Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002

2002 m. lapkričio 11 d.

įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 159 straipsnio trečiąją pastraipą ir 308 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę [4],

kadangi:

(1) Jei atsitinka didelės nelaimės, Bendrija turėtų solidarizuotis su tam tikrų regionų gyventojais suteikdama finansinę paramą, kuri padėtų nelaimės ištiktiems regionams greitai grįžti prie normalių gyvenimo sąlygų. Parama dažniausiai turėtų būti teikiama stichinių nelaimių atvejais.

(2) Esami ekonominės ir socialinės sanglaudos instrumentai gali finansuoti prevencines priemones bei atstatyti sugadintą infrastruktūrą. Tačiau reikėtų numatyti ir papildomą instrumentą, kuris skirtųsi nuo kitų Bendrijos instrumentų ir leistų Bendrijai greitai ir veiksmingai padėti kuo greičiau mobilizuoti pagalbos tarnybas, kad patenkintų būtiniausius gyventojų poreikius ir prisidėtų prie greito sugadintos pagrindinės infrastruktūros atstatymo siekiant atkurti normalią ekonominę veiklą nelaimės ištiktuose regionuose.

(3) Europos Sąjunga turėtų solidarizuotis ir su šalimis, šiuo metu dalyvaujančiomis stojimo derybose. Kad šis reglamentas būtų taikomas ir šioms šalims, turi būti remiamasi Sutarties 308 straipsniu.

(4) Bendrijos pagalba turėtų papildyti nukentėjusių valstybių pastangas ir turėtų būti naudojama padengti daliai viešųjų išlaidų, skirtų didelės nelaimės padarytai žalai pašalinti.

(5) Laikantis subsidiarumo principo, parama pagal šį instrumentą turėtų būti teikiama tik didelių nelaimių, turėjusių rimtų padarinių gyvenimo sąlygoms, aplinkai ar ekonomikai, atvejais.

(6) Šiame reglamente "didelė nelaimė" — tai bet kokia nelaimė bent vienoje iš atitinkamų valstybių, padariusi didelės žalos, kuri nurodyta finansine išraiška arba bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) procentiniu dydžiu. Tam, kad ištikus nelaimėms, kurios nors ir nemažos, bet nepadaro minimalios nustatytos žalos, būtų leistos intervencijos, parama gali būti teikiama išskirtiniais atvejais, kai nuo tos pačios nelaimės nukenčia ir tinkama kaimyninė šalis arba kai didelė konkretaus regiono gyventojų dalis nukenčia nuo nelaimės ir tai rimtai ir ilgam atsilieps jų gyvenimo sąlygoms.

(7) Bendrijos veiksmai neturėtų panaikinti nei trečiųjų šalių atsakomybės, kurios, laikydamosi principo "teršėjas moka", pirmiausia atsako už savo padarytą žalą, nei trukdyti imtis prevencinių priemonių valstybių narių ir Bendrijos lygiais.

(8) Šis instrumentas turėtų leisti greitai priimti sprendimą finansiniams ištekliams paskirti ir kuo greičiau juos sutelkti. Administracinės procedūros turėtų būti atitinkamai pritaikytos ir taikomos tik būtiniausiu atveju. Tuo tikslu Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija 2002 m. lapkričio 7 d. sudarė Tarpinstitucinę sutartį dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo finansavimo, papildžiusią 1999 m. gegužės 6 d. Tarpinstitucinę sutartį dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros pagerinimo.

(9) Gali būti pageidaujama, jog valstybė naudos gavėja, atsižvelgdama į savo konkrečias konstitucines, institucines, teisines ar finansines sąlygas, įtrauktų regioninės ar vietos valdžios institucijas į įgyvendinimo susitarimų sudarymą ir jų taikymą, o valstybė naudos gavėja visuomet liktų atsakinga už paramos įgyvendinimą ir Bendrijos lėšomis finansuojamos veiklos valdymą ir kontrolę.

