4.12.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/1

TARYBOS REZOLIUCIJA

2007 m. lapkričio 15 d.

dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms

(2007/C 290/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA visų pirma:

(1)

2000 m. kovo mėn. Lisabonos Europos Vadovų Tarybą, kuri paskelbė strategiją, kurios tikslas — užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų ir stiprinant socialinę sanglaudą, nustatant ilgalaikius užimtumo tikslus.

(2)

Integruotas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (2005–2008 m.) (1), visų pirma gaires, kuriomis sprendžiamas būtinybės geriau derinti darbo rinkos poreikius, plėtoti ir didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas prie naujų kompetencijos reikalavimų ir užtikrinti tinkamus žmogiškuosius išteklius moksliniams tyrimams bei plėtrai ir inovacijoms klausimas.

(3)

2005 m. lapkričio 14–15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų išvadas dėl įgūdžių ir gebėjimų plėtojimo vaidmens įgyvendinant Lisabonos tikslus (2).

(4)

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2006/962/EB) (3).

(5)

Pasiūlytą rekomendaciją dėl Europos kvalifikacijų sistemos mokymuisi visą gyvenimą kūrimo, kurią Europos Parlamentas ir Taryba turi netrukus priimti.

(6)

2007 m. rugsėjo 7 d. Komisijos komunikatą „E. įgūdžiai 21-ajam amžiui: konkurencingumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimas“ (4).

ŽINODAMA, kad:

(1)

Švietimas ir mokymas, atsižvelgiant į mokymosi visą gyvenimą perspektyvą, yra būtinos priemonės skatinant galimybes prisitaikyti ir įsidarbinti, taip pat skatinant aktyvų pilietiškumą, asmeninį bei profesinį pasitenkinimą. Tai sudaro palankesnes sąlygas Europos piliečių mobilumui ir padeda siekti Europos Sąjungos tikslų bei siekių, nes taip siekiama įveikti sunkumus, kuriuos kelia globalizacija ir senėjanti visuomenė. Tai turėtų sudaryti galimybes visiems piliečiams įgyti reikalingas žinias, leidžiančias jiems aktyviai dalyvauti žinių visuomenėje ir darbo rinkoje.

(2)

Visiško užimtumo, darbo kokybės, darbo jėgos produktyvumo ir socialinės sanglaudos tikslus galima geriau pasiekti tuomet, jeigu juos atspindi aiškūs prioritetai: pritraukti ir išlaikyti daugiau žmonių darbo rinkoje, didinti darbo jėgos pasiūlą; gerinti darbuotojų ir įmonių gebėjimą prisitaikyti; didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą tobulinant švietimą ir plėtojant gebėjimus bei kompetencijas.

PABRĖŽIA, kad būtina:

(1)

Derinant Europos ir nacionaliniu lygiu jau taikomas priemones, suteikti visiems Europos piliečiams naujas galimybes gerinti savo žinių, gebėjimų ir kompetencijos lygį, prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir pereiti į naujus ir geresnius darbus.

(2)

Numatyti gebėjimų poreikius ir gebėjimų trūkumus, atsirandančius Europos darbo rinkose.

(3)

Gerinti žinių, gebėjimų ir kompetencijų atitikimą visuomenės ir ekonomikos poreikiams kaip būdą Europoje didinti konkurencingumą bei augimą ir stiprinti socialinę sanglaudą.

TODĖL PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ IR KOMISIJOS:

(1)

Parengti žmones naujoms darbo vietoms žinių visuomenėje, visų pirma:

a)

didinant bendrą gebėjimų lygį, suteikiant pirmenybę žemesnės kvalifikacijos ir kitų asmenų, kuriems labiausiai gresia ekonominė ir socialinė atskirtis, įskaitant vidurinės mokyklos nebaigusius asmenis ir žemą išsilavinimo lygį turinčius jaunus žmones, vyresnius darbuotojus, ilgalaikius bedarbius, į darbo rinką mėginančias grįžti moteris, migrantus ir neįgaliuosius, švietimui ir mokymui;

b)

teikiant ir skatinant įvadinį ir tęstinį švietimą bei mokymą, siekiant užtikrinti aukščiausios, netgi pavyzdinės, kokybės gebėjimus ir kompetencijas, kad būtų išlaikytas ir sustiprintas jų pajėgumas kurti inovacijas ir naudotis moksliniais tyrimais; to reikia siekiant didesnio konkurencingumo, augimo ir užimtumo;

c)

skatinant pavyzdinius gebėjimus mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos ir inovacijų srityse, inter alia, plėtojant inovacijų grupes įtraukiant įmones, o taip pat švietimo bei mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigas, ir 2008 m. Eurogebėjimų konkurso iniciatyvą;

d)

įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama suderinti nustatytus gebėjimų poreikius ir užpildyti galimus trūkumus;

e)

remiant darbo ieškančius asmenis vykdant profesinį orientavimą ir sudarant jiems individualų mokymo planą, kuriame turėtų būti nustatyti kompetencijų moduliai, reikalingi pereiti į naują darbo vietą, kai yra gebėjimų trūkumų;

f)

platinant informaciją apie naujoms darbo vietoms reikalingus gebėjimus ir kompetencijas per EURES, nacionalines įdarbinimo tarnybas ir Europos bei nacionalinius konsultacijų tinklus.

(2)

Tęsti darbą mokymosi rezultatų pripažinimo ir kvalifikacijų skaidrumo srityse, visų pirma:

a)

vystant mokymosi, įgyto pasitelkiant neformalųjį ir neinstitucinį mokymąsi nacionaliniu lygiu, rezultatų pripažinimą pagal 2004 m. gegužės mėn. Tarybos išvadas (5), įgyvendinat Europos kvalifikacijų sistemą (EKS) ir esamų arba būsimų Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą aukštojo mokslo ir profesinio švietimo bei mokymo srityse;

b)

toliau plėtojant Europasą, kad jis taptų EKS įgyvendinimo priemone ir atsižvelgiant į pažangą, padarytą kuriant nacionalines neformaliojo ir neinstitucinio mokymosi pripažinimo sistemas.

(3)

Spręsti finansavimo ir kokybės klausimus:

a)

panaudojant struktūrinius fondus, taip pat Mokymosi visą gyvenimą programą, Bendrąją konkurencingumo ir inovacijų programą ir Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą šiai iniciatyvai remti;

b)

gerinant profesinio švietimo ir mokymo kokybę ir aktualumą visais lygiais, įgyvendinant kokybės užtikrinimo principus, išdėstytus Europos orientacinėse priemonėse, ir įtraukiant socialinius partnerius.

TODĖL PRAŠO KOMISIJOS:

(1)

Atsižvelgiant į Kopenhagos procesą ir bendradarbiavimą aukštojo mokslo srityje, išnagrinėti, poreikį naudotis pridėtinę vertę teikiančiais patariamaisiais mechanizmais, siekiant pagerinti naujų veiklos rūšių ir gebėjimų poreikio nustatymą Europos lygiu, pasinaudojant esamais gebėjimais atskiruose sektoriuose ir projektuose pagal mokymosi visą gyvenimą, įmonių ir socialinio dialogo politiką. Šiais mechanizmais turėtų būti siekiama plėtoti vidutinės trukmės gebėjimų poreikių nuolatines prognozes ir nustatyti trumpalaikius gebėjimų trūkumus pagal atskiras profesijas, rodiklius (EKS) ir svarbiausias kompetencijas.

Naudojantis mechanizmais turėtų būti remiamasi:

—

įmonių, švietimo ir mokymo įstaigų, įdarbinimo tarnybų, mokslo darbuotojų ir kt. patirtimi; ir

—

esamomis darbo rinkų prognozėmis ir atskirų sektorių gebėjimų strategijų regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu rezultatais, taip pat pagrindinių tyrimų dėl būsimų gebėjimų poreikių, pradėtų vykdyti nacionaliniu ir Europos lygiu, rezultatais.

(2)

Stiprinti Europos gebėjimų poreikių ankstyvo nustatymo ir prognozės tinklą (Cedefop gebėjimų tinklą) ir Europos užimtumo tendencijų prognozavimo sistemą.

(3)

Pranešti apie šios rezoliucijos įgyvendinimą Europos ir nacionaliniu lygiu pagal Švietimo ir mokymo darbo programą atsižvelgiant į valstybių narių kas dvejus metus pateikiamas nacionalines ataskaitas.

(1)  2005 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2005/600/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių ir 2005 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacija 2005/601/EB dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2005–2008), (OL L 205, 2005 8 6, p. 21).

(2)  OL C 292, 2005 11 24, p. 3.

(3)  OL L 394, 2006 12 30, p. 10.

(4)  COM (2007) 496 galutinis.

(5)  Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvados dėl bendrų Europos principų dėl neformaliojo ir neinstitucinio mokymosi identifikavimo ir patvirtinimo (priimtos 2004 m. gegužės 28 d.), dok. 9600/04.