13.9.

Vėjo energija

3.2.13.10.

Deginant degųjį kurą gauta energija

3.2.13.10.1.

Gamybos būdas: naudojant garą

3.2.13.10.2.

Gamybos būdas: taikant vidaus degimo principą

3.2.13.10.3.

Gamybos būdas: naudojant dujų turbinas

3.2.13.10.4.

Gamybos būdas: taikant kombinuotąjį ciklą

3.2.13.10.5.

Gamybos būdas: kita

3.2.13.11.

Kiti šaltiniai

3.2.14.   Grynoji didžiausia elektros energijos, gautos iš degiojo kuro, galia

Grynoji didžiausia elektros energijos, gautos iš degiojo kuro, galia turi būti nurodoma išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms, taip pat pagal įmonės tipą (atsižvelgiant į tai, ar joje naudojamas vienos ar kelių rūšių kuras), kaip nurodyta toliau. Sistemoms, kuriose naudojamas kelių rūšių kuras, priskiriami tik tie įrenginiai, kuriuose nuolatos gali būti deginamas daugiau nei vienos rūšies kuras. Jėgainės su atskirais blokais, kuriuose deginamas skirtingų rūšių kuras, turėtų būti skaidomos į atitinkamas kategorijas pagal vienos rūšies kurą. Kiekvienos įmonių, kuriose naudojamas įvairių rūšių kuras, kategorijos atžvilgiu turi būti nurodoma, kurios rūšies kuras yra pagrindinis, o kurios – pakaitinis.

3.2.14.1.

Naudojamas vienos rūšies kuras (taikoma visų rūšių pirminiam kurui)

3.2.14.2.

Naudojamas kelių rūšių kuras – kietasis ir skystasis

3.2.14.3.

Naudojamas kelių rūšių kuras – kietasis ir gamtinės dujos

3.2.14.4.

Naudojamas kelių rūšių kuras – skystasis ir gamtinės dujos

3.2.14.5.

Naudojamas kelių rūšių kuras – skystasis, kietasis ir gamtinės dujos

3.2.15.   NAUJAI ĮRENGTA IR NEBEEKSPLOATUOJAMA ELEKTROS ENERGIJOS GALIA

Naujai įrengta galia – ataskaitiniais metais pradėjusių veikti gamybos vienetų grynoji didžiausia elektros energijos galia. Nebeeksploatuojama galia – grynoji didžiausia elektros energijos galia, kurios eksploatavimas ataskaitiniais metais nutrauktas.

Viso 3.2.13 ir 3.2.14 skirsniuose nurodyto kuro atveju turėtų būti nurodoma su ataskaitiniais metais susijusi naujai įrengta ir nebeeksploatuojama galia.

3.2.16.   BATERIJOS

Baterijos talpa arba energijos kaupiamoji galia yra bendras energijos kiekis, kurį baterija gali sukaupti. Vardinė galia yra didžiausia iškrovos sparta, kurią baterija gali pasiekti, pradedant nuo visiškai įkrautos būsenos. Toliau pateikta informacija turėtų būti nurodoma apie baterijas, prijungtas prie tinklo ir naudojamas kaip saugojimo ar balansavimo elementai. Reikia nurodyti tik baterijas, kurių talpa ne mažesnė kaip 1 MWh, ir tik į tinklą perduotos ar iš tinklo gautos elektros energijos kiekį.

3.2.16.1.

Baterijų talpa

3.2.16.2.

Baterijų vardinė galia

3.2.16.3.

Iš baterijų į tinklą perduota elektros energija

3.2.16.4.

Baterijoms įkrauti sunaudota tinklo elektros energija Kiekvienas iš pirmiau nurodytų elementų turėtų būti suskirstytas pagal tokias talpos grupes: — nuo 1 iki 10 MWh; — nuo daugiau kaip 10 iki 100 MWh; — daugiau kaip 100 MWh.

3.3.   Matavimo vienetai

Elektros energija turėtų būti nurodoma GWh (gigavatvalandėmis), šiluma – TJ (teradžauliais), galia – MW (megavatais). Baterijų talpa turėtų būti nurodoma MWh, o vardinė galia – MW.

Jei reikia pateikti duomenis apie kitų rūšių kurą, jie pateikiami naudojant matavimo vienetus, nustatytus atitinkamose šio priedo dalyse.

4.   NAFTA IR NAFTOS PRODUKTAI

4.1.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priedo 3.4 dalyje „NAFTA (žalia nafta ir naftos produktai)“ išvardytų energetikos produktų duomenys.

4.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, šis suvestinių rodiklių sąrašas turėtų būti pateiktas visų ankstesniame punkte išvardytų energetikos produktų atžvilgiu.

4.2.1.   Žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavos, priedų ir kitų angliavandenilių tiekimas

Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai turėtų būti pateikiami tik žalios naftos, NGL, naftos perdirbimo gamyklų žaliavos, priedų ir (arba) oksigenatų, priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esančių biodegalų ir kitų angliavandenilių atžvilgiu.

4.2.1.1.

Vietos gamyba Netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir biodegalams.

4.2.1.2.

Gavimas iš kitų šaltinių. Netaikoma žaliai naftai, NGL ir naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.2.1.2.1.

Gavimas iš kitų šaltinių: iš akmens anglių

4.2.1.2.2.

Gavimas iš kitų šaltinių: gamtinės dujos

4.2.1.2.3.

Gavimas iš kitų šaltinių: atsinaujinantieji energijos ištekliai

4.2.1.2.4.

Gavimas iš kitų šaltinių: iš vandenilio

4.2.1.3.

Naftos chemijos sektoriaus grąžintas kiekis Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.2.1.4.

Perkelti produktai Taikoma tik naftos perdirbimo gamyklų žaliavai.

4.2.1.5.

Importas Įtraukiama pagal perdirbimo sutartis importuojama arba eksportuojama žalia nafta ir produktai (t. y. perdirbimas kreditan). Žalios naftos ir NGL kilmė turėtų būti nurodoma pagal pirminę kilmės šalį; naftos perdirbimo gamyklų žaliavos ir gatavi produktai turėtų būti nurodomi pagal paskutinę išsiuntimo šalį. Įtraukiami visi dujų kondensatai (pvz., SND), gauti importuotų suskystintų gamtinių dujų ir naftos chemijos pramonės tiesiogiai importuotų arba eksportuotų naftos produktų pakartotinio dujinimo metu. Pastaba. Visa prekyba biodegalais, kurie nėra sumaišyti su transporto degalais (t. y. prekyba grynaisiais biodegalais), čia neturėtų būti nurodoma. Laisvojoje zonoje perdirbimui importuotos naftos reeksportas turėtų būti įtraukiamas kaip produkto eksportas iš perdirbimo šalies į galutinės paskirties šalį.

