(1)

Sąjunga grindžiama tiek piliečių, tiek valstybių narių solidarumu. Ta visuotine ir bendra vertybe grindžiami Sąjungos veiksmai ir užtikrinama vienybė, būtina siekiant spręsti dabartinius ir būsimus visuomenės uždavinius, kurią jaunieji europiečiai nori padėti išspręsti rodydami savo solidarumą praktikoje. Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje solidarumas pabrėžiamas kaip vienas iš svarbiausių Sąjungos principų. Solidarumo principas taip pat nurodytas ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš ES išorės veiksmų pagrindų;

(2)

atsižvelgiant į tai, kad humanitariniai poreikiai pasaulyje labai išsaugo, ir siekiant labiau propaguoti solidarumą ir didinti humanitarinės pagalbos matomumą Sąjungos piliečiams, reikia plėtoti valstybių narių tarpusavio solidarumą ir solidarumą su trečiosiomis valstybėmis, nukentėjusiomis nuo žmogaus sukeltų katastrofų ar gaivalinių nelaimių;

(3)

savanoriškos veiklos teikiant humanitarinę pagalbą veiksmais turėtų būti prisidedama prie poreikiais grindžiamo humanitarinio atsako ir jie turi būti vykdomi vadovaujantis Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrame pareiškime „Europos konsensusas dėl humanitarinės pagalbos“ (4) nustatytu Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos. Turėtų būti propaguojama tarptautinė humanitarinė teisė ir žmogaus teisių teisė;

(4)

kai tinkama, turėtų būti atsižvelgiama į pagrindinį ir bendrą Jungtinių Tautų (JT) Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro koordinuojamąjį vaidmenį skatinant nuoseklų tarptautinį atsaką į humanitarines krizes;

(5)

savanoriškos veiklos teikiant humanitarinę pagalbą veiksmais turėtų būti prisidedama prie tinkamo humanitarinio atsako, kuriuo stiprinamas lyčių aspektu grindžiamas požiūris Sąjungos humanitarinės pagalbos politikoje ir skatinamas tinkamas humanitarinis atsakas į konkrečius įvairaus amžiaus moterų ir vyrų poreikius. Savanoriškos veiklos teikiant humanitarinę pagalbą veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į labiausiai pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų, įskaitant moteris ir vaikus, ir asmenų, kuriems kyla didžiausia rizika, poreikius ir pajėgumus;

(6)

savanoriškos veiklos teikiant humanitarinę pagalbą veiksmais turėtų būti siekiama prisidėti prie didesnio Sąjungos humanitarinės pagalbos veiksmingumo ir efektyvumo, laikantis gero humanitarinės pagalbos teikimo principų;

(7)

2016 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžtas poreikis investuoti į jaunimą ir skelbiama apie Europos solidarumo korpuso kūrimą, siekiant visoje Sąjungoje suteikti galimybių jaunuoliams prasmingai prisidėti prie visuomenės poreikių, parodyti solidarumą, plėtoti savo įgūdžius ir taip gauti ne tik darbo patirties, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties;

(8)

2016 m. gruodžio 7 d. savo komunikate „Europos solidarumo korpusas“ Komisija pabrėžė, kad reikia sutvirtinti solidarumo veiklos pagrindus visoje Europoje, sudaryti daugiau ir geresnių galimybių jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje įvairiose srityse ir remti nacionalinius, regioninius ir vietos subjektus jiems stengiantis spręsti įvairius uždavinius ir įveikti krizes. Tuo komunikatu pradėtas pirmasis Europos solidarumo korpuso etapas – pasitelkti įvairių Sąjungos programų ištekliai, kad jaunuoliams visoje Sąjungoje būtų pasiūlytos galimybės vykdyti savanorišką veiklą, stažuotis arba dirbti;

(9)

šio reglamento kontekste solidarumas suprantamas kaip asmeninės ir kolektyvinės atsakomybės jausmas siekiant bendros gerovės, pasireiškiantis konkrečiais veiksmais;

(10)

indėlis į pagalbą žmonėms ir bendruomenėms už Sąjungos ribų, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, remiantis pagrindiniais – humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo – principais, yra svarbi solidarumo išraiška;

(11)

reikia toliau plėtoti solidarumą su krizių ir nelaimių aukomis trečiosiose valstybėse ir didinti tiek Sąjungos piliečių informuotumą apie humanitarinę pagalbą ir savanorišką veiklą apskritai, kaip apie visą gyvenimą trunkančią veiklą, tiek šios pagalbos ir veiklos matomumą;

