Tarybos direktyva 2002/38/EB

2002 m. gegužės 7 d.

iš dalies keičianti ir laikinai iš dalies keičianti Direktyvą 77/388/EEB dėl pridėtinės vertės mokesčio priemonių taikomų radijo ir televizijos transliacijų paslaugoms ir tam tikroms elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 93 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

kadangi:

(1) Šiuo metu radijo ir televizijos transliacijų paslaugoms ir elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms taikomos taisyklės dėl PVM pagal 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo – bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas [4] 9 straipsnį, yra nepakankamos apmokestinant tokias paslaugas suvartotas Bendrijoje ir siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų šioje srityje.

(2) Kad vidaus rinka tinkamai funkcionuotų, tokie iškraipymai turėtų būti pašalinti ir šiai veiklos rūšiai įdiegtos naujos suderintos taisyklės. Reikėtų imtis priemonių užtikrinančių, kad tokios paslaugos, kai jos teikiamos už mokestį ir kai jomis naudojasi Bendrijoje įsisteigę klientai, būtų apmokestinamos Bendrijoje, ir būtų neapmokestinamos, jei paslaugomis naudojamasi už Bendrijos ribų.

(3) Tuo tikslu, radijo ir televizijos transliacijų paslaugos ir elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos, teikiamos iš trečiųjų šalių asmenims įsisteigusiems Bendrijoje arba iš Bendrijos trečiosiose šalyse įsisteigusiems gavėjams, turėtų būti apmokestinamos paslaugų gavimo vietoje.

(4) Tam, kad būtų apibrėžtos elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos, tokių paslaugų pavyzdžiai turėtų būti įtraukti į šios direktyvos priedą.

(5) Tam, kad paslaugas elektroninėmis priemonėmis teikiantiems operatoriams, kurie nėra įsisteigę Bendrijoje ir kurių nereikia identifikuoti mokesčių mokėjimo tikslais, būtų lengviau laikytis mokesčių prievolių, turėtų būti parengta speciali schema. Taikant šią schemą, bet kuris operatorius teikiantis tokias paslaugas elektroninėmis priemonėmis neapmokestinamiesiems asmenims Bendrijoje, gali, jei jis nėra kitaip identifikuotas mokesčių mokėjimo tikslais Bendrijoje, pasirinkti identifikavimą vienoje valstybėje narėje.

(6) Neįsisteigęs operatorius, pageidaujantis naudotis specialia schema, turėtų atitikti joje išdėstytus reikalavimus bei atitinkamas nuostatas, galiojančias valstybėse narėse, kuriose vartojamos paslaugos.

(7) Susiklosčius tam tikroms sąlygoms, identifikavimo valstybė narė privalo turėti galimybę pašalinti neįsisteigusį operatorių iš specialios schemos.

(8) Jei neįsisteigęs operatorius pasirenka specialią schemą, bet kokį pirkimo pridėtinės vertės mokestį, kurį jis sumokėjo už savo apmokestinamoje veikloje naudojamas prekes ir paslaugas, kurioms taikoma speciali schema, turėtų grąžinti valstybė narė, kurioje buvo sumokėtas pirkimo pridėtinės vertės mokestis remiantis susitarimu, išdėstytu 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoje Tarybos direktyvoje 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarkos [5]. Papildomi apribojimai dėl mokesčio grąžinimo, nustatyti tos pačios direktyvos 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 4 straipsnio 2 dalyje, netaikomi.

(9) Vadovaujantis sąlygomis, kurias jie nustato, valstybės narės turėtų leisti rengti tam tikras ataskaitas ir mokesčių deklaracijas elektroninėmis priemonėmis, o taip pat gali reikalauti, kad būtų naudojamos elektroninės priemonės.

(10) Tos nuostatos, kurios susijusios su elektroniniu mokesčių deklaracijų ir ataskaitų įdiegimu turėtų būti priimtos nuolatiniam naudojimui. Visas kitas nuostatas pageidautina priimti laikinam trijų metų laikotarpiui, kuris dėl praktinių priežasčių gali būti pratęstas, bet turėtų, bet kuriuo atveju, vadovaujantis patirtimi, būti peržiūrimas kas treji metai, pradedant nuo 2003 m. liepos 1 d.