4.2.1.6.

Eksportas Pastaba dėl importo (4.2.1.5 punktas) taip pat taikoma eksportui.

4.2.1.7.

Tiesioginis naudojimas

4.2.1.8.

Atsargų pokyčiai

4.2.1.9.

Faktinė naftos perdirbimo gamyklų apkrova Kiekis, skaičiuojamas kaip į naftos perdirbimo gamyklas patiektas kiekis.

4.2.1.10.

Naftos perdirbimo gamyklų nuostoliai Faktinės naftos perdirbimo gamyklų apkrovos ir bendrosios naftos perdirbimo gamyklos produkcijos skirtumas. Nuostolių gali atsirasti dėl garavimo distiliuojant. Nuostoliai nurodomi kaip teigiamas dydis. Galimas tūrio, bet ne svorio padidėjimas.

4.2.1.11.

Visos ataskaitinio laikotarpio pradžioje šalies teritorijoje esančios atsargos

4.2.1.12.

Visos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje šalies teritorijoje esančios atsargos

4.2.1.13.

Žemutinis šilumingumas

4.2.1.13.1.

Gamyba (netaikoma naftos perdirbimo gamyklų žaliavai ir priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams)

4.2.1.13.2.

Importas (netaikoma priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams)

4.2.1.13.3.

Eksportas (netaikoma priedų ir (arba) oksigenatų sudėtyje esantiems biodegalams)

4.2.1.13.4.

Bendras vidurkis

4.2.2.   Naftos produktų tiekimas

Toliau nurodyti suvestiniai rodikliai taikomi tik gataviems produktams (naftos perdirbimo dujoms, etanui, SND, pirminiam benzinui, automobiliniam benzinui ir atitinkamam biobenzinui, aviaciniam benzinui, benzininiams reaktyviniams degalams, žibaliniams reaktyviniams degalams ir atitinkamiems biodegalams, kitam žibalui, gazoliui ir (arba) dyzelinui, skystajam kurui (mazutui) (sieringam ir mažai sieringam), vaitspiritui ir SBP, tepalams, bitumui, parafinui, naftos koksui ir kitiems produktams). Tiesioginiam deginimui naudojama žalia nafta ir NGL turėtų būti priskiriami prie gatavų produktų pristatymo ir produktų perkėlimo.

4.2.2.1.

Pirminio produkto gavimas

4.2.2.2.

Bendroji naftos perdirbimo gamyklų produkcija

4.2.2.3.

Perdirbti produktai

4.2.2.4.

Naftos perdirbimo gamyklų kuras Į šią kategoriją taip pat turėtų būti įtrauktas kuras, naftos perdirbimo gamyklose naudojamas parduodamai elektrai ir šilumai gaminti.

4.2.2.4.1.

Sunaudota tik elektros energijos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse

4.2.2.4.2.

Sunaudota bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokuose

4.2.2.4.3.

Sunaudota tik šilumos gamybos blokuose ir (arba) įmonėse

4.2.2.5.

Importas Taip pat taikoma 4.2.1.5 skirsnio pastaba dėl importo.

4.2.2.6.

Eksportas Taip pat taikoma 4.2.1.5 skirsnio pastaba dėl importo.

4.2.2.7.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

4.2.2.8.

Produktų perkėlimai

4.2.2.9.

Perkelti produktai

4.2.2.10.

Atsargų pokyčiai

4.2.2.11.

Atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pradžioje

4.2.2.12.

Atsargų kiekis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

4.2.2.13

Pagrindinės veiklos gamintojų turimų atsargų pokyčiai Komunalinių įmonių turimų atsargų, kurios nėra įtrauktos į kitur nurodytas dalis „Atsargų kiekis“ ir „Atsargų pokyčiai“, pokyčiai. Atsargų padidėjimas parodomas kaip neigiamas skaičius, o sumažėjimas – kaip teigiamas skaičius.

4.2.2.14.

Vidutinis grynasis šilumingumas

4.2.3.   PRISTATYMAS NAFTOS CHEMIJOS SEKTORIUI

Faktinis gatavų naftos produktų pristatymas iš pirminių šaltinių (pvz., naftos perdirbimo gamyklų, maišymo įrenginių ir pan.) vidaus rinkai.

4.2.3.1.

Bendrasis pristatymas naftos chemijos sektoriui

4.2.3.2.

Energijos sunaudojimas naftos chemijos sektoriuje Naftos, sunaudotos kaip kuras naftos chemijos procesams, pvz., krekingui vandens garais, kiekis.

4.2.3.3.

Sunaudojimas ne energetikos reikmėms naftos chemijos sektoriuje Naftos chemijos sektoriuje sunaudotas naftos, skirtos etileno, propeno, buteno, sintezės dujų, aromatinių angliavandenilių, butadieno ir kitų angliavandenilio pagrindą turinčių žaliavų gamybai krekingo vandens garais, aromatinių angliavandenilių gamyklų procesų ir garų riformingo metu, kiekis. Neįtraukiamas naftos, sunaudotos kaip kuras, kiekis.

4.2.3.4.

Naftos chemijos sektoriaus į naftos perdirbimo gamyklas grąžintas kiekis

4.2.4.   TRANSFORMAVIMO SEKTORIUS

Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.4.1.

Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

4.2.4.2.

Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

4.2.4.3.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai

4.2.4.4.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai

4.2.4.5.

Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

4.2.4.6.

Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

4.2.4.7.

Dujų gamyklos ir (arba) dujinimo įmonės

4.2.4.8.

Sumaišytos gamtinės dujos

4.2.4.9.

Kokso krosnys

4.2.4.10.

Aukštakrosnės

4.2.4.11.

Naftos chemijos pramonė

4.2.4.12.

Akmens anglių briketų gamyklos

4.2.4.13.

Kitur nenurodyta – transformavimas

4.2.5.   ENERGETIKOS SEKTORIUS

Nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.5.1.

Akmens anglių kasyklos

4.2.5.2.

Naftos ir dujų gavyba

4.2.5.3.

Kokso krosnys

4.2.5.4.

Aukštakrosnės

4.2.5.5.

Dujų gamyklos

4.2.5.6.