(10) Išsamios šios instrumento taikymo taisyklės turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į neatidėliotiną padėtį.

(11) Pagal šį instrumentą finansuojama veikla negali tuo pat metu būti remiama pagal 1994 m. gegužės 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1164/94, įsteigiantį Sanglaudos fondą [5], 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų [6], 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai [7], 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 dėl ekonominės pagalbos Vengrijos Respublikai ir Lenkijos Liaudies Respublikai [8], 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1267/89, įsteigiantį Pasirengimo narystei struktūrinės politikos instrumentą [9], 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1268/1999 dėl Bendrijos paramos pasirengimo stojimui priemonėms žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse Vidurio ir Rytų Europos šalims kandidatėms pasirengimo stojimui laikotarpiu [10], 1998 gruodžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2760/98 dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos įgyvendinimo pagal PHARE programą [11], 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1266/1999 dėl pagalbos šalims kandidatėms derinimo pagal pasirengimo narystei strategiją ir iš dalies pakeičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 3906/89 [12], 2000 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 555/2000 dėl veiklos pagal pasirengimo stojimui strategiją Kipro Respublikai ir Maltos Respublikai įgyvendinimo [13] arba 1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2236/95, nustatantį bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje [14]; žala, atlyginta pagal Bendrijos arba tarptautinius instrumentus, susijusius su konkrečios žalos atlyginimu, taip pat neturėtų būti remiama iš šio instrumento gaunama parama.

(12) Įgyvendinant Bendrijos finansinę paramą bei tinkamai prižiūrint išteklių panaudojimą, būtinas didžiausias skaidrumas.

(13) Siekiant užtikrinti, kad Bendrija galėtų reaguoti, jei tais pačiais metais atsitiktų keletas didelių nelaimių, reikalingas riziką ribojantis finansų valdymas.

(14) Išskirtiniais atvejais ir atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius pagal šį instrumentą tais metais, kai atsitiko nelaimė, reikėtų numatyti galimas papildomas dotacijas pagal šį instrumentą iš kitų metų Fondo.

(15) Turėtų būti nustatytas galutinis terminas suteiktai finansinei paramai panaudoti ir reikėtų numatyti, kad valstybės naudos gavėjos pateisintų gaunamos paramos panaudojimą. Gauta parama, kuri po to susigrąžinama iš trečiųjų šalių, arba kurios, galutinai įvertinus padarytą žalą, gauta perdaug, turėtų būti grąžinta.

(16) Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes, šalys, nukentėjusios nuo nelaimių nuo 2002 m. vasaros, turėtų gauti paramą pagal šį instrumentą.

(17) Siekiant užtikrinti, kad neseniai nuo potvynių nukentėjusioms šalims būtų suteikta skubi pagalba, šį instrumentą reikia patvirtinti labai skubiai; dėl to reikia numatyti išimtį dėl šešių savaičių laikotarpio, suteikiamo nacionaliniams parlamentams svarstyti, nurodyto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių pridedamo Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 1 dalies 3 punkte,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įsteigiamas Europos Sąjungos solidarumo fondas (toliau - Fondas), suteiksiantis Bendrijai galimybę remiantis šiuo reglamentu greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti nelaimės atvejais.

2 straipsnis

1. Valstybės narės arba šalies, dalyvaujančios stojimo derybose su Europos Sąjunga, toliau - valstybė naudos gavėja, prašymu parama iš Fondo gali būti teikiama iš esmės tada, kai tos valstybės teritorijoje įvyksta didelė nelaimė, kuri padaro rimtos žalos vieno ar daugiau regionų ar vienos ar kelių šalių gyvenimo sąlygoms, aplinkai ar ekonomikai.

2. Šiame reglamente "didelė nelaimė" - tai bet kokia nelaimė bent vienoje iš atitinkamų valstybių, kai padaryta žala vertinama daugiau kaip 3 milijardais eurų 2002 m. kainomis arba daugiau kaip 0,6 % tos valstybės BNP.

