3.10.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 260/20

(1)

Pagal Sutarties 154 straipsnį, kad padėtų pasiekti 14 ir 158 straipsniuose nustatytus tikslus ir suteiktų Europos Sąjungos piliečiams, ūkio subjektams bei regionų ir vietos bendruomenėms galimybę gauti visą vidaus sienų neturinčios erdvės teikiamą naudą, Bendrija turėtų prisidėti prie transeuropinių tinklų kūrimo ir plėtojimo imdamasi veiksmų tų tinklų tarpusavio ryšiams, sąveikumui ir prieinamumui skatinti.

(2)

2005 m. gruodžio 1 d. išvadose dėl Komisijos komunikato „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“ Taryba pabrėžė, kad siekiant ekonominio augimo ir produktyvumo tikslų itin svarbu įgyvendinti tikslingesnę, veiksmingesnę ir integruotesnę informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) politiką Europos ir nacionaliniu lygiais. Komisija buvo paraginta skatinti veiksmingą IRT naudojimą teikiant viešąsias paslaugas keičiantis patirtimi ir plėtoti bendrąjį požiūrį tokiais svarbiais klausimais kaip sąveikumas ir veiksmingas atvirųjų standartų taikymas.

(3)

2006 m. kovo 14 d. rezoliucijoje dėl Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti (4) Europos Parlamentas ragino skirti daugiau dėmesio sąveikumui ir piliečiams bei įmonėms skirtų viešojo sektoriaus elektroninių paslaugų pažangiosios patirties klausimams. Pagrindinis šio raginimo tikslas – skatinti laisvą ir nevaržomą piliečių judėjimą, apsigyvenimą ir įsidarbinimą valstybėse narėse. Europos Parlamentas taip pat ragino valstybes nares reformuojant savo viešojo administravimo sistemas įgyvendinti strategijos i2010 iniciatyvas ir programas, taip užtikrinant geresnes, veiksmingesnes ir prieinamesnes paslaugas šiose valstybėse veikiančioms mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (MVĮ) bei jose gyvenantiems piliečiams.

(4)

2005 m. lapkričio 24 d. Mančesterio ministrų deklaracijoje už IRT politiką atsakingi ministrai susitarė, inter alia, bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, siekiant veiksmingiau dalintis turimomis priemonėmis, bendrosiomis specifikacijomis, standartais ir sprendimais bei prireikus skatinti sprendimų priėmimą bendradarbiaujant.

(5)

2007 m. rugsėjo 19 d. Lisabonos ministrų deklaracijoje ministrai paragino Komisiją, inter alia, palengvinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis apibrėžiant, kuriant, įgyvendinant ir stebint tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą, bei nurodė, kad būsimuose Bendrijos teisės aktuose visų pirma turėtų būti numatytas ir įvertintas tų teisės aktų poveikis IRT infrastruktūrų ir paslaugų pokyčiams.

(6)

Atsižvelgiant į sparčią IRT plėtrą, yra pavojus, kad valstybės narės pasirinks skirtingus ar nesuderinamus sprendimus ir atsiras naujų elektroninių kliūčių, galinčių kliudyti tinkamam vidaus rinkos veikimui ir su juo susijusioms judėjimo laisvėms. Tai galėtų turėti neigiamos įtakos rinkų atvirumui ir konkurencingumui ir ekonominį ar neekonominį poveikį kai kurių visuotinės svarbos paslaugų teikimui piliečiams ir įmonėms. Valstybės narės ir Komisija turėtų sustiprinti pastangas, kad išvengtų rinkos suskaidymo, užtikrintų sąveikumą ir skatintų bendru sutarimu priimamus IRT sprendimus, kartu užtikrindamos tinkamą valdymą.

(7)

Piliečiams ir įmonėms taip pat būtų naudingi bendrieji, pakartotinai naudotini ir suderinami sprendimai bei suderinami administraciniai vidaus procesai, nes taikant šiuos sprendimus ir vykdant procesus būtų skatinamas efektyvus ir veiksmingas viešųjų paslaugų teikimas piliečiams ir įmonėms tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu mastu.

(8)

Reikia nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą, keitimąsi patirtimi, bendrųjų metodų, specifikacijų, standartų ir sprendimų priėmimą bei išsaugojimą ir įvertinti su IRT susijusius Bendrijos teisės aktų aspektus siekiant paskatinti veiksmingą tarpvalstybinį bendravimą, inter alia, įgyvendinant šiuos teisės aktus ir mažinant administracinę naštą bei sąnaudas.