Naudojimas savo reikmėms elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonėse

4.2.5.7.

Kitur nenurodyta – energetikos veikla

4.2.6.   PERDAVIMO IR paskirstymo nuostoliai

Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.7.   Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius

Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.7.1.

Geležies ir plieno

4.2.7.2.

Chemijos ir naftos chemijos

4.2.7.3.

Spalvotųjų metalų

4.2.7.4.

Nemetalų mineralų

4.2.7.5.

Transporto įrangos

4.2.7.6.

Mašinų

4.2.7.7.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo

4.2.7.8.

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

4.2.7.9.

Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

4.2.7.10.

Medienos ir medienos gaminių

4.2.7.11.

Statybos

4.2.7.12.

Tekstilės ir odos

4.2.7.13.

Kitur nenurodyta – pramonė

4.2.8.   Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius

Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.8.1.

Tarptautinė aviacija

4.2.8.2.

Vidaus aviacija

4.2.8.3.

Keliai

4.2.8.4.

Geležinkeliai

4.2.8.5.

Vidaus laivyba

4.2.8.6.

Vamzdyninis transportas

4.2.8.7.

Kitur nenurodyta – transportas

4.2.9.   Galutinis energijos suvartojimas – KITI sektoriai

Turi būti nurodomi energetikos ir ne energetikos reikmėms sunaudoti kiekiai.

4.2.9.1.

Komercinės ir viešosios paslaugos

4.2.9.2.

Namų ūkiai

4.2.9.3.

Žemės ūkis

4.2.9.4.

Miškininkystė

4.2.9.5.

Žvejyba

4.2.9.6.

Kitur nenurodyta – kita

4.2.10.   IMPORTAS PAGAL KILMĖS ŠALĮ IR EKSPORTAS PAGAL PASKIRTIES ŠALĮ

Turėtų būti nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taip pat taikoma 4.2.1.5 skirsnio pastaba dėl importo.

4.2.11.   Naftos perdirbimo gamyklų pajėgumas

Nurodykite bendrą šalies naftos perdirbimo gamyklų pajėgumą ir kiekvienos naftos perdirbimo gamyklos metinį pajėgumą, išreikštą metrinėmis tonomis per metus. Turėtų būti pateikti šie duomenys:

4.2.11.1.

Pavadinimas ir (arba) vietovė

4.2.11.2.

Atmosferinė distiliacija

4.2.11.3.

Vakuuminė distiliacija

4.2.11.4.

Krekingas (terminis)

4.2.11.4.1.

Iš jo: visbrekingas

4.2.11.4.2.

Iš jo: koksavimas

4.2.11.5.

Krekingas (katalizinis)

4.2.11.5.1.

Iš jo: takusis katalizinis krekingas (FCC)

4.2.11.5.2.

Iš jo: hidrokrekingas (HCK)

4.2.11.6.

Riformingas

4.2.11.7.

Nusierinimas

4.2.11.8.

Alkilinimas, polimerizacija, izomerizacija

4.2.11.9.

Eterinimas

4.3.   Matavimo vienetai

Nurodomi kiekiai turi būti išreikšti kt (kilotonomis). Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai).

4.4.   Išimtys

Kipras atleidžiamas nuo prievolės pateikti 4.2.9 skirsnyje („Galutinis energijos suvartojimas – kiti sektoriai“) nurodytus suvestinius rodiklius; turėtų būti nurodomos tik bendrosios vertės. Kipras taip pat atleidžiamas nuo prievolės 4.2.4 (Transformavimo sektorius), 4.2.5 (Energetikos sektorius), 4.2.7 (Pramonės sektorius), 4.2.7.2 (Pramonės sektorius, iš jo – chemijos ir naftos chemijos), 4.2.8 (Transporto sektorius) ir 4.2.9 (Kiti sektoriai) skirsniuose pateikti informaciją apie naudojimą ne energetikos reikmėms.

5.   ATSINAUJINANČIOJI ENERGIJA IR ENERGIJA IŠ ATLIEKŲ

5.1.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priedo 3.5 dalyje „ATSINAUJINANTIEJI ENERGIJOS IŠTEKLIAI IR ATLIEKOS“ išvardytų energetikos produktų duomenys. Turėtų būti nurodomas tik energetikos reikmėms sunaudotas kuro kiekis (pvz., elektros energijos ir šilumos gamybai, atliekų deginimui, kurio metu išgaunama energija, transporto srityje naudojamiems mobiliesiems varikliams, taip pat naudojimui stacionariuose varikliuose). Atsinaujinančiosios energijos produktų, naudojamų iškastiniam kurui pakeisti ne energetikos tikslais, kiekis turėtų būti nurodomas 5.2.9 skirsnyje ir į kitus šios dalies skirsnius neturėtų būti įtraukiamas. Atsinaujinantieji produktai, kurie nebuvo sukurti iškastiniam kurui pakeisti, pvz., baldams, statybai ir popieriaus ar kartono gamybai naudojamas kietasis biokuras, maisto pramonėje naudojami alkoholiai ir tekstilės pramonėje naudojami medvilnės ir natūralūs pluoštai, neturėtų būti nurodomi 5.2.9 skirsnyje. 5 dalyje neturėtų būti nurodoma pasyvioji šiluminė energija (pvz., pasyviojo pastatų šildymo naudojant saulės šilumos energiją).

5.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Jei nenurodyta kitaip, toliau pateiktas suvestinių rodiklių sąrašas turėtų būti teikiamas visų ankstesniame punkte nurodytų energetikos produktų atžvilgiu. Aplinkos šilumos (šilumos siurblių) duomenys teikiami tik dėl šių sektorių: transformavimo (tik į bendrus parduotos šilumos kiekius), energetikos (tik į bendrą kiekį, neįtraukiant į subkategorijas), bendros pramonės (tik bendras kiekis, netaikant subkategorijų), komercinių ir viešųjų paslaugų, namų ūkių ir sektoriaus „Kitur nenurodyta – kita“. Nurodant aplinkos šilumos (šilumos siurblių) duomenis, aeroterminės, geoterminės ir hidroterminės energijos subkategorijos turėtų būti įtrauktos į vietos gamybą. Į kiekvieną iš šių trijų kategorijų turėtų būti įtraukta subkategorija „Iš jos iš šilumos siurblių, kurių SPF yra didesnis už ribinę vertę“. SPF (sezoninio naudingumo koeficiento) ribinė vertė turėtų atitikti Direktyvą 2009/28/EB ir Direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

5.2.1.   Bendroji elektros energijos ir šilumos gamyba

Taikomos 3.2.1 skirsnyje pateiktos apibrėžtys. 5.2.1.1–5.2.1.18 punktuose nurodyti suvestiniai rodikliai turi būti teikiami išskiriant pagrindinės veiklos gamintojus ir gamintojus savoms reikmėms. Šių dviejų rūšių gamintojų bendroji elektros energijos ir šilumos gamyba, jei taikytina, turi būti nurodoma išskiriant tik elektros energijos gamybos įmones, tik šilumos gamybos įmones ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokus.