Išimties tvarka kaimyninė valstybė narė arba šalis, dalyvaujanti stojimo derybose su Europos Sąjunga, nukentėjusi nuo tos pačios nelaimės, taip pat gali gauti Fondo paramą.

Tačiau, esant išskirtinėms aplinkybėms, net jei netenkinami pirmojoje pastraipoje nustatyti kiekybiniai kriterijai, regionas taip pat gali pasinaudoti Fondo parama, jei jis nukentėjo nuo ypatingos nelaimės, dažniausiai nuo stichinės, padariusios žalos daugumai jo gyventojų, kurios padariniai labai dideli ir ilgai atsilieps gyvenimo sąlygoms regione bei jo ekonominiam stabilumui. Bendra metinė parama pagal šią pastraipą apribojama iki 7,5 % Fondo turimų metinių lėšų. Ypatingas dėmesys skiriamas atokiems ar izoliuotiems regionams, tokiems kaip salos ar patys atokiausieji regionai, apibrėžti Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje. Komisija labai atidžiai nagrinėja visus prašymus, kurie pateikiami pagal šią pastraipą.

3 straipsnis

1. Iš Fondo teikiama parama yra dotacija. Kiekvienos patvirtintos nelaimės atveju valstybei naudos gavėjai suteikiama viena dotacija.

2. Fondas siekia prisidėti prie nukentėjusių valstybių pastangų ir padengti dalį jų viešųjų išlaidų, kad valstybė naudos gavėja galėtų atlikti, atsižvelgiant į nelaimės pobūdį, tokias svarbiausias gelbėjimo operacijas:

a) iškart atstatyti, kad veiktų energetikos, vandens ir nuotekų valymo, telekomunikacijų, transporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūra ir įrenginiai;

b) suteikti laikinas patalpas ir finansavimą gelbėjimo tarnyboms, kad būtų patenkinti būtiniausi gyventojų poreikiai;

c) iškart pasirūpinti kultūros paveldo prevencine infrastruktūra ir neatidėliotinos apsaugos priemonėmis;

d) iškart išvalyti nelaimės ištiktas vietoves, taip pat gamtos zonas.

3. Išmokos iš Fondo iš esmės gali būti panaudotos tik finansuoti priemones, skirtas sumažinti nedraudžiamą žalą, ir yra grąžinamos, jei žalos atlyginimo išlaidas, remiantis 8 straipsniu, vėliau padengia trečioji šalis.

4 straipsnis

1. Iškart, kai tik įmanoma, bet ne vėliau kaip po dešimties savaičių po pirmosios nelaimės padarytos žalos, valstybė gali pateikti Komisijai paraišką paramai iš Fondo gauti, pateikdama, be kita ko, visą turimą informaciją apie:

a) bendrą nelaimės padarytą žalą ir jos poveikį gyventojams ir ekonomikai;

b) 3 straipsnyje nurodytos veiklos apskaičiuotas sąnaudas;

c) visus kitus Bendrijos finansavimo šaltinius;

d) visus kitus nacionalinio ar tarptautinio finansavimo šaltinius, įskaitant valstybinio bei privataus draudimo dydį, galinčius prisidėti prie žalos atlyginimo sąnaudų.

2. Remdamasi šia informacija bei visais paaiškinimais, kuriuos pateikia nukentėjusi valstybė, Komisija įvertina, ar tenkinamos Fondo paramos teikimo sąlygos, ir kuo greičiau nusprendžia, kokio dydžio dotacija bus siūloma, atsižvelgiant į turimus finansinius išteklius. Kiekvienų metų spalio 1 d. Fonde turi būti likęs bent ketvirtadalis metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki metų pabaigos atsirandančius poreikius.

Komisija užtikrina, kad valstybių pateiktų prašymų svarstymas būtų teisingas.

