6.11.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 288/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (2) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1424/2006 (3), nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai Indijos, inter alia, kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei. Priemonės, kurios yra šių peržiūrų objektas, – tai 0–18 % ad valorem antidempingo muitas, nustatytas atskirai išvardytų eksportuotojų importui, ir 17,3 % dydžio muitas kitiems eksportuotojams, nustatytas visų kitų bendrovių importui. Tyrimas, po kurio buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1676/2001 su pakeitimais, toliau tekste bus vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Po pradinio tyrimo importui iš Indijos nustatytų priemonių taikymas buvo išplėstas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1975/2004 (4) importuojamai PET plėvelei, įvežamai iš Brazilijos ir Izraelio ir deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Brazilijos ar Izraelio kilmės.

(3)

Sprendimu 2001/645/EB (5) Komisija priėmė su pradiniu tyrimu susijusius penkių Indijos gamintojų įsipareigojimus. Šie įsipareigojimai buvo panaikinti Sprendimu 2006/173/EB (6).

(4)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1124/2007 (7), nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei. Nustatytos priemonės – tai 7–19,1 % dydžio ad valorem muitai, nustatyti atskirai išvardytų eksportuotojų importui, ir 19,1 % dydžio muitas kitiems eksportuotojams, taikomas visų kitų bendrovių importui. Tyrimas, po kurio buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006 su pakeitimais, toliau tekste bus vadinamas ankstesniu antisubsidijų tyrimu.

(5)

Atitinkamai 2006 m. gegužės 23 d. Ir 2006 m. liepos 3 d. toliau nurodyti Bendrijos gamintojai pateikė prašymus atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir dalinę tarpinę peržiūrą, kurią atliekant būtų tikrinamas tik Jindal Poly Films Limited (toliau – Jindal) vykdomas dempingas, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį: Du Pont Teijin Films, Mitsubishi Polyester Film GmbH ir Nuroll SpA (toliau – pareiškėjai). Pareiškėjai pagamina didžiąją dalį PET plėvelės Bendrijoje.

(6)

Pareiškėjai tvirtino ir pateikė pakankamai prima facie įrodymų, kad: a) yra dempingo ir žalos Bendrijos pramonei tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė ir b) pasikeitė su dempingo vykdymu susijusios aplinkybės, kurių pagrindu Jindal buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(7)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, Komisija, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje atitinkamai 2006 m. rugpjūčio 22 d. (8) Ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. (9) paskelbdama inicijavimo pranešimus, pranešė apie tokių peržiūrų inicijavimą.

(8)

Atliekant dalinę tarpinę peržiūrą tikrintas tik Jindal vykdomas dempingas. Atliekant abi peržiūras pasirinktas peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – PTL) yra 2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. birželio 30 d. Atliekant tendencijų, svarbių vertinant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybę, tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2003 m. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Komisija oficialiai pranešė žinomiems eksportuojantiems gamintojams, eksportuojančios šalies atstovams, Bendrijos gamintojams, importuotojams ir naudotojams apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą. Atliekant abi peržiūras, suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešimuose apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)

Dėl priemonių galiojimo termino peržiūros: atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį prašyme nurodytų PET plėvelės eksportuojančių gamintojų Indijoje skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad būtų galima nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad būtų galima atrinkti bendroves), visų eksportuojančių gamintojų prašyta pranešti apie save ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie savo veiklą per PTL, susijusią su PET plėvele. Šeši Indijos eksportuojantys gamintojai pareiškė norintys bendradarbiauti. Iš šių šešių eksportuojančių gamintojų buvo atrinktos ir klausimyną gavo trys bendrovės (Ester Industries Limited, Garware Polyester Limited ir Jindal). Buvo nustatyta, kad šios bendrovės į Bendriją eksportuoja didžiausią tipinį PET plėvelės kiekį, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį.

(12)

Be to, Komisija nusiuntė klausimynus visoms kitoms žinomoms susijusioms šalims ar šalims, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytus laikotarpius. Išsamūs klausimynų atsakymai gauti iš keturių Bendrijos gamintojų, trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų, vieno importuotojo (naudotojo) ir keturių naudotojų.

(13)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga dempingui ir žalai nustatyti, taip pat nustatyti, ar yra dempingo ir žalos Bendrijos pramonei tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė ir ar toliau taikomos priemonės būtų Bendrijos interesas. Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių suinteresuotųjų šalių patalpose:

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime, t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, paprastai deklaruojama KN kodais ex39206219 ir ex39206290.