(9)

Šiems sunkumams įveikti reikėtų dėti pastangas, t. y. Komisijai ir valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiauti, koordinuoti ir palaikyti dialogą, glaudžiai bendraujant su sektoriais, atsakingais už Europos Sąjungos politikos įgyvendinimą, ir prireikus su kitomis suinteresuotomis šalimis, tinkamai atsižvelgiant į Europos Sąjungos prioritetus ir kalbų įvairovę, bei į bendrų metodų sprendžiant esminius, pvz., sąveikumo ir veiksmingo atvirųjų standartų naudojimo, klausimus formavimą.

(10)

Infrastruktūros paslaugas reikėtų palaikyti ir teikti tvariu būdu remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) (5), pagal kurį reikalaujama, kad Komisija nustatytų mechanizmus infrastruktūros paslaugų finansiniam ir veiklos tvarumui užtikrinti. Dėl tokių infrastruktūros paslaugų su valstybėmis narėmis buvo susitarta įgyvendinant 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1719/1999/EB dėl transeuropinių tinklų gairių, apimančių ir bendros svarbos projektus, skirtų elektroniniu būdu keistis duomenimis tarp administracijų (IDA) (6), ir 1999 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/1999/EB, kuriuo patvirtinamas veiksmų ir priemonių paketas siekiant užtikrinti transeuropinių tinklų sąveikumo gebą ir galimybę jais naudotis elektroniniams duomenų mainams tarp valstybės valdymo institucijų (IDA) (7) bei įgyvendinant IDABC ir kitas susijusias programas.

(11)

IDABC programa pasibaigs 2009 m. gruodžio 31 d., o po jos turėtų būti pradėta Bendrijos programa, susijusi su sąveikumo sprendimais, skirtais Europos viešojo administravimo institucijoms (toliau – ISA programa), kuri atitinka minėtus iššūkius.

(12)

ISA programa turėtų būti pagrįsta iš IDA ir IDABC programų įgyta patirtimi. Taip pat turėtų būti atsižvelgta į IDABC programos vertinimų išvadas, t. y. į šios programos svarbą, efektyvumą, veiksmingumą, naudingumą ir nuoseklumą. Taip pat ypač daug dėmesio turėtų būti skirta šios programos naudotojų nurodytiems poreikiams. Buvo įrodyta, kad laikantis koordinuoto požiūrio, taikant bendruosius sprendimus, priimtus ir taikomus bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, galima prisidėti prie greitesnio ir geresnės kokybės rezultatų pasiekimo ir administracinių reikalavimų įvykdymo. Veikla pagal IDA ir IDABC programas jau padėjo ir tebepadeda užtikrinti sąveikumą Europos viešojo administravimo institucijoms keičiantis elektronine informacija ir daro itin teigiamą poveikį bendrai rinkai.

(13)

Siekiant išvengti susiskaidymo ir užtikrinti holistinį požiūrį, nustatant ISA programos prioritetus reikėtų tinkamai atsižvelgti į Europos sąveikumo strategiją ir Europos sąveikumo sistemą.

(14)

Pagal ISA programą priimti ar taikomi sprendimai turėtų būti pagrįsti paklausa ir, kiek įmanoma, sudaryti nuoseklios paslaugų, kuriomis lengvinamas Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumas ir užtikrinamas, lengvinamas tarpvalstybinis ir tarpsektorinis sąveikumas ar jam sudaromos sąlygos, ekosistemos dalį.

(15)

ISA programa turėtų užtikrinti, kad sukurtos bendrosios sistemos, paslaugos ir priemonės, kuriomis skatinamas tarpvalstybinis ir tarpsektorinis Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumas, ir padėti sektoriams vertinant su IRT susijusius Bendrijos teisės aktų aspektus bei planuojant atitinkamų sprendimų įgyvendinimą.

(16)

Bendrosios sistemos turėtų aprėpti, inter alia, bendrąsias specifikacijas, gaires ir metodikas bei strategijas. Šios sistemos turėtų atitikti šiuo metu galiojančiuose Bendrijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

(17)

Užtikrindama esamų pagal IDA ir IDABC programas ir kitas panašias iniciatyvas bendrųjų paslaugų teikimą ir tobulinimą, ISA programa turėtų padėti kurti, įgyvendinti, teikti ir tobulinti naujas bendrąsias paslaugas atsižvelgiant į naujus poreikius ir reikalavimus.