5.2.1.1.

Tik hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.2.

Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.3.

Tik hidroakumuliacinės elektrinės (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.4.

Geoterminė energija

5.2.1.5.

Saulės fotovoltų energija (taikoma tik elektros energijai) Turėtų būti nurodomos šios saulės fotovoltų energijos galios subkategorijos:

5.2.1.5.1.

mažiau kaip 30 kW

5.2.1.5.2.

nuo 30 iki 1 000 kW

5.2.1.5.3.

daugiau kaip 1 000 kW Į 5.2.1.5.1–5.2.1.5.3 skirsnius turėtų būti įtrauktos stoginių įrenginių ir prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių subkategorijos. Prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių kategorija yra privaloma tik jei savo atitinkamoje fotovoltų energijos galios kategorijoje sudaro ne mažiau kaip 1 % galios.

5.2.1.6.

Saulės šiluminė energija

5.2.1.7.

Potvynių, bangų, vandenyno energija (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.8.

Vėjo energija (taikoma tik elektros energijai)

5.2.1.9.

Sausumos vėjo energija

5.2.1.10.

Jūros vėjo energija

5.2.1.11.

Atsinaujinančiosios komunalinės atliekos

5.2.1.12.

Neatsinaujinančiosios komunalinės atliekos

5.2.1.13.

Kietasis biokuras

5.2.1.14.

Biodujos

5.2.1.15.

Biodyzelinas

5.2.1.16.

Biobenzinas

5.2.1.17.

Kiti skystieji biodegalai

5.2.1.18.

Šilumos siurblių gaminama energija (taikoma tik šilumai)

5.2.2.   Tiekimas

5.2.2.1.

Gamyba

5.2.2.2.

Importas

5.2.2.3.

Eksportas

5.2.2.4.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

5.2.2.5.

Atsargų pokyčiai

5.2.3.   Transformavimo sektorius

5.2.3.1.

Tik elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

5.2.3.2.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, blokai

5.2.3.3.

Tik šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

5.2.3.4.

Tik elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

5.2.3.5.

Bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms blokai

5.2.3.6.

Tik šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

5.2.3.7.

Akmens anglių briketų gamyklos

5.2.3.8.

Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

5.2.3.9.

Aukštakrosnės

5.2.3.10.

Sumaišyta dujų tinkle (pvz., gamtinių dujų maišymo įrenginiai)

5.2.3.11.

Sumaišyta su skystuoju iškastiniu kuru (pvz., automobiliniu benzinu, dyzelinu ir (arba) žibalu)

5.2.3.12.

Medžio anglių gamybos įmonės

5.2.3.13.

Kitur nenurodyta – transformavimas

5.2.4.   Energetikos sektorius

5.2.4.1.

Dujinimo gamyklos (biodujų)

5.2.4.2.

Elektros energijos gamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) ir šilumos gamybos įmonės

5.2.4.3.

Akmens anglių kasyklos

5.2.4.4.

Akmens anglių briketų gamyklos

5.2.4.5.

Kokso krosnys

5.2.4.6.

Naftos perdirbimo gamyklos

5.2.4.7.

Rusvųjų anglių briketų (BKB) ir (arba) durpių briketų (PB) gamyklos

5.2.4.8.

Dujų gamyklos

5.2.4.9.

Aukštakrosnės

5.2.4.10.

Medžio anglių gamybos įmonės

5.2.4.11.

Kitur nenurodyta – energetikos veikla

5.2.5.   PERDAVIMO IR paskirstymo nuostoliai

5.2.6.   Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius

5.2.6.1.

Geležies ir plieno

5.2.6.2.

Chemijos ir naftos chemijos

5.2.6.3.

Spalvotųjų metalų

5.2.6.4.

Nemetalų mineralų

5.2.6.5.

Transporto įrangos

5.2.6.6.

Mašinų

5.2.6.7.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo

5.2.6.8.

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

5.2.6.9.

Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

5.2.6.10.

Medienos ir medienos gaminių

5.2.6.11.

Statybos

5.2.6.12.

Tekstilės ir odos

5.2.6.13.

Kitur nenurodyta – pramonė

5.2.7.   Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius

5.2.7.1.

Geležinkeliai

5.2.7.2.

Keliai

5.2.7.3.

Vidaus laivyba

5.2.7.4.

Vidaus aviacija

5.2.7.5.

Tarptautinė aviacija

5.2.7.6.

Kitur nenurodyta – transportas

5.2.8.   Galutinis energijos suvartojimas – kiti sektoriai

5.2.8.1.

Komercinės ir viešosios paslaugos

5.2.8.2.

Namų ūkiai

5.2.8.3.

Žemės ūkis

5.2.8.4.

Miškininkystė

5.2.8.5.

Žvejyba

5.2.8.6.

Kitur nenurodyta – kita

5.2.9.   GALUTINIS SUVARTOJIMAS – NE ENERGETIKOS REIKMĖMS

Dėl šių straipsnių:

5.2.9.1.

Transporto sektorius

5.2.9.2.

Pramonės sektorius

5.2.9.3.

Kiti sektoriai Galutinio suvartojimo ne energetikos reikmėms duomenys turėtų būti nurodomi dėl šių rūšių kuro:

5.2.9.4.

Kietasis biokuras

5.2.9.5.

Skystieji biodegalai

5.2.9.6.

Biodujos Pirmieji ataskaitiniai metai 5.2.9 skirsnio elementams nurodyti yra 2024 m. Iki 2027 ataskaitinių metų vietoj atskirai kiekvieno iš 5.2.9.1–5.2.9.3 straipsnių gali būti nurodomas tik visas bendras galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms. 5.2.9 skirsnyje nurodyti kiekiai neturėtų būti įtraukiami į 5.2.2–5.2.8 skirsnius.