3. Komisija pateikia biudžeto valdymo institucijai pasiūlymus, kurių reikia, kad būtų leista paskirti atitinkamus asignavimus. Šiuose pasiūlymuose pateikiama visa 1 dalyje nurodyta turima informacija bei visa kita Komisijos turima svarbi informacija, įrodymai, kad tenkinamos 2 straipsnyje numatytos sąlygos, ir siūlomų sumų pateisinimas.

4. Kai biudžeto valdymo institucija paskiria asignavimus, Komisija priima sprendimą dėl dotacijos ir iškart, kai pasirašoma 5 straipsnyje minima sutartis, ją visą išmoka valstybei naudos gavėjai.

5. Išlaidų atitikimas nustatytiems reikalavimams pradedamas skaičiuoti nuo 1 dalyje nurodytos datos.

5 straipsnis

1. Remdamosi konkrečiomis valstybės naudos gavėjos ir Bendrijos konstitucinėmis, institucinėmis, teisinėmis ar finansinėmis nuostatomis, Komisija ir valstybė naudos gavėja sudaro sutartį dotacijos sprendimui įgyvendinti. Šioje sutartyje visų pirma apibūdinama Fondo finansuojamos veiklos rūšis ir vieta.

2. Komisija taip pat užtikrina, kad pagal atitinkamus susitarimus ir instrumentus valstybės, dalyvaujančios stojimo į Europos Sąjungą derybose, prisiimtų tokius pačius įsipareigojimus kaip valstybės narės pagal šį reglamentą.

3. Valstybė naudos gavėja atsako už atskirų veiklos rūšių atrinkimą ir dotacijos įgyvendinimą pagal sutartį, remdamasi šio reglamento reikalavimais, dotacijos sprendimu ir susitarimu. Valstybė naudos gavėja šią atsakomybę įgyvendina nepažeisdama Komisijos atsakomybės už Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įgyvendinimą ir remdamasi Finansinio reglamento, taikomo bendram arba decentralizuotam valdymui, nuostatomis.

6 straipsnis

1. Valstybė naudos gavėja atsako už Fondo skirto finansavimo 3 straipsnyje numatytoms veiklos rūšims, viena vertus, ir Europos investicijų banko (EIB) bei kitų Bendrijos finansavimo instrumentų pagalbos, kita vertus, koordinavimą.

2. Pagal šį reglamentą remiamoms veiklos rūšims negali būti skirta fondų ir instrumentų, reglamentuojamų Reglamentais (EB) Nr. 1164/94, (EB) Nr. 1260/1999, (EB) Nr. 1257/1999, (EB) Nr. 1267/1999, (EB) Nr. 1268/1999, (EEB) Nr. 3906/89, (EB) Nr. 2760/98, (EB) Nr. 555/2000 ir (EB) Nr. 2236/95, parama ir jos turi atitikti Reglamentą (EB) Nr. 1266/1999. Valstybė naudos gavėja užtikrina, kad būtų laikomasi šios nuostatos.

3. Žala, atlyginta pagal Bendrijos arba tarptautinius instrumentus, susijusius su konkrečios žalos atlyginimu, tuo pačiu tikslu negali būti atlyginama iš Fondo skirta parama.

7 straipsnis

Iš Fondo finansuojamos veiklos rūšys turi atitikti Sutarties nuostatas ir pagal ją priimtus instrumentus, Bendrijos politiką ir priemones bei pasirengimo stojimui paramos instrumentus.

8 straipsnis

1. Dotacija turi būti panaudota per vienerius metus nuo tos datos, kai Komisija ją išmokėjo. Komisija pagal šio reglamento reikalavimus iš valstybės naudos gavėjos susigrąžina bet kurią iki termino pabaigos nepanaudotą dotacijos dalį.

Valstybės naudos gavėjos stengiasi gauti visą galimą kompensaciją iš trečiųjų šalių.