(15)

Nustatyta (kaip ir pradiniame tyrime), kad Indijos vidaus rinkoje gaminamos bei parduodamos PET plėvelės, iš Indijos į Bendriją eksportuojamos PET plėvelės ir Bendrijos gamintojų gaminamos bei parduodamos PET plėvelės pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šios plėvelės yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(16)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia buvo patikrinta, ar visas Jindal pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar ši bendrovė vidaus rinkoje pardavė ne mažiau kaip 5 % viso eksportui į Bendriją parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio.

(17)

Tuomet nustatyta, ar bendras kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(18)

Dėl tų rūšių produkto, kurio pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto pardavimo eksportui į Bendriją, buvo nagrinėjama, ar pakankamas kiekis buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Kiekvienos rūšies produktui, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už savikainą kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta viso pardavimo vidaus rinkoje vidutine svertine kaina. Tų rūšių produktui, kurio pelningai parduotas kiekis buvo ne didesnis kaip 80 %, bet ne mažesnis kaip 10 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė nustatyta remiantis tik pelningai vidaus rinkoje parduoto produkto faktine vidutine svertine kaina. Kai mažiau kaip 10 % tam tikros rūšies produkto vidaus rinkoje buvo parduota už ne mažesnę nei vieneto savikaina kainą, laikyta, kad tos rūšies produktas buvo parduodamas ne įprastinėmis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(19)

Kai tam tikros rūšies produktą eksportuojantis gamintojas vidaus rinkoje pardavė kainomis, kurios buvo netinkamos normaliajai vertei nustatyti dėl nepakankamo jų tipiškumo arba dėl to, kad nepakankamas to produkto kiekis buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie susijusio eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) bei pelno sumą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(20)

PBA išlaidos buvo grindžiamos išlaidomis, kurias eksportuojantis gamintojas patyrė parduodamas nagrinėjamąjį produktą vidaus rinkoje, kai nustatyta, kad toks pardavimas buvo tipiškas. Pelno dydis buvo apskaičiuotas remiantis bendrovės vidutiniu svertiniu pelno, gauto už tų rūšių produktą, kurio vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis buvo parduotas pakankamas kiekis, dydžiu.

(21)

Didžioji dalis į Bendriją per PTL eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekio parduota nepriklausomiems pirkėjams. Todėl eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina eksporto kaina.

(22)

Dalis eksportuoto kiekio parduota susijusiai bendrovei Bendrijoje. Susijusi bendrovė tiesiogiai prekių neperpardavė, bet jas didele dalimi keitė, todėl nustatyta, kad skaičiuoti eksportuoto produkto eksporto kainą remiantis perdirbto produkto perpardavimo kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį būtų netinkama. Buvo palygintos kainos, kurias per PTL už tų pačių rūšių produktą Jindal taikė šiai susijusiai bendrovei ir nesusijusiems pirkėjams Bendrijoje. Nustatyta, kad šios kainos buvo vienodos kiekvienos rūšies produktui, todėl prieita prie išvados, jog kainos, kurias Jindal taikė susijusiai bendrovei Bendrijoje, yra patikimos ir gali būti naudojamos skaičiuojant eksporto kainą.

(23)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis (EXW) sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui. Todėl prireikus ir kai koregavimas buvo pagrįstas patikrintais įrodymais, buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į skirtumus, susijusius su nuolaidomis, lengvatomis, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomomis išlaidomis, pakavimo bei kredito mokesčiais ir komisiniais.

(24)

Jindal reikalavo koreguoti normaliąją vertę, kad būtų atsižvelgta į importo muitus, nesurinktus pagal Išankstinių licencijų sistemą (toliau – ILS) už gaminant eksportuojamas prekes naudojamą importuojamą žaliavą. Taikant ILS, importuojamos žaliavos neapmuitinamos, jeigu bendrovė eksportuoja tam tikros vertės pagaminto produkto kiekį, nustatytą remiantis oficialiai nustatytomis standartinėmis išeigos normomis. Pagal ILS importuojamą produktą galima naudoti eksportuojamoms prekėms gaminti arba vidaus žaliavų, kurios yra naudojamos tokioms prekėms gaminti, atsargoms papildyti. Bendrovė teigė, kad nagrinėjamasis produktas buvo eksportuojamas į EB siekiant patenkinti importuojamų žaliavų poreikį pagal ILS. Atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju bendrovė, kaip nustatyta, per PTL dempingo nevykdė, išvada, ar toks koregavimas reikalingas, nepadaryta, nes ji nebūtų turėjusi poveikio galutiniam peržiūros tyrimo rezultatui.