(18)

Atsižvelgiant į vietos ir regionų administravimo institucijų užduotį užtikrinti veiksmingą Europos viešojo administravimo institucijų veiklą ir jų sąveikumą, numatant sprendimus svarbu atsižvelgti į vietos ir regionų administravimo institucijų poreikius.

(19)

Užtikrinant esamų pagal IDA ir IDABC programas ir kitas panašias iniciatyvas sukurtų bendrųjų pakartotinai naudotinų priemonių tobulinimą, ISA programa turėtų padėti kurti, teikti ir tobulinti naujas pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones atsižvelgiant į naujus poreikius ar reikalavimus, įskaitant nustatytąsias vertinant su IRT susijusius Bendrijos teisės aktų aspektus.

(20)

Kuriant, tobulinant ar naudojant bendruosius sprendimus, pagal ISA programą, prireikus, reikėtų remtis ar papildomai naudotis patirtimi ir sprendimais bei keistis pažangiąją patirtimi ir ją skatinti. Todėl turėtų būti skatinamas suderinamumas pagal Europos sąveikumo sistemą ir atviri standartai bei specifikacijos.

(21)

Pagal ISA programą priimti ar taikomi sprendimai turėtų būti pagrįsti technologinio neutralumo ir pritaikomumo principais siekiant taip pat užtikrinti, kad piliečiai, įmonės ir administravimo institucijos galėtų laisvai pasirinkti norimą technologiją.

(22)

Vykdant veiklą pagal ISA programą reikėtų vadovautis asmens duomenų saugumo, privatumo ir apsaugos principais.

(23)

Nors reikėtų skatinti visas valstybes nares dalyvauti veikloje pagal ISA programą, turėtų būti skatinama kelių valstybių narių inicijuota veikla. Tokioje veikloje nedalyvaujančias valstybes nares reikėtų skatinti prisijungti vėliau.

(24)

ISA programa turėtų padėti įgyvendinti visas po i2010 iniciatyvos vyksiančias iniciatyvas ir, siekiant išvengti dvigubo darbo, reikėtų atsižvelgti į kitas Bendrijos programas IRT srityje, ypač į Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos IRT politikos paramos programą (2007–2013 m.), numatytą 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (8).

(25)

Įrodyta, kad sąveikumas su privačiuoju sektoriumi ir kitais subjektais yra veiksmingas ir turi pridėtinės vertės. Todėl reikėtų siekti sinergijos su šiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad prireikus prioritetas būtų teikiamas rinkoje esantiems ir joje įsitvirtinusiems sprendimams. Tokiomis aplinkybėmis siekiant sąveikumo su šiomis suinteresuotomis šalimis, turėtų būti tęsiama dabartinė konferencijų, seminarų ir kitų susitikimų rengimo veikla. Turėtų būti dar labiau skatinama naudoti elektronines platformas. Taip pat turėtų būti naudojamos bet kokios kitos tinkamos priemonės, skirtos ryšiams su šiomis suinteresuotomis šalimis palaikyti.

(26)

ISA programa turėtų būti įgyvendinama pagal Bendrijos viešųjų pirkimų taisykles.

(27)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(28)

ISA programą reikėtų nuolat stebėti ir vertinti, kad ją būtų galima koreguoti.

(29)

Reikėtų skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, ir šiuo požiūriu Europos ekonominės erdvės valstybėms ir valstybėms kandidatėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti ISA programoje. Taip pat reikėtų skatinti bendradarbiavimą su kitomis trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, ypač įgyvendinant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystės ir Rytų partnerystės programas, ir su kaimyninėmis valstybėmis, ypač Vakarų Balkanų ir Juodosios jūros regiono valstybėmis.

(30)

Siekiant palengvinti valstybių kandidačių dalyvavimą ISA programoje taip pat turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti pasirengimo narystei lėšas ir galimybė struktūriniams fondams ir naudotojams bendrai finansuoti bendrųjų sistemų ir bendrųjų priemonių, sukurtų ar patobulintų vykdant ISA programą, naudojimą.

(31)

Siekiant užtikrinti patikimą Bendrijos finansinių išteklių valdymą ir išvengti nereikalingo įrangos platinimo, pakartotinių tyrimų ir skirtingų požiūrių, turėtų būti įmanoma naudoti pagal ISA programą priimtus ar taikomus sprendimus ne Bendrijos iniciatyvose, su sąlyga, kad dėl to nekyla išlaidų Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir nepažeidžiamas pagrindinis sprendimų naudojimo Bendrijoje tikslas.