(11) Atsižvelgiant į tai, Direktyva 77/388/EEB turėtų būti pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 77/388/EEB laikinai pakeičiama taip:

1. 9 straipsnyje:

a) 2 dalies e punkte kablelis pakeičiamas tašku ir pridedamos toliau išvardytos įtraukos:

"— radijo irtelevizijos transliacijų paslaugos,

— elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos, inter alia, tos, kurios apibūdintos L priede."

b) 2 dalyje, pridedamas toks punktas:

"f) vieta, kurioje paslaugas, nurodytas paskutinėje e punkto įtraukoje, neapmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems, turintiems nuolatinį adresą ar paprastai gyvenantiems valstybėje narėje, teikia apmokestinamasis asmuo, įsteigęs savo verslą arba turintis nuolatinę įmonę, iš kurios teikia paslaugas už Bendrijos ribų, arba, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinės įmonės, vieta, kur jis turi nuolatinį adresą arba kur paprastai gyvena už Bendrijos ribų, yra vieta, kurioje neapmokestinamasis asmuo yra įsisteigęs, turi nuolatinį adresą ar paprastai gyvena."

c) 3 dalyje įžanginė frazė pakeičiama taip:

"3 Kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, neapmokestinimo ar konkurencijos iškraipymo, valstybės narės gali 2 dalies e punkte nurodytų paslaugų teikimo atžvilgiu, išskyrus paslaugas, nurodytas paskutinėje įtraukoje, kai jos teikiamos neapmokestinamiesiems asmenims, taip pat ir transporto priemonių nuomos atveju, laikyti, kad:"

d) 4 dalis pakeičiama taip:

"4. Kai telekomunikacijų paslaugas ir radijo bei televizijos transliacijų paslaugas nurodytas 2 dalies e punkte neapmokestinamiesiems asmenims, įsisteigusiems, turintiems nuolatinį adresą ar paprastai gyvenantiems valstybėje narėje, teikia apmokestinamasis asmuo, įsteigęs savo verslą arba turintis nuolatinę įmonę, iš kurios teikia paslaugas už Bendrijos ribų, arba, nesant tokios verslo vietos ar nuolatinės įmonės, vieta, kur jis turi nuolatinį adresą arba kur paprastai gyvena už Bendrijos ribų, valstybės narės vadovaujasi 3 dalies b punktu."

2. 12 straipsnio 3 dalies a punktas papildomas ketvirtu papunkčiu:

"Trečiasis papunktis netaikomas paslaugoms, nurodytoms paskutinėje 9 straipsnio 2 dalies e punkto įtraukoje."

3. Papildomai įtraukiamas toks straipsnis:

"26c straipsnis

Speciali schema neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, teikiantiems elektronines paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims

A. Apibrėžimai

Nepažeidžiant kitų Bendrijos nuostatų, šiame straipsnyje taikomi tokie apibrėžimai:

a) "neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo" – tai apmokestinamasis asmuo, kuris nėra įsteigęs verslo ir neturi nuolatinės įmonės Bendrijos teritorijoje ir kuriam pagal 22 straipsnį neprivaloma identifikuotis mokesčių mokėjimo tikslu;

b) "elektorinės paslaugos" arba "elektroninėmis priemonėmis teikiamos paslaugos" – tai paslaugos, nurodytos paskutinėje 9 straipsnio 2 dalies e punkto įtraukoje;

c) "identifikavimo valstybė narė" – tai valstybė narė, kurią neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pasirenka kontaktuoti deklaruojant, kada pagal šio straipsnio nuostatas prasideda jo, kaip apmokestinamojo asmens, veikla Bendrijos teritorijoje;

d) "vartojimo valstybė narė" – tai valstybė narė laikoma valstybe nare, kurioje teikiamos elektroninės paslaugos pagal 9 straipsnio 2 dalies f punktą;

e) "pridėtinės vertės mokesčio deklaracija" – tai ataskaita, kurioje patiekiama informacija, pagal kurią nustatoma mokesčio suma, atskaitytina kiekvienoje valstybėje narėje.

B. Speciali schema elektorinėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms

1. Valstybės narės leidžia neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui teikiančiam elektronines paslaugas neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsisteigęs arba turi nuolatinį adresą arba nuolatos gyvena valstybėje narėje, naudotis specialia schema laikantis toliau išvardytų nuostatų. Ši speciali schema taikoma visoms šioms Bendrijoje teikiamoms paslaugoms.

2. Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša identifikavimo valstybei narei, kada jo, kaip apmokestinamojo asmens, veikla prasideda, baigiasi ar pasikeičia taip, kad jai nebegalima taikyti specialios schemos. Toks pranešimas perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

Pranešime, kurį identifikavimo valstybė narė gauna iš neįsisteigusio apmokestinamojo asmens kai prasideda jo apmokestinamoji veikla, turi būti nurodyta identifikavimui reikalinga informacija: vardas, pavardė, pašto adresas, elektroninis adresas, nurodant ir interneto svetaines, nacionalinis mokesčio mokėtojo numeris, jei yra, ir patvirtinimas, kad asmuo pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo tikslu neidentifikuotas Bendrijoje. Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo praneša identifikavimo valstybei narei apie bet kokius pasikeitimus pateiktoje informacijoje.