(25)

Dempingo skirtumas nustatytas vidutinę svertinę normaliąją vertę palyginus su vidutine svertine eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį.

(26)

Atlikus palyginimą, nustatytas neigiamas dempingo skirtumas.

(27)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat nagrinėta, ar atliekant šį tyrimą nustatyti faktai gali būti pagrįstai laikomi ilgalaikiais.

(28)

Primenama, kad atlikus du iš eilės tyrimus (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1676/2001 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 390/2005 (10) nustatyta, kad Jindal nevykdė dempingo. Tai, kad dempingas nebuvo vykdomas, patvirtino ir šis tyrimas, todėl nėra pagrindo manyti, jog ši padėtis nebus ilgalaikė.

(29)

Todėl laikoma, kad šiuo metu Jindal taikomomis priemonėmis yra užtikrinami norimi rezultatai ir jų nereikėtų keisti.

(30)

Remiantis Eurostato duomenimis, per PTL į Bendriją iš Indijos importuota 23 472 tonų nagrinėjamojo produkto. Per PTL trys atrinkti eksportuojantys gamintojai eksportavo maždaug 97 % šio kiekio; vien tik Jindal eksportuotas kiekis sudarė maždaug 90 % viso iš Indijos į EB per PTL eksportuoto kiekio.

(31)

Per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (toliau – TL) (nuo 1999 m. balandžio 1 d. Iki 2000 m. kovo 31 d.) iš Indijos importuota 50 590 tonų. Per ankstesnio antisubsidijų tyrimo TL (nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d.) iš Indijos importuota 12 679 tonų.

(32)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, buvo atlikta eksportuojančių gamintojų atranka. Jindal taikomos 16–26 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados.

(33)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę Garware ir Ester bendrovėms, pirmiausia patikrinta, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo nurodytas pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį, t. y. ar šios bendrovės vidaus rinkoje pardavė ne mažiau kaip 5 % eksportui į Bendriją parduoto nagrinėjamojo produkto kiekio.

(34)

Tuomet nustatyta, ar bendras kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(35)

Dėl tų rūšių produkto, kurio pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % tos pačios rūšies produkto pardavimo eksportui į Bendriją, buvo nagrinėjama, ar pakankamas kiekis buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Kiekvienos rūšies produktui, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už savikainą kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta viso pardavimo vidaus rinkoje vidutine svertine kaina. Tų rūšių produktui, kurio pelningai parduotas kiekis buvo ne didesnis kaip 80 %, bet ne mažesnis kaip 10 % viso parduoto kiekio, normalioji vertė nustatyta remiantis tik pelningai vidaus rinkoje parduoto produkto faktine vidutine svertine kaina. Kai mažiau kaip 10 % tam tikros rūšies produkto vidaus rinkoje buvo parduota už ne mažesnę nei vieneto savikaina kainą, laikyta, kad tos rūšies produktas buvo parduodamas ne įprastinėmis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi.

(36)

Kai tam tikros rūšies produktą eksportuojantis gamintojas vidaus rinkoje pardavė kainomis, kurios buvo netinkamos normaliajai vertei nustatyti dėl nepakankamo jų tipiškumo arba dėl to, kad nepakankamas to produkto kiekis buvo parduotas įprastinėmis prekybos sąlygomis, normalioji vertė buvo apskaičiuota prie susijusio eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) bei pelno sumą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(37)

PBA išlaidos buvo grindžiamos išlaidomis, kurias eksportuojantis gamintojas patyrė parduodamas nagrinėjamąjį produktą vidaus rinkoje, kai nustatyta, kad toks pardavimas buvo tipiškas. Pelno dydis buvo apskaičiuotas remiantis bendrovės vidutiniu svertiniu pelno, gauto už tų rūšių produktą, kurio vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis buvo parduotas pakankamas kiekis, dydžiu.

(38)

Dėl eksporto kainų nustatymo: reikėtų priminti, kad šiuo tyrimu siekiama nustatyti, ar, panaikinus apsaugos priemones, dempingas tęstųsi arba pasikartotų. Todėl nustatant eksporto kainas, naudojamas skaičiuojant dempingą, negalima apsiriboti ankstesnės eksportuotojų elgsenos tyrimu – taip pat reikia išnagrinėti, kaip eksporto kainos gali keistis ateityje. Kitaip tariant, reikia nustatyti, ar ankstesnės eksporto kainos yra patikimas galimų būsimų eksporto kainų rodiklis.