5.2.10.   GRYNOJI DIDŽIAUSIA ELEKTROS ENERGIJOS GALIA

Turėtų būti nurodoma galia atitinkamų ataskaitinių metų gruodžio 31 d. Įtraukiama tik elektros energijos gamybos įmonių ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) blokų elektros energijos galia. Grynoji didžiausia elektros energijos galia – tai kiekvienos jėgainės grynosios didžiausios elektros energijos galios per konkretų jėgainės eksploatavimo laikotarpį suma. Šių duomenų rinkimo tikslais laikoma, kad jėgainė eksploatuojama nuolat – praktiškai 15 ar daugiau valandų per dieną. Grynoji didžiausia galia – didžiausia galia darant prielaidą, kad tai vienintelė turima galia, kurią jėgainei veikiant visu pajėgumu galima nuolat tiekti (išleidimo į tinklą vietoje).

5.2.10.1.

Tik hidroenergijos gamybos įmonės

5.2.10.2.

Mišrios hidroenergijos gamybos įmonės

5.2.10.3.

Tik hidroakumuliacinės elektrinės

5.2.10.4.

Geoterminė energija

5.2.10.5.

Saulės fotovoltų energija Turėtų būti nurodomos šios saulės fotovoltų energijos galios subkategorijos:

5.2.10.5.1.

mažiau kaip 30 kW

5.2.10.5.2.

nuo 30 iki 1 000 kW

5.2.10.5.3.

daugiau kaip 1 000 kW Į 5.2.10.5.1–5.2.10.5.3 punktus turėtų būti įtrauktos stoginių įrenginių ir prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių subkategorijos. Prie elektros tinklų neprijungtų įrenginių kategorija yra privaloma tik jei savo atitinkamoje galios kategorijoje sudaro ne mažiau kaip 1 % galios.

5.2.10.6.

Saulės šiluminė energija

5.2.10.7.

Potvynių, bangų, vandenyno energija

5.2.10.8.

Sausumos vėjo energija

5.2.10.9.

Jūros vėjo energija

5.2.10.10.

Pramonės atliekos

5.2.10.11.

Komunalinės atliekos

5.2.10.12.

Kietasis biokuras

5.2.10.13.

Biodujos

5.2.10.14.

Biodyzelinas

5.2.10.15.

Biobenzinas

5.2.10.16.

Kiti skystieji biodegalai

5.2.11.   TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS

5.2.11.1.

Saulės energijos kolektorių plotas Nurodomas bendrasis įrengtų saulės energijos kolektorių paviršiaus plotas. Saulės energijos kolektorių plotas yra susijęs tik su saulės šiluminės energijos gamybai naudojamais saulės energijos kolektoriais; elektros energijai gaminti naudojamo saulės energijos kolektorių ploto (saulės fotovoltų energijos ir saulės energijos koncentravimo) čia nurodyti nereikia. Turėtų būti įtraukiamas visų saulės energijos kolektorių paviršiaus plotas: stiklintų ir nestiklintų kolektorių, plokščiųjų ir vakuuminių, su skystais arba oriniais energijos nešikliais.

5.2.11.2

Biobenzino gamybos pajėgumas

5.2.11.3.

Biodyzelino gamybos pajėgumas

5.2.11.4.

Reaktyvinių biodegalų gamybos pajėgumas

5.2.11.5.

Kitų skystųjų biodegalų gamybos pajėgumas

5.2.11.6.

Vidutinis biobenzino grynasis šilumingumas

5.2.11.7.

Vidutinis bioetanolio grynasis šilumingumas

5.2.11.8.

Vidutinis biodyzelino grynasis šilumingumas

5.2.11.9.

Vidutinis reaktyvinių biodegalų žemutinis šilumingumas

5.2.11.10.

Vidutinis kitų skystųjų biodegalų žemutinis šilumingumas

5.2.11.11.

Vidutinis medžio anglių grynasis šilumingumas

5.2.11.12.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija

5.2.11.12.1.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija oras–oras

5.2.11.12.2.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija oras–vanduo

5.2.11.12.3.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija oras–oras (reversiniai)

5.2.11.12.4.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija oras–vanduo (reversiniai)

5.2.11.12.5.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija išpučiamas oras–oras

5.2.11.12.6.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: aeroterminė energija išpučiamas oras–vanduo

5.2.11.13.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: geoterminė energija

5.2.11.13.1.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: geoterminė energija žemė–oras

5.2.11.13.2.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: geoterminė energija žemė–vanduo

5.2.11.14.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: hidroterminė šiluma

5.2.11.14.1.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: hidroterminė šiluma vanduo–oras

5.2.11.14.2.

Šilumos siurblių šiluminė talpa: hidroterminė šiluma vanduo–vanduo Į visus 5.2.11.12–5.2.11.14.2 punktų straipsnius turėtų būti įtraukta subkategorija „Iš jos iš šilumos siurblių, kurių SPF yra didesnis už ribinę vertę“. SPF (sezoninio naudingumo koeficiento) ribinė vertė turėtų atitikti Direktyvą 2009/28/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 (3) dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją.

5.2.12.   Kietojo biokuro ir biodujų gamyba

Visa kietojo biokuro (išskyrus medžio anglis) produkcija turėtų būti išskaidoma pagal toliau nurodytas kuro rūšis.

5.2.12.1.

Malkinė mediena, medienos likučiai ir šalutiniai produktai

5.2.12.1.1.

Medienos granulės, kaip sudedamoji malkinės medienos dalis, medienos likučiai ir šalutiniai produktai

5.2.12.2.

Sulfatinės išviros

5.2.12.3.

Cukranendrių išspaudos

5.2.12.4.

Gyvūninės atliekos

5.2.12.5.

Kitos augalinės medžiagos ir likučiai

5.2.12.6.

Atsinaujinančioji pramoninių atliekų dalis Visa biodujų produkcija turėtų būti išskaidoma pagal toliau nurodytus gamybos metodus.

5.2.12.7.

Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: sąvartynų dujos

5.2.12.8.

Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: kanalizacijos dumblo dujos

5.2.12.9.

Anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos: kitos anaerobinės fermentacijos metu gautos biodujos

5.2.12.10.

Šiluminių procesų biodujos

5.2.13.   Importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį

Turėtų būti nurodomas importas pagal kilmės šalį ir eksportas pagal paskirties šalį. Taikoma biobenzinui, bioetanoliui, reaktyviniams biodegalams, biodyzelinui, kitiems skystiesiems biodegalams, medienos granulėms.