3. Identifikavimo valstybė narė identifikuoja neįsisteigusį apmokestinamąjį asmenį suteikdama jam individualų numerį. Remiantis šiam identifikavimui naudojama informacija, vartojimo valstybės narės gali vadovautis savo identifikavimo sistema.

Identifikavimo valstybė narė elektroninėmis priemonėmis praneša neįsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui apie jam paskirtą identifikavimo numerį.

4. Identifikavimo valstybė narė išbraukia neįsisteigusį apmokestinamąjį asmenį iš identifikacijos registro, jeigu:

a) jis praneša, kad nebeteikia elektroninių paslaugų, arba

b) galima manyti, kad baigėsi jo apmokestinama veikla, arba

c) jis nebevykdo reikalavimų, būtinų leidimui naudoti specialią schemą, arba

d) jis nuolat nesilaiko taisyklių susijusių su specialia schema.

5. Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo elektroninėmis priemonėmis pateikia identifikavimo valstybei narei kiekvieno kalendorinio ketvirčio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, nepriklausomai nuo to, ar jis teikė elektronines paslaugas, ar ne. Deklaracija pateikiama per 20 dienų pasibaigus deklaracijai taikomam atsiskaitymo laikotarpiui.

Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nurodomas identifikacijos numeris ir bendra elektroninių paslaugų teikimo vertė ataskaitiniu laikotarpiu atėmus pridėtinės vertės mokestį, o taip pat bendra atitinkamo mokesčio suma pagal kiekvieną vartojimo valstybę narę, kur suėjo mokesčio mokėjimo terminas. Taip pat nurodomas taikomo mokesčio tarifas ir bendra mokėtino mokesčio suma.

6. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija parengiama eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad mokesčių deklaracija būtų parengta jų nacionaline valiuta. Jei už teikiamas paslaugas buvo atsiskaitoma kitomis valiutomis, pildant pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją naudojamas keitimo kursas, nustatytas paskutinei ataskaitinio laikotarpio datai. Valiutos keitimas atliekamas pagal tos dienos Europos centrinio banko paskelbtą valiutos keitimo kursą, o jei tą dieną kursas neskelbiamas, tuomet pagal ateinančios dienos paskelbtą keitimo kursą.

7. Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pateikdamas deklaraciją moka pridėtinės vertės mokestį. Mokestis pervedamas į identifikacijos valstybės narės nurodytą banko sąskaitą eurais. Valstybės narės, kurios neįsivedė euro, gali reikalauti, kad mokestis būtų pervestas į banko sąskaitą jų valiuta.

8. Nepaisant Direktyvos 86/560/EEB 1 straipsnio 1 dalies, neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo naudodamasis šia specialia schema, vietoj to, kad darytų atskaitymus pagal šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalį, susigrąžina dalį išskaitytų mokesčių pagal Direktyvą 86/560/EEB. Direktyvos 86/560/EEB 2 straipsnio 2 ir 3 dalys bei 4 straipsnio 2 dalis netaikomos išskaitytų mokesčių, susijusių su teikiamomis elektroninėmis paslaugomis, kurioms taikoma ši speciali schema, susigrąžinimui.

9. Neįsisteigęs apmokestinamasis asmuo pakankamai smulkiai registruoja sandorius, kuriems taikoma ši speciali schema, kad vartojančios valstybės narės mokesčių administratorius galėtų nustatyti, kad pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, nurodyta 5 šio straipsnio dalyje, yra teisinga. Duomenys, pagal identifikacijos valstybės narės ir vartojimo valstybės narės pageidavimą, turėtų būti prieinami elektroniniu būdu. Duomenys saugomi 10 metų, pradedant skaičiuoti nuo metų, kai buvo įvykdytas sandoris, pabaigos.

10. 21 straipsnio 2 dalies b punktas netaikomas neįsisteigusiems apmokestinamiesiems asmenims, kurie pasirinko šią specialią schemą."

2 straipsnis

22 straipsnis, esantis Direktyvos 77/388/EEB 28h straipsnyje, iš dalies keičiamas taip:

1. 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

"a) Kiekvienas apmokestinamasis asmuo turi deklaruoti, kada jo, kaip apmokestinamojo asmens, veikla prasideda, pasikeičia ar baigiasi. Valstybės narės, pagal savo nustatytas sąlygas, leidžia apmokestinamajam asmeniui pateikti tokias deklaracijas elektroninėmis priemonėmis bei gali reikalauti, kad būtų naudojamos elektroninės priemonės."