(39)

Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrą PTL dalį galiojo įsipareigojimai dėl kainos, konkrečiai nagrinėta, ar tokių įsipareigojimų buvimas darė įtaką ankstesnėms eksporto kainoms ir ar todėl jos nėra patikimos siekiant nustatyti, kokia eksportuotojų elgsena bus ateityje. Be to, pažymima, kad Garware ir Ester įsipareigojimai buvo atšaukti 2006 m. kovo 9 d., o peržiūros tiriamasis laikotarpis buvo 2005 m. liepos 1 d. – 2006 m. birželio 30 d. Nustatyta, kad ir Garware, ir Ester per PTL, kuomet galiojo įsipareigojimai dėl kainos, eksporto sandorių kainos buvo tokios artimos minimaliai importo kainai, kad sukėlė abejonių dėl galimybės laikyti šias kainas ilgalaikėmis ir nustatytomis neatsižvelgiant į minimalias importo kainas. Panašūs argumentai jau buvo pateikti Tarybos reglamento (EB) Nr. 366/2006 (11) 28 konstatuojamojoje dalyje.

(40)

Garware sandoriai, atlikti PTL po to, kai buvo atšaukti įsipareigojimai, yra susiję su maždaug 20 % viso eksporto ir, atšaukus įsipareigojimus, buvo vykdomi toliau. Įvertinus kiekį, eksportuotą po to, kai 2006 m. kovo 8 d. baigė galioti įsipareigojimai, šių sandorių kainos laikomos reikšmingu atspindžiu to, kokia būtų buvusi Garware kainodaros politika, jeigu ji nebūtų prisiėmusi įsipareigojimų. Taigi šių sandorių kainos buvo naudojamos skaičiuojant per visą PTL visų Garware eksportuotų kiekių eksporto kainą.

(41)

Ester atšaukus įsipareigojimus vykdyti sandoriai apėmė tik maždaug 5 % viso eksporto ir buvo atliekami labai trumpą laiką iš karto po to, kai buvo atšaukti įsipareigojimai. Todėl šių sandorių kainų negalima laikyti tipiškomis eksporto kainomis, kurias bendrovė būtų taikiusi, jeigu nebūtų įsipareigojimų. Kaip jau minėta 39 konstatuojamojoje dalyje, eksporto į Bendrija kainos, kurias Ester taikė iki įsipareigojimų atšaukimo, buvo labai artimos minimalioms importo kainoms. Be to, taip pat nustatyta, kad Ester eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos, vertinant ir pagal svertinį vidurkį, ir pagal kiekvieną rūšį atskirai, buvo daug mažesnės nei eksporto į Bendriją kainos, todėl panašu, kad jei nebūtų įsipareigojimų, tokios kainos į Bendriją būtų suderintos su tų pačių rūšių produkto, eksportuojamo į kitas trečiąsias šalis, kainomis. Todėl buvo padaryta išvada, kad atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Ester eksporto į Bendriją kainos, taikytos tuo metu, kai galiojo įsipareigojimas, negalėjo būti naudojamos nustatant patikimas eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad per PTL Ester nagrinėjamąjį produktą dideliais kiekiais pardavė pasaulio rinkoje, eksporto kainą nuspręsta nustatyti remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto į visas trečiąsias šalis kainomis už modelius, kurie buvo parduoti į Bendriją per tą PTL dalį, kuomet galiojo įsipareigojimas. Tai PTL daliai, kai buvo atšauktas įsipareigojimas, eksporto kaina nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto į Bendriją kainomis.

(42)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainų palyginamumui. Todėl prireikus ir kai koregavimas buvo pagrįstas patikrintais įrodymais, buvo koreguojama siekiant atsižvelgti į skirtumus, susijusius su transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomomis išlaidomis, taip pat komisiniais, pakavimo bei kredito mokesčiais.

(43)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad reikėtų pakoreguoti tam tikro riboto eksporto kiekio eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą, remiantis išmokų, gautų eksportuojant pagal Muito sumažinimo leidimo sistemą (MSL) po eksporto, suma. Pagal šią sistemą eksportuojant nagrinėjamąjį produktą gauti eksporto kreditai galėjo būti naudojami bet kokių prekių importo muitams kompensuoti arba laisvai parduodami kitoms bendrovėms. Be to, nėra nustatytas apribojimas, kad importuotos prekės turėtų būti naudojamos tik eksportuojamam produktui gaminti. Gamintojai neįrodė, kad išmoka, gauta pagal MSL sistemą eksportavus prekes, turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir, svarbiausia, jie neįrodė, kad dėl tokių MSL išmokų pirkėjai vidaus rinkoje visada mokėjo skirtingas kainas. Todėl argumentas atmestas.