(12)

Sąjunga ir valstybės narės yra įsipareigojusios įgyvendinti JT Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus ES viduje ir vykdydamos išorės veiksmus;

(13)

2017 m. gegužės 19 d. išvadose dėl humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąsajų įgyvendinimo Taryba pripažino, kad reikia didinti atsparumą geriau susiejant humanitarinę pagalbą ir vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat toliau stiprinti humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir konfliktų prevencijos vienas kitą papildančių požiūrių sąsajas;

(14)

jaunuoliams turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos ir įtraukios galimybės dalyvauti solidarumo veikloje, kad jie galėtų realizuoti savo pasiryžimą dirbti bendruomenių labui, kartu įgydami jų tobulėjimui asmeniniu, mokymosi, socialiniu, pilietiniu ir profesiniu požiūriais naudingos patirties, žinių, įgūdžių ir kompetencijų ir taip padidindami savo galimybes įsidarbinti. Tokia veikla taip pat turėtų būti remiamas jaunųjų savanorių mobilumas, taip pat kultūrinis sąmoningumas ir kultūrų dialogas;

(15)

jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti sudaromos galimybės jaunimui konkrečiai ir naudingai prisidėti. Solidarumo veikla turėtų būti tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai ir prisidedama prie bendruomenių bei pilietinio dalyvavimo stiprinimo. Solidarumo veikla turėtų būti suteikiama galimybė jaunuoliams įgyti vertingų žinių, įgūdžių ir kompetencijų. Solidarumo veikla turėtų būti finansiškai prieinama jaunuoliams ir vykdoma saugioje ir sveikoje aplinkoje;

(16)

Europos solidarumo korpuso programa (toliau – Programa) yra viena bendra galimybė dalyvauti solidarumo veikloje visoje Sąjungoje ir už jos ribų. Siekiant kuo veiksmingesnio Sąjungos finansavimo ir kuo didesnio Programos poveikio, Komisija turėtų siekti nuosekliai užtikrinti visų atitinkamų programų sinergiją, tačiau išvengiant to, kad dėl tokios sinergijos lėšos būtų naudojamos siekiant kitų nei šiame reglamente nustatytų tikslų. Turėtų būti užtikrintas nuoseklumas ir papildomumas su kitomis svarbiomis Sąjungos politikos kryptimis, pavyzdžiui, 2019–2027 m. Europos Sąjungos jaunimo strategija (5), ir kitomis atitinkamomis programomis, ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/817 (6) nustatyta „Erasmus+“ ir ją pakeisiančiomis programomis. Programa turėtų būti grindžiamas ankstesnių ir šiuo metu įgyvendinamų programų, visų pirma Europos savanorių tarnybos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 (7), ir ES pagalbos savanorių iniciatyvos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 375/2014 (8), pranašumais ir sinergija. Taip pat turėtų būti užtikrinamas papildomumas su jau veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Programos veikla, pavyzdžiui, tinklu „Eurodesk“. Be to, turėtų būti užtikrintas jau veikiančių susijusių schemų, visų pirma nacionalinių solidarumo schemų, tokių kaip savanoriška veikla, pilietinė tarnyba ir jaunuolių mobilumo sistemos, ir Programos tarpusavio papildomumas, kai tinkama, kad būtų abipusiškai stiprinamas ir gerinamas tokių schemų poveikis bei savybės ir būtų remiamasi gerąja patirtimi. Programa neturėtų pakeisti panašių nacionalinių sistemų. Visiems jaunuoliams turėtų būti užtikrinamos vienodos galimybės dalyvauti nacionalinėje solidarumo veikloje;

(17)

siekiant suderinti Programos trukmę su Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 2020/2093 (9) nustatytos daugiametės finansinės programos trukme laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., Programa turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui;

(18)

kalbant apie susijusių Sąjungos teisės aktų aiškinimą, tiek tarpvalstybinė savanoriška veikla, tiek savanoriška veikla, kuri ir toliau remiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, turėtų būti laikomos lygiavertėmis savanoriškai veiklai pagal Europos savanorių tarnybos programą;

(19)