2. 4 dalies a punktas pakeičiamas taip:

"a) Kiekvienas apmokestinamasis asmuo turi pateikti mokesčio deklaraciją per tokį laikotarpį, kokį nustato kiekviena valstybė narė. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai po kiekvieno mokestinio laikotarpio pabaigos. Valstybės narės gali nustatyti mėnesio, dviejų mėnesių ar ketvirčio mokestinį laikotarpį. Tačiau valstybės narės gali nustatyti ir kitokius laikotarpius su sąlyga, kad jie nebus ilgesni kaip vieneri metai. Valstybės narės, pagal savo nustatytas sąlygas, leidžia apmokestinamajam asmeniui pateikti tokias deklaracijas elektroninėmis priemonėmis bei gali reikalauti, kad būtų naudojamos elektroninės priemonės."

3. 6 dalies a punktas pakeičiamas taip:

"a) Valstybės narės gali reikalauti, kad apmokestinamasis asmuo pateiktų ataskaitą, kurioje pateiktų informaciją, nurodytą 4 dalyje, susijusią su visais praėjusiais metais įvykdytais sandoriais. Šioje ataskaitoje turi būti visa informacija, reikalinga bet kokiam tikslinimui atlikti. Valstybės narės, pagal savo nustatytas sąlygas, leidžia apmokestinamajam asmeniui pateikti tokias deklaracijas elektroninėmis priemonėmis bei gali reikalauti, kad būtų naudojamos elektroninės priemonės."

4. 6 dalies b punkto antroji pastraipa pakeičiama taip:

"Sumuojančioji ataskaita parengiama už kiekvieną kalendorinį ketvirtį tokiais terminais ir tvarka, kokius nustato valstybės narės, kurios imasi priemonių, kad būtų laikomasi administracinio bendradarbiavimo dėl netiesioginio apmokestinimo nuostatų. Valstybės narės, pagal savo nustatytas sąlygas, leidžia apmokestinamajam asmeniui pateikti tokias deklaracija elektroninėmis priemonėmis bei gali reikalauti, kad būtų naudojamos elektroninės priemonės."

3 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2003 m. liepos 1 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

1 straipsnis taikomas trejų metų laikotarpis, pradedant nuo 2003 m. liepos 1 d.

5 straipsnis

Taryba, vadovaudamasi Komisijos ataskaita, iki 2006 m. birželio 30 d. peržiūri šios direktyvos 1 straipsnio nuostatas ir, vadovaudamasi Sutarties 93 straipsniu, įgyvendina priemones atitinkamiems elektoriniams mechanizmams, taikydama nediskriminacinius mokesčius, deklaracijas, mokesčių pajamų surinkimą ir paskirstymą elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms, apmokestintoms jų vartojimo vietoje arba, jei būtina dėl praktinių priežasčių, Komisijos pasiūlymu vieningai pratęsia 4 straipsnyje paminėtą laikotarpį.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2002 m. gegužės 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

R. De Rato Y Figaredo

[1] OL C 337 E, 2000 11 28, p. 65.

[2] OL C 232, 2001 8 17, p. 202.

[3] OL C 116, 2001 4 20, p. 59.

[4] OL L 145, 1977 6 13, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/115/EB (OL L 15, 2002 1 17, p. 24).

[5] OL L 326, 1986 11 21, p. 40.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

"

L PRIEDAS

Rekomenduojamas 9 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų sąrašas

1. Tinklalapio tiekimas, tinklalapio svetainės, nuotolinė programų ir įrangos priežiūra.

2. Programinės įrangos tiekimas ir jos atnaujinimas.

3. Vaizdų, teksto ir informacijos tiekimas ir duomenų banko prieigų pasiekimas.

4. Muzikos, filmų ir žaidimų, įskaitant ir atsitiktinio laimėjimo bei lošimo žaidimus bei politinių, kultūrinių, meninių, sporto, mokslinių ir pramoginių transliacijų ir įvykių tiekimas.

5. Nuotolinio mokymo tiekimas.

Kai paslaugos tiekėjas ir jo klientas bendrauja elektoriniu paštu, tai nereiškia, kad atlikta paslauga yra elektroninė paslauga, kaip apibrėžta paskutinėje 9 straipsnio 2 dalies e punkto įtraukoje.

"

--------------------------------------------------