5.3.   Matavimo vienetai

Elektros energija turi būti nurodoma GWh (gigavatvalandėmis), šiluma – TJ (teradžauliais), elektros energijos galia – MW (megavatais).

Nurodomi kiekiai turi būti išreiškiami TJ (teradžauliais), remiantis žemutiniu šilumingumu, išskyrus medžio anglis, biobenziną, bioetanolį, reaktyvinius biodegalus, biodyzeliną ir kitus skystuosius biodegalus – jų kiekiai turi būti nurodomi kt (kilotonomis).

Šilumingumas turi būti nurodytas MJ/t (megadžauliais vienai tonai).

Saulės energijos kolektorių plotas turi būti nurodomas 1 000 m2.

Gamybos pajėgumas turi būti nurodomas kt (kilotonomis) per metus.

6.   Metinė branduolinės energetikos statistika

Turi būti pateikti toliau nurodyti duomenys apie civiliniam naudojimui skirtą branduolinę energiją.

6.1.   Suvestinių rodiklių sąrašas

6.1.1.   Sodrinimo pajėgumas

Veikiančių sodrinimo įrenginių (urano izotopų atskyrimas) metinis sodrinimo pajėgumas.

6.1.2.   Nenaudoto kuro elementų gamybos pajėgumas

Metinis kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumas. Mišriojo oksidinio (MOX) kuro gamybos įrenginiai neįtraukiami.

6.1.3.   MOX kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumai

Metinis MOX kuro gamybos įrenginių gamybos pajėgumas.

MOX – tai kuras, kurio sudėtyje yra plutonio ir urano mišinio (mišriojo oksido).

6.1.4.   Nenaudoto kuro elementų gamyba

Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba branduolinio kuro gamybos įrenginiuose. Kuro strypai ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami. Taip pat neįtraukiami gamybos įrenginiai, kuriuose gaminamas MOX kuras.

6.1.5.   MOX kuro elementų gamyba

Paruošto nenaudoto kuro elementų gamyba MOX kuro gamybos įrenginiuose. Kuro strypai ir kiti tarpiniai produktai neįtraukiami.

6.1.6.   Branduolinės šilumos gamyba

Bendrasis branduoliniuose reaktoriuose pagamintos šilumos kiekis, skirtas elektrai gaminti ar kitaip naudingai panaudoti šilumą.

6.1.7.   Vidutinis per metus sudegintų visam laikui pašalintų apšvitintų kuro elementų kiekis

Apskaičiuotas vidutinis sudegintų per atitinkamus ataskaitinius metus iš branduolinių reaktorių visam laikui pašalintų kuro elementų kiekis. Iš branduolinių reaktorių laikinai pašalinti kuro elementai, kurie vėliau greičiausiai bus vėl pakrauti į reaktorius, neįtraukiami.

6.1.8.   Urano ir plutonio gamyba perdirbimo gamyklose

Per ataskaitinius metus perdirbimo gamyklose pagamintas uranas ir plutonis.

6.1.9.   Perdirbimo (urano ir plutonio) gamyklų pajėgumai

Metiniai urano ir plutonio perdirbimo pajėgumai.

6.2   Matavimo vienetai

6.1.1 punktas – tSWU (tonos separavimo darbo vienetų).

6.1.4, 6.1.5., 6.1.8 punktai – tHM (sunkiojo metalo kiekis tonomis).

6.1.2, 6.1.3, 6.1.9 punktai – tHM (sunkiojo metalo kiekis tonomis) per metus.

6.1.6 punktas – TJ (teradžauliais).

6.1.7 punktas – GWd/tHM (gigavatais per dieną vienai sunkiojo metalo tonai).

7.   VANDENILIS

Šie su vandeniliu susiję duomenys pirmą kartą turi būti pateikti už 2024 ataskaitinius metus:

7.1.   Suvestinių rodiklių sąrašas

7.1.1.

Vietos gamyba

7.1.1.1.

Iš gamtinių dujų

7.1.1.2.

Iš naftos ir naftos produktų

7.1.1.3.

Iš kietojo kuro

7.1.1.4.

Iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių

7.1.1.5.

Iš elektrolizės

7.1.1.5.1.

Iš jos: elektros energija iš tvarių atsinaujinančiųjų energijos išteklių – tiesioginė perdavimo linija

7.1.1.5.2.

Iš jos: elektros energija iš branduolinės energijos – tiesioginė perdavimo linija

7.1.1.6.

Iš kitų šaltinių

7.1.2.

Importas

7.1.3.

Eksportas

7.1.4.

Atsargų pokyčiai

7.1.5.

Tarptautinis jūrinis bunkeriavimas

7.1.6.

Tarptautinė aviacija

7.1.7.

Statistiniai skirtumai

7.1.8.

Transformavimas: elektros energijos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.1.9.

Transformavimas: elektros energijos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.1.10.

Transformavimas: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP), kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.1.11.

Transformavimas: bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (CHP) savoms reikmėms įmonės

7.1.12.

Transformavimas: šilumos gamybos, kaip pagrindinės veiklos, įmonės

7.1.13.

Transformavimas: šilumos gamybos savoms reikmėms įmonės

7.1.14.

Transformavimas: dujų gamyklos (ir kitas keitimas į dujas)

7.1.15.

Transformavimas: naftos perdirbimo gamyklos

7.1.16.

Transformavimas: naftos chemijos pramonė

7.1.17.

Kitur nenurodytas transformavimas (transformavimas)

7.1.18.

Energetikos sektorius: akmens anglių kasyklos

7.1.19.

Energetikos sektorius: naftos ir dujų gavyba

7.1.20.

Energetikos sektorius: kokso krosnys (energetika)

7.1.21.

Energetikos sektorius: aukštakrosnės (energetika)

7.1.22.

Energetikos sektorius: dujų gamyklos (energetika)

7.1.23.

Energetikos sektorius: elektros energija, bendra šilumos ir elektros energija (CHP) ir šiluma

7.1.24.

Energetikos sektorius: kitur nenurodyta (energetikos veikla)

7.1.25.

Perdavimo ir paskirstymo nuostoliai

7.1.26.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: geležies ir plieno

7.1.27.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: chemijos ir naftos chemijos

7.1.28.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: spalvotųjų metalų

7.1.29.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: nemetalų mineralų

7.1.30.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: transporto įrangos

7.1.31.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: mašinų

7.1.32.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: kasybos ir karjerų eksploatavimo

7.1.33.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: maisto produktų, gėrimų ir tabako

7.1.34.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: popieriaus, plaušienos ir spausdinimo

7.1.35.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: medienos ir medienos gaminių

7.1.36.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: statybos

7.1.37.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: tekstilės ir odos

7.1.38.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms – pramonės sektorius: kitur nenurodyta (pramonė)

7.1.39.