(44)

Dempingo skirtumas nustatytas vidutinę svertinę normaliąją vertę palyginus su vidutine svertine eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį. Kai eksporto kainos buvo nustatomos remiantis eksporto į trečiąsias šalis kainomis, atitinkamos CIF vertės buvo skaičiuojamos prie gamintojo kainos (EXW) sąlygomis į trečiąsias šalis pridedant vidutinį svertinį gamintojo kainos (EXW) sąlygomis ir CIF lygio eksporto į Bendriją kainų skirtumą pagal produkto rūšį.

(45)

Atlikus palyginimą, nustatytas 15–25 % dempingo skirtumas. Primenama, kad Jindal nustatytas neigiamas dempingo skirtumas (žr. 26 konstatuojamąją dalį).

(46)

Apskaičiuota, kad per PTL visų žinomų Indijos eksportuotojų nepanaudoti pajėgumai buvo 32 000 tonų. Tačiau reikėtų pažymėti, kad iš šio bendro kiekio 25 000 tonų priskiriama Indijos eksportuotojams, kuriems taikomas 0 % antidempingo muitas. Galima teigti, kad panaikinus antidempingo priemones šių bendrovių eksporto politikai bus padarytas nedidelis poveikis. Todėl tik maždaug 7 000 tonų priskiriama Indijos eksportuotojams, kuriems nustatytas ne 0 % antidempingo muitas. Panaikinus priemones šie nepanaudoti pajėgumai, kurie per PTL sudarė maždaug 30 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos į Bendriją ir 3 % suvartojimo Bendrijoje, gali būti nukreipti į Bendriją.

(47)

Remiantis modelių palyginimu, atrinktų Indijos eksportuotojų, kuriems nustatytas kitoks nei 0 % dempingo skirtumas, eksporto į trečiąsias šalis kainos per PTL buvo 20–30 % mažesnės nei tų pačių eksportuojančių gamintojų eksporto į Bendriją kainos. Šie du eksportuotojai į trečiąsias šalis pardavė žymų kiekį, kuris sudarė 80–90 % viso jų eksportui parduoto kiekio. Todėl manyta, kad eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos lygį galima laikyti pardavimo eksportui į Bendriją kainų tikėtino lygio panaikinus priemones rodikliu.

(48)

Kai kurios didžiausios PET plėvelės pasaulio eksporto rinkos yra saugomos taikant didelius tarifus. Konkrečiai, iš Indijos į JAV importuojamai PET plėvelei taikomi 2,32–24,11 % antidempingo muitai ir 9–25,27 % kompensaciniai muitai, atsižvelgiant į konkretų Indijos eksportuotoją.

(49)

Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į sąlyginius kainų lygius, nepanaudotus pajėgumus ir minėtas paskatas, tikėtina, jog: panaikinus galiojančias antidempingo priemones i) dempingas tęsis, ii) į Bendriją bus eksportuojama daugiau.

(50)

Atliekant tyrimą visiškai bendradarbiavo keturi Bendrijos gamintojai (Dupont Teijin Films, Mitsubishi Polyester Film GmbH, Nuroll SpA ir Toray Plastics Europe). Per PTL jų pagaminta produkcija sudarė 95 % Bendrijos produkcijos. Todėl jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(51)

Pažymima, kad padėtis, susijusi su PET plėvelės gamyba Bendrijoje, palyginti su pradiniu tyrimu, pasikeitė. Pavyzdžiui, Kodak Industrie (Prancūzija) PET plėvelės nebegamina Bendrijoje, o 3M perdavė savo veiklą I.T.P. SpA (Italija), pasirinkusiai naują, kitokį gamybos profilį. Taip pat reikia pažymėti, kad 2004 m. gegužės 1 d. Čekijos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą, bendrovė Fatra a.s. (įsisteigusi Čekijos Respublikoje) pagamina dalį Bendrijos produkcijos.

(52)

Nustatant visą suvartojimą Bendrijoje remtasi Eurostato importo statistiniais duomenimis ir Bendrijos pramonės bei kitų Bendrijos gamintojų pardavimo Bendrijoje duomenimis.

1   lentelė

(53)

Palyginti su 2003 m., suvartojimas PTL padidėjo 1 % (daugiau kaip 3 000 tonų).

(54)

2003 m. – PTL iš Indijos į Bendriją importuotas kiekis padidėjo 86 %, rinkos dalis padidėjo nuo 5 % iki 9 %, o kainos sumažėjo 12 %. Šie duomenys grindžiami Eurostato statistiniais duomenimis.