Programa skirta tam, kad būtų sudaryta naujų galimybių jaunuoliams vykdyti savanorišką veiklą su solidarumu susijusiose srityse, taip pat savo iniciatyva rengti ir plėtoti solidarumo projektus. Tos galimybės padeda jaunuoliams tobulėti asmeniniu, mokymosi, socialiniu, pilietiniu ir profesiniu požiūriais. Programa taip pat turėtų būti remiama jos dalyvių ir organizacijų tinklaveikos veikla, taip pat priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti remiamos veiklos kokybę ir skatinti dalyvių mokymosi rezultatų patvirtinimą. Tokiu būdu Programa siekiama prisidėti prie jaunuoliams aktualaus Europos bendradarbiavimo ir prie informuotumo apie teigiamą jo poveikį didinimo. Tikslinga, kad siūloma solidarumo veikla būtų vykdoma laikantis aiškios ir išsamios procedūros, skirtos dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms, nustatant visų solidarumo veiklos etapų dalis;

(20)

solidarumo veikla turėtų suteikti potencialios europinės pridedamosios vertės ir būti naudinga bendruomenėms ir skatinti asmenų tobulėjimą asmeniniu, mokymosi, socialiniu, pilietiniu ir profesiniu požiūriais. Solidarumo veikla turėtų būti vykdoma įvairiose srityse, tokiose kaip: švietimas ir mokymas, darbas su jaunimu, užimtumas, lyčių lygybė, verslumas (visų pirma socialinis verslumas), pilietiškumas ir demokratinis dalyvavimas, kultūrinis sąmoningumas ir kultūrų dialogas, socialinė įtrauktis, neįgaliųjų įtrauktis, aplinka ir gamtos apsauga, klimato politika, nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir jų padarinių šalinimas, žemės ūkis ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto produktų tiekimas, sveikata ir gerovė, kultūra, įskaitant kultūros paveldą, kūrybiškumas, fizinis ugdymas ir sportas, socialinė parama ir gerovė, trečiųjų valstybių piliečių priėmimas ir integravimas, kartu atsižvelgiant į migrantų kilmės žmonėms kylančius iššūkius, teritorinis bendradarbiavimas ir sanglauda, taip pat tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Solidarumo veikla turėtų apimti aiškų mokymosi ir mokymo aspektą pasitelkiant atitinkamą veiklą, kuri dalyviams yra siūloma prieš solidarumo veiklos laikotarpį, jo metu ir po jo;

(21)

savanoriška veikla tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų yra puiki patirtis neformaliojo ir savaiminio mokymosi kontekste ir skatina jaunuolių tobulėjimą asmeniniu, socialiniu, mokymosi ir profesiniu požiūriais, aktyvų pilietiškumą, pilietinį dalyvavimą ir didina jų įsidarbinamumą. Savanoriška veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio galimam ar esamam apmokamam darbui ir neturėtų būti laikoma, kad galėtų jį pakeisti. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti jaunimo savanoriškos veiklos politikos srityje, taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą;

(22)

jaunuolių iniciatyvumas yra svarbus visuomenės ir darbo rinkos turtas. Programa padeda skatinti tą iniciatyvumą, suteikdama jaunuoliams galimybę rengti ir įgyvendinti jų pačių solidarumo projektus, kuriais siekiama spręsti konkrečius iššūkius jų vietos bendruomenių labui. Solidarumo projektai – galimybė išbandyti idėjas ir naujoviškus bendrų uždavinių sprendimo būdus taikant principą „iš apačios į viršų“ ir padėti jaunuoliams patiems būti solidarumo veiksmų varomąja jėga. Solidarumo projektai taip pat yra atspirties taškas užtikrinant tolesnį dalyvavimą solidarumo veikloje ir pirmasis žingsnis skatinant dalyvius imtis savarankiško darbo ir toliau būti aktyviais piliečiais – savanoriais, stažuotojais arba asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitų organizacijų, veikiančių solidarumo, ne pelno ir jaunimo sektoriuose, darbuotojais;