2. Ne vėliau kaip po šešių mėnesių, praėjus vieneriems metams nuo dotacijos išmokėjimo, valstybė naudos gavėja pateikia ataskaitą apie finansinį dotacijos panaudojimą bei ataskaitą, pagrindžiančią išlaidų panaudojimą, nurodydama visus kitus atitinkamų veiklos rūšių finansavimo šaltinius, taip pat draudimo sumų sureguliavimus bei trečiųjų šalių kompensaciją. Ataskaitoje išvardijamos valstybės naudos gavėjos nustatytos ar pasiūlytos prevencinės priemonės, kad būtų sumažinta žala ir, kiek tai įmanoma, išvengta panašių nelaimių pasikartojimo.

Pasibaigus šiai procedūrai, Komisija nutraukia paramos iš Fondo teikimą.

3. Jeigu žalos kainą vėliau atlygina trečioji šalis, Komisija pareikalauja, kad valstybė naudos gavėja grąžintų atitinkamą dotacijos sumą.

9 straipsnis

Paramos paraiškose ir sprendimuose teikti paramą iš Fondo, taip pat finansiniame susitarime, ataskaitose ir kituose susijusiuose dokumentuose visos sumos išreiškiamos eurais.

10 straipsnis

1. Išskirtiniais atvejais ir jei tais metais, kai atsitiko nelaimė, Fonde likusių finansinių išteklių nepakanka suteikti tokią paramą, kurią yra numačiusi biudžeto valdymo institucija, Komisija gali siūlyti, kad skirtumas būtų finansuojamas iš kitų metų Fondo. Visais atvejais laikomasi metinio Fondo biudžeto ribų tais metais, kai įvyko nelaimė, ir kitais metais.

2. Jeigu įvertinus paaiškėja, kad padaryta žala žymiai mažesnė, Komisija reikalauja valstybės naudos gavėjos grąžinti atitinkamą dotacijos sumą.

11 straipsnis

Finansavimo sprendimuose ir visuose pagal juos sudarytuose susitarimuose ir sutartyse numatoma, kad Komisija patikrinimus atlieka per Kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF), o patikrinimus vietoje atlieka Komisija ir Audito Rūmai, laikydamiesi atitinkamų procedūrų.

12 straipsnis

Iki liepos 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie praėjusių metų Fondo veiklą. Ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija, susijusi su 3, 4 ir 8 straipsniais.

13 straipsnis

Nepaisant 4 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, valstybės narės ir šalys, dalyvaujančios stojimo derybose su Europos Sąjunga, nukentėjusios nuo nelaimių, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. gali prašyti paramos iš Fondo per du mėnesius nuo šio Reglamento įsigaliojimo datos.

14 straipsnis

Komisijos siūlymu Taryba peržiūri šį reglamentą ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d.

15 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2002 m. lapkričio 11 d.

Komisijos vardu

B. Mikkelsen

Pirmininkas

[1] 2002 m. rugsėjo 20 d. Komisijos pasiūlymas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[2] 2002 m. spalio 10 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[3] 2002 m. spalio 24 d. pareikšta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[4] 2002 m. spalio 10 d. priimta rezoliucija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[5] OL L 130, 1994 5 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1265/1999 (OL L 161, 1999 6 26, p.2).

[6] OL L 161, 1999 6 26, p. 80. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1447/2001 (OL L 198, 2001 7 21, p. 1).

[7] OL L 160, 1999 6 26 p. 80.

[8] OL L 375, 1989 12 23, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2500/2001 (OL L 342, 2001 12 27, p. 1).

[9] OL L 161, 1999 6 26, p. 73. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2500/2001 (OL L 342, 2001 12 27, p. 1).

[10] OL L 161, 1999 6 26, p. 87. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2500/2001 (OL L 342, 2001 12 27, p. 1).

[11] OL L 345, 1998 12 19, p. 49. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1596/2002 (OL L 240, 2002 9 7, p. 33).

[12] OL L 161, 1999 6 26, p. 68.

[13] OL L 68, 2000 3 16, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2500/2001 (OL L 342, 2001 12 27, p. 1).

[14] OL L 228, 1995 9 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1655/1999 (OL L 197, 1999 7 29, p. 1).

--------------------------------------------------