2   lentelė

(55)

Importas iš Brazilijos ir Izraelio, kuris, kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje, buvo vykdomas vengiant priemonių, labai sumažėjo, kai importui iš Indijos galiojusios antidempingo priemonės imtos taikyti ir šiam importui. Nustačius vengimui pašalinti skitas priemones, šių šalių kilmės PET plėvelės kainos padidėjo 219 %.

3   lentelė

(56)

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad atliekant šį tyrimą nustatyta, jog Jindal nevykdė dempingo, ir kad atliekant ankstesnius tyrimus nustatyta, jog kitos bendrovės (konkrečiai Flex Industries Limited ir Polyplex Corporation Limited) taip pat nevykdė dempingo. Todėl šiame tyrime bus atsižvelgta tik į importą iš Indijos dempingo kaina ir vengiant antidempingo priemonių vykdytą importą. Kaip matyti iš 4 lentelės, importas iš Indijos dempingo kaina ir importas, kuriam taikyti antidempingo priemonių vengimui pašalinti skirti muitai, 2003 m. – PTL sumažėjo 70 %. Šis importas taip smarkiai sumažėjo daugiausia dėl to, kad importui iš Brazilijos ir Izraelio buvo nustatytos vengimui pašalinti skirtos priemonės.

4   lentelė

(57)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 24 % (nuo maždaug 62 000 tonų 2003 m. iki maždaug 77 000 tonų per PTL), o šio importo rinkos dalis Bendrijoje padidėjo 5 procentiniais punktais (nuo 25 % iki 30 %). Daugiausia importuota iš Pietų Korėjos, JAV, Tailando ir Jungtinių Arabų Emyratų. 2003 m. – PTL vidutinė kaina už toną sumažėjo 11 %. Šie duomenys grindžiami Eurostato duomenimis.

5   lentelė

(58)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Bendrijos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(59)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumai nekito (maždaug 190 000 tonų), o gamyba ir pajėgumų naudojimas sumažėjo 4 %.

6   lentelė

(60)

2003–2004 m. nagrinėjamojo produkto atsargos sumažėjo nuo 23 929 iki 22 241 tonų, 2005 m. šiek tiek padidėjo, o per PTL sumažėjo iki 21 272 tonų. Ši mažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusi gamyba.

7   lentelė

(61)

2003–2005 m. Bendrijos pramonės nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje parduotas kiekis sumažėjo 5 % nuo 142 755 iki 135 956 tonų, 2005 m. – PTL šiek tiek padidėjo, tačiau pasiekė tik 98 % pardavimo 2003 m. lygio. Pardavimas susijusioms bendrovėms buvo nereikšmingas (nagrinėjamuoju laikotarpiu kasmet parduota po 200–300 tonų). Be to, 2003 m. – PTL Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais.

8   lentelė

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto pardavimo kaina sumažėjo 2 % (nuo 2 891 EUR/t 2003 m. iki 2 819 EUR/t per PTL), o vidutinė tonos savikaina sumažėjo nuo 3 216 EUR/t 2003 m. iki 3 137 EUR/t per PTL). Išlaidos sumažėjo nepaisant to, kad žymiai padidėjo vidutinė daugumos žaliavų kaina (dėl išaugusių naftos kainų). Pateikti skaičiai rodo, kad, siekdama neprarasti per didelės rinkos dalies, Bendrijos pramonė negalėjo pardavimo kainomis visiškai padengti gamybos sąnaudų.

9   lentelė

(63)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė prarado šiek tiek augančios rinkos dalį.

(64)

2003 m. – PTL užimtumo lygis Bendrijos pramonėje sumažėjo 13 %. Nors vidutinis vieno darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 5 %, racionalizavus gamybą vieno darbuotojo našumas padidėjo 9 %. Taigi vienos pagamintos tonos darbo sąnaudų lygis sumažėjo 4 %.

10   lentelė

(65)

Pardavimo pelningumas – tai pelnas, gautas Bendrijoje pardavus nagrinėjamąjį produktą. Investicijų grąža apskaičiuota remiantis viso turto grąža.

(66)

Nepaisant nedidelio pagerėjimo 2004 m. ir 2005 m., nagrinėjamojo produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijoje pelningumas ir investicijų grąža per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiami. Per PTL ir pelningumas, ir investicijų grąža buvo ypač maži (pelningumas – 11 %, investicijų grąža – 3,1 %), o po 2005 m. dar labiau sumažėjo.

11   lentelė

(67)

Grynųjų pinigų srauto tendencija ypač pablogėjo per PTL.