(23)

savanoriškos veiklos dalyviai (toliau – savanoriai) gali prisidėti stiprinant Sąjungos pajėgumus teikti poreikiais ir principais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie humanitarinio sektoriaus veiksmingumo didinimo, su sąlyga, kad jie yra tinkamai atrenkami, apmokomi ir parengiami dirbti vietoje, taip siekiant užtikrinti, kad jie turėtų reikiamus įgūdžius ir kompetencijas kuo veiksmingiau padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, ir su sąlyga, kad jie galėtų pasikliauti pakankama parama ir priežiūra vietoje. Todėl aukštos kvalifikacijos, gerai apmokyti ir patyrę ugdantieji vadovai, mentoriai ir ekspertai atlieka svarbų vaidmenį prisidedant prie humanitarinio atsako veiksmingumo vietoje, taip pat siekiant remti savanorius savanoriškos veiklos kontekste. Tokie ugdantieji vadovai, mentoriai ir ekspertai gali dalyvauti savanoriškoje veikloje, kad vadovautų savanoriams ir jiems padėtų plėtoti savanoriškos veiklos gebėjimų stiprinimo komponentus, taip stiprindami vietos tinklus ir bendruomenes. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priimančiųjų organizacijų trečiosiose valstybėse gebėjimams ir poreikiui integruoti savanorišką veiklą atsižvelgiant į vietos aplinkybes, taip pat palengvinti savanorių sąveiką su vietos humanitarinės veiklos vykdytojais, priimančiąja bendruomene ir pilietine visuomene;

(24)

svarbu, kad dalyviai ir dalyvaujančios organizacijos jaustų, kad jie priklauso solidarumą visoje Europoje siekiančių skatinti asmenų ir subjektų bendruomenei. Be to, dalyvaujančioms organizacijoms reikia paramos, kad jos galėtų stiprinti savo pajėgumą siūlyti kokybišką solidarumo veiklą didėjančiam dalyvių skaičiui. Programa turėtų remti tinklaveikos veiklą, kurios tikslas – stiprinti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų įsitraukimą į šios bendruomenės gyvenimą, puoselėti Programos idėją ir skatinti keitimąsi naudingos praktikos ir patirties pavyzdžiais. Tinklaveikos veikla taip pat turėtų būti padedama didinti viešųjų ir privačiųjų subjektų informuotumą apie Programą ir padedama rinkti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų atsiliepimus apie Programos įgyvendinimą;

(25)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti Programos siūlomos solidarumo veiklos ir galimybių kokybės užtikrinimui, visų pirma siūlant dalyviams mokymą internete ar ne internete, kalbinę paramą ir administracinę paramą prieš pradedant atitinkamą solidarumo veiklą, jos metu ir jai pasibaigus, taip pat draudimą, įskaitant draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimą ir civilinės atsakomybės draudimą. Turėtų būti užtikrintas dalyvaujant Programos veikloje dalyvių įgytų žinių, įgūdžių ir kompetencijų patvirtinimas. Dalyvių, dalyvaujančių organizacijų ir numatomų naudos gavėjų saugumas ir sauga tebėra itin svarbūs. Toks saugumas ir sauga turėtų apimti tinkamus dalyvių, dirbančių su pažeidžiamomis grupėmis, patikimumo reikalavimus pagal taikytiną nacionalinę teisę. Visa solidarumo veikla turėtų atitikti žalos nedarymo principą ir turėtų būti įgyvendinama tinkamai atsižvelgiant į nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, aplinkos krizių, konfliktų ar pandemijų, poveikį. Savanoriai turėtų nebūti siunčiami į operacijas, kurios vykdomos tarptautinių ir netarptautinių ginkluotų konfliktų vietose, ar į objektus, kurie neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų;

(26)

Programa turėtų būti laikomasi principų, nustatytų 2017 m. ES gairėse dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje;

(27)

siekiant užtikrinti Programos veiklos poveikį dalyvių tobulėjimui asmeniniu, mokymosi, socialiniu, kultūros, pilietiniu ir profesiniu požiūriais, turėtų būti tinkamai nustatyti ir dokumentuoti žinios, įgūdžiai ir kompetencijos, kurie sudaro mokymosi rezultatus, pasiektus vykdant atitinkamą veiklą. Tuo tikslu turėtų būti skatinama naudoti veiksmingas neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimo priemones Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, pavyzdžiui, „Youthpass“ ir „Europass“, atitinkamai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus, kaip rekomenduojama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje (10);

(28)

Komisija ir nacionalinės agentūros taip pat turėtų skatinti, kad buvę dalyviai dalytųsi savo patirtimi pasitelkdami jaunimo tinklus, švietimo įstaigas ir praktinius seminarus, įskaitant kaip ambasadoriai arba tinklo nariai. Buvę dalyviai taip pat galėtų prisidėti prie dalyvių mokymo;

(29)

kokybės ženklas turėtų užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos laikytųsi Programos principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis visais solidarumo veiklos etapais;