Galutinis suvartojimas ne energetikos reikmėms: kiti sektoriai

7.1.40.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: geležies ir plieno

7.1.41.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: chemijos ir naftos chemijos

7.1.42.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: spalvotųjų metalų

7.1.43.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: nemetalų mineralų

7.1.44.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: transporto įrangos

7.1.45.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: mašinų

7.1.46.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: kasybos ir karjerų eksploatavimo

7.1.47.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: maisto produktų, gėrimų ir tabako

7.1.48.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: popierius, plaušiena ir spausdinimas

7.1.49.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: medienos ir medienos gaminių

7.1.50.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: statybos

7.1.51.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: tekstilės ir odos

7.1.52.

Galutinis energijos suvartojimas – pramonės sektorius: kitur nenurodyta (pramonė)

7.1.53.

Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius: vidaus aviacija

7.1.54.

Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius: keliai

7.1.55.

Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius: geležinkeliai

7.1.56.

Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius: vidaus laivyba

7.1.57.

Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius: vamzdyninis transportas

7.1.58.

Galutinis energijos suvartojimas – transporto sektorius: kitur nenurodyta (transportas)

7.1.59.

Kiti sektoriai: komercinės ir viešosios paslaugos

7.1.60.

Kiti sektoriai: namų ūkiai

7.1.61.

Kiti sektoriai: žemės ūkis

7.1.62.

Kiti sektoriai: miškininkystė

7.1.63.

Kiti sektoriai: žvejyba

7.1.64.

Kiti sektoriai: kitur nenurodyta (kita)

7.2.   Gamybos pajėgumai

Vandenilio gamybos pajėgumai ataskaitinių metų gruodžio 31 d. turi būti nurodomi pateikiant tokio paties išsamumo informaciją kaip dėl gamybos (7.1.1.1–7.1.1.6 straipsniai).

7.3.   Matavimo vienetai

Kiekis turi būti nurodomas TJ (GCV), o gamybos pajėgumai – TJ (GCV) per metus.

8.   Galutinio energijos suvartojimo išsamūs statistiniai duomenys

Turi būti pateikti toliau nurodyti išskirstyti galutinio energijos suvartojimo duomenys.

8.1.   Suvestinių rodiklių sąrašas

8.1.1.   Pramonės sektorius

Nurodoma pagal A priedo 2.6.1 skirsnyje pateiktas apibrėžtis.

8.1.1.1.

Kasybos ir karjerų eksploatavimo

8.1.1.1.1.

Metalo rūdų kasyba

8.1.1.1.2.

Kita kasyba ir karjerų eksploatavimas

8.1.1.1.3.

Kasybai būdingų paslaugų veikla

8.1.1.2.

Maisto produktų, gėrimų ir tabako

8.1.1.2.1.

Maisto produktų gamyba

8.1.1.2.2.

Gėrimų gamyba

8.1.1.2.3.

Tabako gaminių gamyba

8.1.1.3.

Tekstilės ir odos

8.1.1.4.

Medienos ir medienos gaminių

8.1.1.5.

Plaušienos, popieriaus ir spausdinimo

8.1.1.5.1.

Popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba

8.1.1.5.1.1.

Plaušienos gamyba

8.1.1.5.1.2.

Kitas popierius ir popieriaus gaminiai

8.1.1.5.2.

Spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas

8.1.1.6.

Chemijos ir naftos chemijos

8.1.1.6.1.

Chemikalų ir chemijos produktų gamyba

8.1.1.6.2.

Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba

8.1.1.7.

Nemetalų mineralų

8.1.1.7.1.

Stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba

8.1.1.7.2.

Cemento, kalkių ir gipso (įskaitant klinkerį) gamyba

8.1.1.7.3.

Kiti nemetalų mineralų produktai

8.1.1.8.

Geležis ir plienas [Pagrindinių metalų gamyba A]

8.1.1.9.

Spalvotųjų metalų pramonė [Pagrindinių metalų gamyba B]

8.1.1.9.1.

Aliuminio gamyba

8.1.1.9.2.

Kita spalvotųjų metalų pramonė

8.1.1.10.

Mašinų

8.1.1.10.1.

Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba

8.1.1.10.2.

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba

8.1.1.10.3.

Elektros įrangos gamyba

8.1.1.10.4.

Niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba

8.1.1.11.

Transporto įrangos

8.1.1.12.

Kitur nenurodyta – pramonė

8.1.1.12.1.

Guminių ir plastikinių gaminių gamyba

8.1.1.12.2.

Baldų gamyba

8.1.1.12.3.

Kita gamyba

8.1.2.   Transporto sektorius

Nurodoma pagal A priedo 2.6.2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis.

8.1.2.1.

Geležinkeliai

8.1.2.1.1.

Greitieji geležinkeliai

8.1.2.1.2.

Paprastieji geležinkeliai

8.1.2.1.2.1.

Keleivių vežimas paprastaisiais geležinkeliais

8.1.2.1.2.1.

Krovinių vežimas paprastaisiais geležinkeliais

8.1.2.1.3.

Metro ir tramvajai

8.1.2.2.

Keliai

8.1.2.2.1.

Sunkiasvorės krovininės transporto priemonės

8.1.2.2.2.

Kolektyvinis transportas

8.1.2.2.3.

Lengvieji automobiliai ir furgonai

8.1.2.2.4.

Kitos kelių transporto priemonės

8.1.3.   Komercinių ir viešųjų paslaugų sektorius

Nurodoma pagal A priedo 2.6.3.1 skirsnyje pateiktas apibrėžtis.

8.1.3.1.

Mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas

8.1.3.2.

Vandens tiekimas; nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas

8.1.3.3.

Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas

8.1.3.3.1.

Didmeninė prekyba

8.1.3.3.2.

Mažmeninė prekyba

8.1.3.4.

Sandėliavimas ir transportui būdingų paslaugų veikla

8.1.3.5.

Pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veikla

8.1.3.6.

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

8.1.3.6.1.

Apgyvendinimas

8.1.3.6.2.

Maitinimo paslaugų veikla

8.1.3.7.

Informacija ir ryšiai

8.1.3.8.

Finansinė ir draudimo veikla bei nekilnojamojo turto operacijos

8.1.3.9.