12   lentelė

(68)

2003 m. – PTL PET plėvelės gamybai skirta 18 % mažiau investicijų. Palyginti su padėtimi 2005 m., per PTL investicijų vertė padidėjo 6 %, tačiau jos tebebuvo mažesnio nei 2003 m. lygio. Atlikus tyrimą nustatyta, kad daugiausia buvo investuojama siekiant pagerinti produkto kokybę ir išlaikyti gamybos pajėgumus.

(69)

Žemą investicijų lygį galima paaiškinti daugiausia tuo, kad Bendrijos pramonės kontroliuojančiosios bendrovės nebuvo suinteresuotos investuoti į nepelningą veiklą (kaip antai PET plėvelės gamyba Europoje) arba teikti tokioms investicijoms būtinas garantijas.

(70)

Atliekant dempingo dydžio analizę atsižvelgiama į tai, kad galioja žalingam dempingui pašalinti skirtos priemonės. Kaip minėta pirmiau, turima informacija rodo, kad vienas iš atrinktų eksportuojančių gamintojų ir toliau nagrinėjamąjį produktą į Bendriją parduoda dempingo kainomis. Nors nustatytas dempingo skirtumas yra reikšmingas, jo poveikis Bendrijos pramonės padėčiai per PTL nebuvo reikšmingas: importo iš Indijos dempingo kaina ir importo, kuris, kaip nustatyta, buvo vykdomas vengiant priemonių, rinkos dalis sudarė 1 % viso suvartojimo Bendrijoje. Jindal aiškiai prisidėjo prie Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo. Tačiau taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors atliekant analizę į Jindal importą nebuvo atsižvelgta, Bendrijos pramonė nebūtų buvusi pajėgi atsigauti nuo buvusio dempingo po to, kai 2001 m. buvo nustatytos antidempingo priemonės, dėl antidempingo priemonių vengimo (kuriam pašalinti skirtos priemonės buvo nustatytos tik 2004 m. pabaigoje) ir tik praėjusiais metais panaikintų netinkamų įsipareigojimų. Nederėtų pamiršti, kad prieš tai, kai buvo nustatyti antidempingo priemonių vengimui pašalinti skirti muitai ir panaikinti įsipareigojimai, Indijos bendrovių dempingo kainomis, kaip nustatyta, vykdyto importo lygis buvo daugiau nei tris kartus aukštesnis nei per PTL.

(71)

Bendrijos rinkoje PET plėvelės suvartojimas padidėjo 1 %, o Bendrijos pramonės pardavimas sumažėjo 2 %.

(72)

Bendrijos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo vertinant pagal visus žalos veiksnius: gamybą, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą (– 4 %), parduotą kiekį (– 2 %) ir vertę (– 5 %), rinkos dalį (– 2 procentiniai punktai), grynųjų pinigų srautą ir pelningumą, investicijas ir investicijų grąžą.

(73)

Bendrijos pramonės restruktūrizavimo pastangos (užimtumo, išlaidų mažinimo ir vieno darbuotojo našumo didinimo) nagrinėjamuoju laikotarpiu negalėjo atsverti žaliavų kainų padidėjimo poveikio. Savikaina buvo didesnė už pardavimo kainą. Tai sutapo su žemu importo iš Indijos dempingo kaina ir importo iš kitų šalių vengiant, kaip nustatyta, antidempingo priemonių kainų lygiu. Tačiau pažymima, kad Bendrijos pramonei daromą kainų spaudimą iš dalies lėmė Jindal importas, kuris, kaip nustatyta, per PTL nebuvo vykdomas dempingo kainomis ir sudarė maždaug 90 % viso PET plėvelės importo iš Indijos.

(74)

Atsižvelgiant į tai, Bendrijos pramonės padėtis vis dar nesaugi ir bet koks importo dempingo kainomis padidėjimas greičiausiai pablogintų šią padėtį.

(75)

Kaip jau minėta, Bendrijos pramonės padėtis vis dar nesaugi. Panaikinus antidempingo priemones, importo dempingo kainomis žymiai padaugės. Kaip minėta 46 konstatuojamojoje dalyje, Indijos eksportuotojai, kuriems nustatytas antidempingo muitas, yra pajėgūs žymiai padidinti eksportą, ir, kaip minėta 48 konstatuojamojoje dalyje, kai kurios didžiausios pasaulio PET plėvelės eksporto rinkos – pirmiausia JAV PET plėvelės rinka – yra apsaugotos dideliais tarifais.