(30)

bet kuris Programos veikloje norintis dalyvauti subjektas turėtų gauti kokybės ženklą, jei jis tenkina atitinkamas sąlygas. Kokybės ženklo suteikimo procesą turėtų nuolat vykdyti Programos įgyvendinimo įstaigos. Programos įgyvendinimo įstaigos turėtų periodiškai vertinti, ar subjektai ir toliau tenkina sąlygas, kuriomis buvo suteiktas jų kokybės ženklas. Kokybės ženklas turėtų būti atšauktas, jeigu Programos įgyvendinimo įstaigos, atlikdamos patikrinimą nustato, kad susijęs subjektas nebetenkina tų sąlygų. Administracinis kokybės ženklo suteikimo procesas turėtų būti kiek įmanoma sutrumpintas, kad mažesnės organizacijos nebūtų atgrasytos dalyvauti;

(31)

subjektas, norintis pateikti paraišką finansavimui gauti, kad galėtų siūlyti solidarumo veiklą pagal Programą, turėtų pirma gauti kokybės ženklą. Tokia būtinoji sąlyga neturėtų būti taikoma fiziniams asmenims, siekiantiems gauti finansinę paramą neformalios Programos dalyvių grupės vardu jos solidarumo projektams įgyvendinti. Kokybės ženklo gavimas savaime neturėtų reikšti, kad bus skirtas finansavimas pagal Programą;

(32)

paprastai prašymai skirti dotaciją turėtų būti teikiami šalies, kurioje yra įsisteigusi dalyvaujanti organizacija, nacionalinei agentūrai. Prašymai skirti dotaciją veiklai, kuri būtų vykdoma visos Sąjungos ar tarptautiniu mastu, įskaitant savanorių komandų veiklą Sąjungos lygmeniu nustatytose prioritetinėse srityse, ir solidarumo veiklai, kuria būtų remiamos humanitarinės pagalbos operacijos trečiosiose valstybėse, gali būti, jei tinkama, tvarkomi centriniu lygmeniu;

(33)

dalyvaujančios organizacijos gali atlikti kelias funkcijas pagal Programą. Būdamos priimančiąja organizacija, dalyvaujančios organizacijos turėtų vykdyti veiklą, susijusią su dalyvių priėmimu, įskaitant veiklos organizavimą ir atitinkamai vadovavimą dalyviams bei paramos jiems teikimą vykdant solidarumo veiklą. Būdamos pagalbinėmis organizacijomis, jos turėtų vykdyti veiklą, susijusią su dalyvių siuntimu ir dalyvių parengimu prieš solidarumo veiklą, jų orientavimą veiklos metu ir po jos, įskaitant dalyvių mokymą ir jų nukreipimą į vietos organizacijas pasibaigus solidarumo veiklai, kad būtų padidintos galimybės toliau vykdyti solidarumo veiklą. Kokybės ženklas turėtų atspindėti faktą, kad skiriasi konkretūs reikalavimai, kurie priklauso nuo vykdomos solidarumo veiklos rūšies, ir juo turėtų būti patvirtinama, kad organizacija gali užtikrinti solidarumo veiklos kokybę visais solidarumo veiklos etapais, laikydamasi Programos principų ir tikslų. Bet kuris subjektas, iš esmės keičiantis savo veiklą, apie tai turėtų pranešti kompetentingai Programos įgyvendinimo įstaigai, kuri gali iš naujo įvertinti, ar tas subjektas ir toliau atitinka sąlygas, kuriomis buvo suteiktas kokybės ženklas;

(34)

siekiant remti jaunimo solidarumo veiklą, dalyvaujančios organizacijos galėtų būti viešieji ar privatieji pelno nesiekiantys ar jo siekiantys subjektai ar tarptautinės organizacijos; tai galėtų apimti jaunimo organizacijas, religines institucijas, labdaros asociacijas, pasaulietines humanistines organizacijas, nevyriausybines organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės subjektus;

(35)

turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos plėsti Programos projektus. Turėtų būti nustatytos konkrečios priemonės, padedančios Programos projektų rengėjams teikti paraiškas dotacijai gauti ar plėtoti sinergiją naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir Sąjungos programomis, susijusiomis su migracija, saugumu, teisingumu ir pilietiškumu, sveikata ir kultūra;

(36)

