20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/67


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 509/2014

2014 m. gegužės 15 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

nuo 2001 m. sprendimas dėl trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas taikomas arba netaikomas, priimamas vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (2) 5 konstatuojamojoje dalyje nustatytais kriterijais. Dėl nuolat kintančio Sąjungos vizų politikos pobūdžio ir augančio poreikio užtikrinti didesnį vizų politikos ir kitų Sąjungos politikos sričių suderinamumą pateisinama, kad persvarstant Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I ir II prieduose išdėstytus trečiųjų šalių sąrašus, pradėta atsižvelgti į tam tikrus papildomus kriterijus;

(2)

sprendimą dėl trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas taikomas arba netaikomas, reikėtų kiekvienu atveju priimti jas atskirai įvertinus. Šis vertinimas turėtų būti atliekamas periodiškai ir jį atlikus galėtų būti pateikiami teisėkūros pasiūlymai iš dalies keisti Reglamento (EB) Nr. 539/2001 priedus, nepaisant galimybės tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, įgyvendinus visų liberalizavimo procesą arba kaip kraštutinę priemonę nustačius laikiną vizų režimo netaikymo galiojimo sustabdymą, iš dalies keisti tuos priedus atskirų šalių atžvilgiu;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I ir II prieduose pateikiamų trečiųjų šalių sąrašų sudėtis ir dabar, ir vėliau turėtų atitikti šiame reglamente nustatytus kriterijus. Trečiosios šalys, kurių padėtis, susijusi su tais kriterijais, pasikeitė, turėtų būti perkeltos iš vieno priedo į kitą;

(4)

vizų reikalavimo taikymas Dominikos, Grenados, Jungtinių Arabų Emyratų, Kiribačio, Maršalo Salų, Mikronezijos, Nauru, Palau, Rytų Timoro, Saliamono Salų, Samoa, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tongos, Trinidado ir Tobago, Tuvalu ir Vanuatu piliečiams nebėra pagrįstas. Tos šalys nekelia jokio neteisėtos imigracijos pavojaus ar pavojaus Sąjungos viešajai tvarkai ir saugumui pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Todėl tų šalių piliečiams vizų reikalavimas, kai bendra buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, turėtų būti nebetaikomas ir tos šalys turėtų būti perkeltos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą;

(5)

Komisija, atsižvelgdama į šiame reglamente nustatytus kriterijus, turėtų toliau įvertinti Kolumbijos ir Peru padėtį, prieš pradėdama derybas dėl Sąjungos ir šių šalių dvišalių susitarimų dėl bevizio režimo;

(6)

vizų reikalavimas Dominikos, Grenados, Jungtinių Arabų Emyratų, Kiribačio, Kolumbijos, Maršalo Salų, Mikronezijos, Nauru, Palau, Peru, Rytų Timoro, Saliamono Salų, Samoa, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tongos, Trinidado ir Tobago, Tuvalu ir Vanuatu piliečiams neturėtų būti panaikintas tol, kol bus sudaryti Sąjungos ir atitinkamų šalių dvišaliai susitarimai dėl bevizio režimo, taip siekiant užtikrinti visišką abipusiškumą;

(7)

iš statistinių duomenų matyti, kad šiuo metu Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedo 3 dalyje nurodytoms grupėms priskiriami Britanijos piliečiai nekelia nelegalios imigracijos į Šengeno erdvę pavojaus ir daugelis jų gyvena Karibų jūros regiono salose, kurios glaudžiai susijusios ir turi daug panašumų su kaimyninėmis šalimis, kurių piliečiams vizų reikalavimas netaikomas. Todėl toms grupėms priklausantiems Britanijos piliečiams vizų reikalavimas, kai bendra buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, turėtų būti nebetaikomas ir šios grupės turėtų būti perkeltos į to reglamento II priedą;

(8)

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 prieduose turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinės teisės raidą, dėl kurios keičiasi tam tikrų valstybių ar subjektų statusas arba pavadinimas. Į to reglamento I priedą turėtų būti įtrauktas Pietų Sudanas, kadangi ši šalis 2011 m. liepos 9 d. paskelbė apie savo nepriklausomybę ir 2011 m. liepos 14 d. buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją;

(9)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (3), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (4) 1 straipsnio B punktą;

(10)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (6) 3 straipsniu;

(11)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (8) 3 straipsniu;

(12)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (9), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(13)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (10), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(14)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje;

(15)

Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(16)

Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(17)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 iš dalies keičiamas taip:

1.

prieš 1 straipsnį įterpiamas šis straipsnis:

„-1 straipsnis

Šio reglamento tikslas – nustatyti trečiąsias šalis, kurių piliečiai privalo turėti vizas ir kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, kiekvieną šalį išnagrinėjus atskirai pagal įvairius kriterijus, susijusius, inter alia, su neteisėta imigracija, viešąja tvarka ir saugumu, ekonomine nauda, visų pirma turizmu ir užsienio prekyba, taip pat su Sąjungos užsienio ryšiais su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat į poveikį regionų suderinamumui ir abipusiškumui.“;

2.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

iš 1 dalies išbraukiama Dominika, Grenada, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kiribatis, Kolumbija, Maršalo salos, Mikronezija, Nauru, Palau, Peru, Rytų Timoras, Saliamono salos, Samoa, Sent Lusija, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Tonga, Trinidadas ir Tobagas, Tuvalu ir Vanuatu ir įtraukiamas Pietų Sudanas;

b)

3 dalis išbraukiama.

3.

II priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje įterpiama:

 

„Dominika (*)“,

 

„Grenada (*)“,

 

„Kiribatis (*)“

 

„Kolumbija (*)“,

 

„Maršalo salos (*)“,

 

„Mikronezija (*)“,

 

„Nauru (*)“,

 

„Palau (*)“

 

„Peru (*)“,

 

„Sent Lusija (*)“,

 

„Sent Vinsentas ir Grenadinai (*)“,

 

„Samoa (*)“

 

„Saliamono salos (*)“,

 

„Rytų Timoras (*)“,

 

„Tonga (*)“,

 

„Trinidadas ir Tobagas (*)“,

 

„Tuvalu (*)“,

 

„Jungtiniai Arabų Emyratai (*)“ ir

 

„Vanuatu (*)“.

„(*)

Vizų reikalavimas netaikomas nuo tos dienos, kai įsigalioja su Europos Sąjunga sudarytas susitarimas dėl bevizio režimo.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   BRITANIJOS PILIEČIAI, KURIE PAGAL SĄJUNGOS TEISĘ NĖRA JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS PILIEČIAI:

Britanijos piliečiai (užjūrio teritorijų)

Britanijos užjūrio teritorijų piliečiai (BOTC)

Britanijos užjūrio piliečiai (BOC)

Britanijos saugomi asmenys (BPP)

Britanijai pavaldūs subjektai“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 15 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. KOURKOULAS


(1)  2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gegužės 6 d. Tarybos sprendimas.

(2)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(3)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(4)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(5)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(6)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(7)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(8)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(9)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(10)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).