(76)

Jei nebūtų antidempingo muitų, Indijos importas dempingo kainomis galėtų daryti reikšmingą kainų spaudimą Bendrijos rinkai. Todėl labai tikėtina, kad žala gali pasikartoti.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, finansinė Bendrijos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų, jeigu padidėtų importas iš Indijos dempingo kainomis. Todėl daroma išvada, kad, panaikinus Indijai nustatytas priemones, Bendrijos pramonei daroma žala greičiausiai pasikartotų.

(78)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu svarstyta, ar palikus galioti dabartines antidempingo priemones nebūtų pakenkta visos Bendrijos pramonės interesams.

(79)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar, nustatant Bendrijos interesus, įvertinti visi susiję interesai, t. y. Bendrijos pramonės, importuotojų ir nagrinėjamojo produkto naudotojų interesai.

(80)

Reikėtų priminti, kad per pradinį tyrimą laikyta, kad priemonės neprieštarautų Bendrijos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra, kurią atliekant nagrinėjama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo taikomos, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį susijusioms šalims, kurį daro galiojančios antidempingo priemonės.

(81)

Todėl nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų Bendrijos interesams.

(82)

Siekiant įvertinti galimą priemonių taikymo arba netaikymo poveikį, visos žinomos arba apie save pranešusios suinteresuotosios šalys buvo paprašytos pateikti informaciją. Todėl Komisija Bendrijos pramonei, devyniems nesusijusiems importuotojams ir 23 naudotojams nusiuntė klausimynus. Be to, Komisija taip pat kreipėsi į visus kitus žinomus Bendrijos gamintojus, kurie nepateikė prašomos informacijos, ragindama juos bendradarbiauti atliekant tyrimą, kad gautų svarbiausią informaciją apie jų gamybą ir pardavimą.

(83)

Primenama, kad Bendrijos pramonės padėtis, kaip minėta 58–74 konstatuojamosiose dalyse, yra vis dar pažeidžiama.

(84)

Tikimasi, kad toliau taikomomis priemonėmis bus sumažintas rinkos iškraipymas ir kainų mažėjimas. Priemonės leistų Bendrijos pramonei bent jau išlaikyti pardavimą ir pasinaudoti masto ekonomijomis.

(85)

Kitaip tariant, jeigu antidempingo priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad neigiama Bendrijos pramonės finansinės padėties tendencija tęstųsi arba net pablogėtų. Bendrijos pramonei ypač didelį poveikį darė tai, kad dėl sumažintų kainų ji prarado pajamas ir mažėjo jos rinkos dalis.

(86)

Todėl tolesnis antidempingo priemonių taikymas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(87)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir visus klausimyno atsakymus pateikė tik vienas importuotojas (naudotojas) ir keturi naudotojai. Jie suvartoja 16,3 % PET plėvelės, palyginti su visu PET plėvelės suvartojimu Bendrijoje, be to, jie nurodė, kad antidempingo muitų taikymo pratęsimas neturės reikšmingo poveikio jų bendrovėms.

(88)

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius daroma išvada, kad nustatytos priemonės neturės reikšmingo neigiamo poveikio (jei toks poveikis išvis bus daromas) nagrinėjamojo produkto naudotojų ir importuotojų būklei.

(89)

Todėl daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių antidempingo priemonių nebetaikyti dėl Bendrijos interesų.

(90)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(91)

Remiantis minėtais faktais ir aplinkybėmis daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį dalinė tarpinė peržiūra, kurią atliekant tikrintas tik Jindal vykdomas dempingas, turėtų būti nutraukta ir toliau taikomas per pradinį tyrimą Jindal gaminamai ir į Europos bendriją eksportuojamai PET plėvelei nustatytas 0 % antidempingo muitas.

(92)

Dėl priemonių galiojimo termino peržiūros, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, ir remiantis pirmiau nurodytais nustatytais faktais, iš Indijos importuojamai PET plėvelei reikėtų toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones,

—

nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2000 m. kovo 31 d. ir nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. neeksportavo 1 dalyje aprašytų prekių,

—

nėra susijusi su nė vienu eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 nustatytos priemonės, ir

—

eksportavo nagrinėjamąsias prekes po laikotarpio, trukusio nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d., arba turi neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą eksportuoti žymų kiekį į Bendriją,

Terphane Ltda BR 101, km 101, City of Cabo de Santo Agostinho, State of Pernambuco, Brazilija (papildomas TARIC kodas A569);

Jolybar Filmtechnic Converting Ltd (1987), Hacharutsim str. 7, Ind. Park Siim 2000, Natania South, 42504, POB 8380, Izraelis (papildomas TARIC kodas A570);

Hanita Coatings Rural Cooperative Association Ltd., Kibbutz Hanita, 22885, Izraelis (papildomas TARIC kodas A691).