Programos išteklių centrai turėtų padėti Programos įgyvendinimo įstaigoms, Programos veikloje dalyvaujančioms organizacijoms ir dalyviams, kad būtų gerinama korpuso veiklos įgyvendinimo kokybė, taip pat būtų tobulinamas vykdant tokią veiklą įgytų kompetencijų nustatymas ir patvirtinimas, įskaitant per „Youthpass“;

(37)

turėtų būti nuolat plėtojamas Europos solidarumo korpuso portalas siekiant užtikrinti lengvą prieigą prie Programos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 (11) nustatytus standartus, ir nustatyti vieną bendrą prieigą tiek susidomėjusiems asmenims, tiek organizacijoms, be kita ko, registruojantis, nustatant ir derinant poreikius ir galimybes, vykdant tinklaveiką ir virtualius mainus, rengiant mokymą internetu, teikiant kalbinę paramą bei paramą pasibaigus veiklai, ir kitas naudingas funkcijas, kurių galėtų prireikti ateityje;

(38)

Europos solidarumo korpuso portalas turėtų būti toliau plėtojamas atsižvelgiant į 2017 m. kovo 23 d. Komisijos komunikate „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ nustatytą Europos sąveikumo sistemą, kurioje nustatytos konkrečios gairės, kaip sukurti sąveikias skaitmenines viešąsias paslaugas, ir kuri yra įgyvendinama valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse pasitelkiant nacionalines sąveikumo sistemas. Europos sąveikumo sistemoje viešojo administravimo institucijoms pateikiamos 47 konkrečios rekomendacijos, kaip gerinti savo sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą, nustatyti organizacijų tarpusavio ryšius, racionalizuoti procesus, padedančius teikti integruotas skaitmenines paslaugas, ir užtikrinti, kad nei esamais, nei naujais teisės aktais nebūtų sudaromos kliūtys sąveikumo užtikrinimo veiksmams;

(39)

Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 (12) (toliau – Finansinis reglamentas). Finansiniame reglamente nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu valdymu, biudžeto garantijomis, finansine parama ir išorės ekspertų išlaidų apmokėjimu;

(40)

pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (14), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (15) ir (ES) 2017/1939 (16) Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, prarastų, neteisingai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimu ir, kai tinkama, administracinių nuobaudų skyrimu. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai, ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios įgyvendinant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(41)

Programa skirta 18–30 m. jaunuoliams. Norint dalyvauti Programos siūlomoje veikloje, jaunuoliams pirmiausia reikėtų užsiregistruoti Europos solidarumo korpuso portale;

(42)

atsižvelgiant į konkrečius humanitarinės veiklos iššūkius, savanoriškos veiklos, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos, dalyviai turėtų būti bent 18 metų amžiaus ir ne vyresni nei 35 metų amžiaus;

(43)

ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiant užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso remiamoje solidarumo veikloje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma mažiau galimybių turintys jaunuoliai. Reikėtų diegti specialias priemones, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis ir, visų pirma, palankių sąlygų neturinčių jaunuolių dalyvavimas, įskaitant tinkamą apgyvendinimo suteikimą, kuris neįgaliesiems suteiktų galimybę veiksmingai dalyvauti solidarumo veikloje vienodomis sąlygomis su kitais, pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnį ir Tarybos direktyvą 2000/78/EB (18). Tokiose specialiose priemonėse turėtų būti atsižvelgta į apribojimus, susijusius su daugelio kaimo vietovių, atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atokumu, bei susijusius su kai kurių priemiesčių skurdu. Be to, valstybės narės, užjūrio šalys ir teritorijos bei Programos asocijuotosios trečiosios valstybės turėtų dėti pastangas, kad būtų patvirtintos visos tinkamos priemonės, skirtos pašalinti teisines ir administracines kliūtis, ir būtų užtikrintas tinkamas Programos veikimas. Tos priemonės turėtų išspręsti, jei įmanoma ir nedarant poveikio Šengeno acquis bei Sąjungos teisės aktams dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo šalyje, administracines problemas, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, taip pat gaunant leidimus gyventi ir Europos sveikatos draudimo kortelę tarpvalstybinės veiklos Europos Sąjungos viduje atveju;