Administracinė ir aptarnavimo veikla

8.1.3.10.

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

8.1.3.11.

Švietimas

8.1.3.12.

Žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas

8.1.3.12.1.

Ligoninių veikla

8.1.3.13.

Meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla

8.1.3.13.1.

Sportinė veikla

8.1.3.14.

Ekstrateritorinių organizacijų ir įstaigų veikla

8.1.3.15.

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla bei kitos paslaugos

8.1.3.16.

Duomenų centrai. Reikia nurodyti tik tuos duomenų centrus, kurių prieglobos paslaugas teikia duomenis teikiantys vienetai (nepriklausomai nuo jų NACE kodo), kurių bendra galia ne mažesnė kaip 1 MW. Pirmą kartą šiuos duomenis privaloma nurodyti už 2024 ataskaitinius metus.

8.1.4.   Namų ūkių sektorius

Nurodoma pagal A priedo 2.6.3.2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis.

8.1.4.1.

Namų ūkiai: patalpų šildymas

8.1.4.2.

Namų ūkiai: patalpų vėsinimas

8.1.4.3.

Namų ūkiai: vandens šildymas

8.1.4.4.

Namų ūkiai: maisto gaminimas

8.1.4.5.

Namų ūkiai: apšvietimas ir prietaisai Susiję tik su elektros energija

8.1.4.6.

Namų ūkiai: kiti galutiniai naudojimo būdai

8.2.   Susiję energetikos produktai

Jei nenurodyta kitaip, renkami visų A priede išvardytų energetikos produktų duomenys.

Eurostatas pateiks konkretų sąrašą energetikos produktų, dėl kurių, kaip A priedo 3 punkte nurodytų duomenų pogrupis, duomenų teikimo šablone turėtų būti pateikti B priedo 7 punkte nurodyti duomenys.

8.3.   Matavimo vienetai

Kietojo iškastinio kuro kiekiai turi būti nurodomi kt (kilotonomis).

Žalios naftos ir naftos produktų kiekiai turi būti nurodomi kt (kilotonomis).

Gamtinių dujų ir pagamintų dujų (dujų gamyklų dujų, kokso krosnių dujų, aukštakrosnių dujų, kitų regeneruotų dujų) kiekiai turi būti nurodomi pagal jų energijos kiekį TJ (teradžauliais) remiantis viršutiniu šilumingumu.

Elektros energija turi būti nurodoma GWh (gigavatvalandėmis).

Šilumos kiekiai turi būti nurodomi TJ (teradžauliais), remiantis žemutiniu šilumingumu.

Atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atliekų kiekiai nurodomi TJ (teradžauliais), remiantis žemutiniu šilumingumu, išskyrus medžio anglis, biobenziną, bioetanolį, reaktyvinius biodegalus, biodyzeliną ir kitus skystuosius biodegalus – jų kiekiai turi būti nurodomi kt (kilotonomis).

Kietojo iškastinio kuro, žalios naftos ir naftos produktų bei atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir atliekų šilumingumas turi būti nurodomas MJ/t (megadžauliais vienai tonai).

Gamtinių dujų ir pagamintų dujų šilumingumas turi būti nurodomas kJ/m3, darant prielaidą, kad dujos atitinka pamatines sąlygas (15 °C, 101 325 Pa).

Jei reikia pateikti kitų energetikos produktų duomenis, jie pateikiami naudojant matavimo vienetus, nustatytus atitinkamose šio priedo dalyse.

8.4.   Duomenų pateikimo terminas

Duomenys turėtų būti perduodami iki antrųjų metų, einančių po ataskaitinių metų, kovo 31 d.

8.5.   Išimtys

Kipras atleidžiamas nuo prievolės pateikti išskirstytus žalios naftos ir naftos produktų galutinio energijos suvartojimo duomenis (kaip apibrėžta A priedo 3.4 skirsnyje) dėl visų šio priedo 8.1.4 skirsnio (Namų ūkiai) suvestinių rodiklių.

9.   PRELIMINARŪS METINIAI DUOMENYS

9.1.   Susiję energetikos produktai

Renkami visų šio priedo 1.1, 2.1, 3.1, 4.1 ir 5.1 skirsniuose aprašytų produktų duomenys.

9.2.   Suvestinių rodiklių sąrašas

Turi būti teikiamas šis suvestinių rodiklių sąrašas:

9.2.1.

Kietasis iškastinis kuras ir pagamintos dujos: 1.2.1.1, 1.2.1.2, 1.2.1.6, 1.2.1.7, 1.2.1.8, 1.2.1.9, kaip apibrėžta šio priedo 1 dalyje.

9.2.2.

Gamtinės dujos: 2.2.1.1, 2.2.1.2, 2.2.1.3, 2.2.1.4, 2.2.1.5, 2.2.1.6, kaip apibrėžta šio priedo 2 dalyje.

9.2.3.

Elektros energija ir šiluma: visų atskirų produktų bendroji gamyba, naudojimas savo reikmėms, visa transformacija ir paskirstymo nuostoliai pagal produktus (3.2.3 ir 3.2.4) ir 3.2.2.3, 3.2.2.4, 3.2.2.5, 3.2.2.6, 3.2.2.7, 3.2.2.8, 3.2.2.9, kaip apibrėžta šio priedo 3 dalyje.

9.2.4.

Nafta ir naftos produktai: 4.2.1.1, 4.2.1.2, 4.2.1.3, 4.2.1.4, 4.2.1.5, 4.2.1.6, 4.2.1.7, 4.2.1.8, 4.2.1.9, 4.2.1.10, 4.2.2.1, 4.2.2.2, 4.2.2.3, 4.2.2.4, 4.2.2.5, 4.2.2.6, 4.2.2.7, 4.2.2.8, 4.2.2.9, 4.2.2.10, kaip apibrėžta šio priedo 4 dalyje.

9.2.5.

Atsinaujinančioji energija ir energija iš atliekų: 5.2.2.1, 5.2.2.2, 5.2.2.3, 5.2.2.4, 5.2.10.1, 5.2.10.2, 5.2.10.3, 5.2.10.8, 5.2.10.9, kaip apibrėžta šio priedo 5 dalyje.

9.3.   Matavimo vienetai

Kiekis turi būti nurodomas naudojant šio priedo 1.3, 2.3, 3.3, 4.3 ir 5.3 skirsniuose nustatytus matavimo vienetus.

9.4.   Duomenų pateikimo terminas

Duomenys turėtų būti perduodami iki metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 31 d.