(32)

Šiuo sprendimu daugiametei programai nustatomas finansinis paketas, kuris biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto rengimo procedūros metu yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (10) 37 punkte. Šis paketas taip pat turėtų padengti išlaidas, susijusias su parengiamosiomis, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo priemonėmis, kurios tiesiogiai reikalingos programai valdyti ir jos tikslams įgyvendinti, ypač tyrimams, ekspertų posėdžiams, informavimo ir skelbimo veiklai, išlaidas, susijusias su informacijos mainų ir tvarkymo IRT sistemomis ir tinklais, taip pat visas kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, kurių gali patirti Komisija valdydama programą.

(33)

Kadangi šio sprendimo tikslo, t. y. palengvinti veiksmingą ir efektyvų elektroninį Europos viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą, taip užtikrinant elektroninių viešųjų paslaugų teikimą įgyvendinant Bendrijos politiką ir veiklą, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

a)

kurti ir tobulinti bendrąsias sistemas remiant tarpvalstybinį ir tarpsektorinį sąveikumą;

b)

vertinti siūlomų ar priimtų Bendrijos teisės aktų poveikį IRT aspektu ir planuoti IRT sistemų diegimą remiant tų teisės aktų įgyvendinimą;

c)

teikti ir tobulinti esamas bendrąsias paslaugas ir kurti, įgyvendinti, teikti ir tobulinti naujas bendrąsias paslaugas, įskaitant pagrindinių viešojo rakto infrastruktūrų sąveikumą (PKI);

d)

tobulinti esamas pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones ir kurti, teikti bei tobulinti naujas pakartotinai naudotinas bendrąsias priemones.

a)

technologinio neutralumo ir pritaikomumo;

b)

atvirumo;

c)

pakartotinio panaudojimo;

d)

asmens duomenų privatumo ir apsaugos; ir

e)

saugumo.

a)

pradinis etapas, kuris baigiamas sudarant projekto aprašą;

b)

vykdymo etapas, kuriam pasibaigus rengiama vykdymo ataskaita; ir

c)

naudojimo etapas, prasidedantis tuomet, kai sprendimą galima naudoti.

a)

taikymo sritis, tikslai ir problema ar galimybė, įskaitant tikėtinus naudos gavėjus ir naudą bei šios naudos vertinimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius;

b)

metodas, įskaitant projekto organizacinius aspektus, pvz., etapus, rezultatus ir tikslus bei daugiakalbio bendravimo priemones;

c)

suinteresuotos šalys ir naudotojai bei su projektu susijusi valdymo struktūra;

d)

išsami informacija apie sprendimą, įskaitant jo atitiktį kitiems sprendimams ir priklausomumą nuo kitų sprendimų, planuojamų išlaidų paskirstymą, terminus ir reikalavimus, bei bendrųjų įgyvendinimo išlaidų sąmatą kartu su, jei jų yra, metinėmis veiklos išlaidomis;

e)

sprendimo savybės; ir

f)

apribojimai, įskaitant saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimus.

a)

taikymo sritis, tikslai ir problema ar galimybė pagal projekto aprašą;

b)

projekto veiksmingumas, įskaitant pasiekimų, patirtų išlaidų, faktinių terminų ir reikalavimų vertinimas pagal projekto aprašą, tikėtina investicijų grąža ir bendrosios įgyvendinimo išlaidos kartu su metinėmis veiklos išlaidomis;

c)

organizaciniai aspektai, įskaitant taikomos valdymo struktūros tinkamumą ir, prireikus, rekomendacijos dėl valdymo struktūros po įgyvendinimo;

d)

prireikus, siūlomas sprendimo įgyvendinimo planas iki naudojimo etapo ir aptarnavimo lygio rodikliai; ir

e)

galutinis naudotojas ir turima techninės pagalbos medžiaga.

a)

taikymo srities, tikslų, problemos ar galimybės, tikėtinų naudos gavėjų ir naudos, taip pat organizacinių ir techninių aspektų aprašymas;

b)

tikėtinų išlaidų paskirstymas ir, prireikus, siektini tikslai.

a)

pradedant tyrimą, papildomą priemonę arba pradinį projekto etapą – veiksmų įtraukimas į tęstinę darbo programą;

b)

pradedant projekto vykdymo etapą – projekto aprašas;

c)

pradedant paskesnį projekto naudojimo etapą – vykdymo ataskaita.