(44)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir pasiekti JT darnaus vystymosi tikslus, ši Programa skirta padėti integruoti klimato srities veiksmus ir prisidėti prie bendro tikslo – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams remti. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu kaip tvaraus augimo gairėmis, pagal šį reglamentą vykdomais veiksmais turėtų būti laikomasi žalos nedarymo principo nekeičiant esminio Programos pobūdžio. Programos įgyvendinimo metu turėtų būti nustatyti ir vykdomi atitinkami veiksmai, o atliekant atitinkamus vertinimus ir peržiūros proceso metu jie bus pakartotinai įvertinti. Taip pat tikslinga įvertinti atitinkamus veiksmus, kuriais prisidedama prie klimato srities tikslų, įskaitant tuos, kuriais siekiama sumažinti Programos poveikį aplinkai;

(45)

šiame reglamente Programai nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip tai suprantama pagal 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo, taip pat dėl naujų nuosavų išteklių, įskaitant veiksmų gaires dėl naujų nuosavų išteklių nustatymo (19) 18 punktą;

(46)

finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai sprendžiama dėl tokio pasirinkimo dotacijų atveju, turėtų būti svarstoma taikyti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir fiksuotuosius vieneto įkainius;

(47)

trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, gali dalyvauti Sąjungos programose bendradarbiaudamos pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą (20), kuriame numatyta, kad tos programos įgyvendinamos remiantis pagal tą susitarimą priimtu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti numatyta konkreti nuostata, pagal kurią būtų reikalaujama, kad trečiosios valstybės suteiktų būtinas teises ir prieigą, reikalingas atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai veikti pagal savo atitinkamą kompetenciją. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų konkrečiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Be to, visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius pareigą įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti tam tikrus Programos veiksmus taikant netiesioginį valdymą. Teisės subjektams iš trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti kai kuriuose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus. Įgyvendinant Programą, teisės subjektams iš Andoros, Lichtenšteino, Monako, San Marino ir Šventojo Sosto galėtų būti nustatyta speciali dalyvavimo tvarka;

(48)

siekiant užtikrinti kuo didesnį Programos poveikį, reikėtų parengti nuostatas, pagal kurias valstybės narės ir Programos ir kitų Sąjungos programų asocijuotosios trečiosios valstybės galėtų skirti papildomą finansavimą pagal Programos taisykles;

(49)

pagal Tarybos sprendimą 2013/755/ES (21) užjūrio šalyse ir teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(50)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį ir vadovaujantis 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą tame straipsnyje nurodytų atokiausių regionų padėtį. Turėtų būti imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti, įskaitant, kai aktualu, finansinės paramos teikimą mobilumo veiksmams. Reikėtų skatinti šių regionų ir trečiųjų valstybių, visų pirma kaimyninių šalių, žmonių ir organizacijų mainus mobilumo tikslais ir bendradarbiavimą. Tokios priemonės turėtų būti stebimos ir reguliariai vertinamos;

(51)

pagal Finansinį reglamentą, Komisija turėtų priimti darbo programas ir pranešti apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Darbo programose turėtų būti nustatytos jų įgyvendinimui būtinos priemonės, siekiant bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijos gavėjų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat visi kiti reikiami elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros;

(52)

vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (22) 22 ir 23 punktais, Programa turėtų būti vertinama remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms, ir pernelyg didelio reguliavimo. Tie reikalavimai, kai tinkama, turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais remiantis būtų vertinamas Programos poveikis vietoje, įskaitant poveikį sprendžiant visuomenės ir humanitarinius uždavinius;

(53)

vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus, jų viešinimą ir sklaidą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialinėms įmonėms, skatinant jas remti Programos veiklą. Informavimo, viešinimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas ir, kai aktualu, reikėtų padėti kitiems svarbiausiems suinteresuotiesiems subjektams. Be to, Komisija turėtų reguliariai bendrauti su įvairiausiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant dalyvaujančias organizacijas, visą Programos gyvavimo ciklą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais bei projektų rezultatais ir rinkti atsiliepimus apie Programą. Dalyvauti tame procese turėtų būti pakviestos nacionalinės agentūros;

(54)

siekiant geriau įgyvendinti Programos tikslus, pageidautina, kad Komisija, nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros glaudžiai bendradarbiautų ir, kai tikslinga, užmegztų partnerystę su nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinėmis įmonėmis, jaunimo organizacijomis, neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, turinčiais praktinės patirties solidarumo veiksmų srityje;

(55)

siekiant užtikrinti veiksmingesnį plačiosios visuomenės informavimą ir didesnę Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų sinergiją, pagal šį reglamentą komunikacijos veiklai skirtais finansiniais ištekliais taip pat turėtų būti prisidėta prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, jeigu tie prioritetai yra susiję su bendraisiais Programos tikslais;

(56)

siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų veiksmingai ir efektyviai įgyvendintas, vykdant Programą turėtų būti kuo labiau naudojamasi jau esančiais valdymo mechanizmais. Todėl bendras Programos įgyvendinimas turėtų būti patikėtas esamoms struktūroms, t. y. Komisijai ir nacionalinėms agentūroms, paskirtoms valdyti Reglamento (ES) 2021/817 skyriuje, skirtame jaunimui, nurodytus veiksmus. Pagal jaunuolių dalyvavimo su humanitarine pagalba susijusioje solidarumo veikloje paprogramę vykdomi veiksmai turėtų būti iš esmės valdomi tiesiogiai. Komisija dėl Programos įgyvendinimo turėtų nuolat konsultuotis su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant dalyvaujančias organizacijas;

(57)

siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą valstybėse narėse ir Programos asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Kai įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausomos audito įstaigos galėtų būti tos pačios įstaigos, kurios yra paskirtos atsakingomis už Reglamento (ES) 2021/817 skyriuje, skirtame jaunimui, nurodytus veiksmus;

(58)

valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos deramos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Tai apima, jei įmanoma ir nedarant poveikio Sąjungos teisės aktams dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, problemų, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi, sprendimą;

(59)

atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu išsamumo lygiu. Tokie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių;

(60)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (23);

(61)

siekiant supaprastinti reikalavimus dotacijos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas dotacijas, kurios teikiamos pasitelkiant fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius. Supaprastintomis dotacijomis, kuriomis remiami mobilumo veiksmai pagal Programą, kaip apibrėžta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančiojoje šalyje. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti mokesčių ir socialinių įmokų; viešųjų ar privačiųjų teisės subjektų teikiamoms dotacijoms turėtų būti taikoma tokia pati tvarka;

(62)

siekiant užtikrinti veiksmingą Programos veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, įvertinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas Programos rezultatų rodiklių atžvilgiu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(63)

šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (toliau – Chartija). Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į vyrų ir moterų lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, socialinių ar ekonominių aplinkybių ir skatinama taikyti Chartijos 21 ir 23 straipsnius;

(64)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį vykdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Taisyklės, priimtos remiantis SESV 322 straipsniu, taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(65)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. didinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą prieinamoje ir kokybiškoje solidarumo veikloje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl masto arba poveikio to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi SESV 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(66)

pagal Finansinį reglamentą dotacija gali būti skiriama jau pradėtam įgyvendinti veiksmui, jeigu pareiškėjas gali įrodyti, jog veiksmą buvo būtina pradėti įgyvendinti prieš pasirašant susitarimą dėl dotacijos. Tačiau išlaidos, patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką, nėra tinkamos finansuoti iš Sąjungos lėšų, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius atvejus. Siekiant išvengti Sąjungos paramos sutrikdymo, kuris galėtų pakenkti Sąjungos interesams, finansavimo sprendime turėtų būti įmanoma – ribotą laikotarpį 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžioje ir tik tinkamai pagrįstais atvejais – numatyti, kad veikla ir išlaidos būtų tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d., net jei ta veikla buvo vykdoma ir tos išlaidos patirtos prieš pateikiant dotacijos paraišką;

(67)

pagal šį reglamentą neremiami veiksmai ar iniciatyvos negali būti įtraukti į darbo programas;

(68)

siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma Programos ir kitų Sąjungos programų, įskaitant bendrai valdomus fondus, sinergijos. Siekiant kuo labiau padidinti šią sinergiją, turėtų būti užtikrintos pagrindinės didelio poveikio priemonės, įskaitant kaupiamąjį finansavimą pagal Programos ir kitos Sąjungos programos veiksmą, jeigu toks kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų. Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytos atitinkamos taisyklės, visų pirma dėl galimybės deklaruoti tas pačias sąnaudas ar išlaidas proporcingai pagal Programą ir kitą Sąjungos programą;

(69)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1475 (24) turėtų būti panaikintas nuo 2021 m. sausio 1 d.;

(70)

siekiant užtikrinti paramos teikimo atitinkamoje politikos srityje tęstinumą ir sudaryti sąlygas pradėti įgyvendinti Programą nuo 2021–2027 m. DFP vykdymo pradžios, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka ir būti taikomas atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d.,