Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/33/EB

1998 m. birželio 22 d.

iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 77/780/EEB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo 12 straipsnį, Tarybos direktyvos 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo normatyvo 2, 5, 6, 7, 8 straipsnius ir II bei III priedus ir Tarybos direktyvos 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo 2 straipsnį bei II priedą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 57 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią sakinius,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamiesi Sutarties 189b straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

(1) kadangi 1997 m. gruodžio 12 d. Pirmojoje Tarybos direktyvoje (77/780/EEB) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kredito įstaigų veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo [4] leidžiama keistis informacija tarp kompetentingų institucijų ir kitų institucijų arba įstaigų vienoje valstybėje narėje arba tarp valstybių narių; kadangi minėtoje direktyvoje leidžiama valstybėms narėms sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis; kadangi, laikantis nuoseklumo principo, šį leidimą sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis reikėtų išplėsti, kad jis apimtų keitimąsi informacija su tam tikromis kitomis tų šalių institucijomis arba įstaigomis, jeigu minėta informacija atskleidžiama laikantis profesinės paslapties saugojimo reikalavimo;

(2) kadangi 1989 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo normatyvo [5] turtas ir nebalansiniai straipsniai vertinami pagal jų kredito rizikos laipsnį;

(3) kadangi bažnyčios ir religinės bendruomenės, įsteigtos juridinio asmens forma pagal viešąją teisę ir imdamos mokesčius pagal tokią teisę joms suteikiančius įstatymus, yra susijusios su kredito rizika, panašia į regioninių ir vietos valdžios institucijų kredito riziką; kadangi todėl kompetentingoms institucijoms derėtų suteikti galimybę pretenzijas bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms interpretuoti tokiu pat būdu kaip pretenzijas regioninės ir vietos valdžios institucijoms, jeigu šios bažnyčios ir religinės bendruomenės didina mokesčius; kadangi vis dėlto nulinis rizikos koeficientas, kuris gali būti taikomas pretenzijoms, pareikštoms regioninėms ir vietos valdžios institucijoms, neapima pretenzijų bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms vien dėl to, kad pastarosios turi teisę imti mokesčius;

(4) kadangi 1994 m. kovo 15 d. Komisijos direktyvoje 94/7/EB, pritaikančioje, dėl techninio "daugiašalių plėtros bankų" apibrėžimo, Tarybos direktyvą 89/647/EEB dėl kredito įstaigų mokumo normatyvo [6], į minėtą apibrėžimą buvo įtrauktas Europos investicijų fondas; kadangi Fondas yra nauja ir unikali bendradarbiavimo struktūra Europoje, turinti prisidėti prie vidaus rinkos stiprinimo, ekonomikos atsigavimo skatinimo Europoje ir ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo;

(5) kadangi pagal Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 1 dalies d punkto 7 papunktį 100 % rizikos koeficientas turėtų būti taikomas neapmokėtai į Europos investicijų fondą kapitalo daliai, kurią yra pasirašiusios kredito įstaigos;

(6) kadangi Europos investicijų fondo kapitalas, rezervuotas finansinių institucijų pasirašymui, yra apribotas iki 30 %, iš kurių 20 % turi būti sumokėta iš pradžių keturiomis metinėmis įmokomis po 5 %; kadangi atitinkamai 80 % neturi būti apmokėta ir lieka tikėtinu įsipareigojimu Fondo nariams; kadangi, atsižvelgiant į Fondo kūrimo metu Europos Tarybos nustatytą tikslą skatinti komercinių bankų dalyvavimą, už tokį dalyvavimą neturėtų būti baudžiama ir kadangi atitinkamai būtų geriau taikyti 20 % rizikos koeficientą neapmokėtai pasirašyto kapitalo daliai;

(7) kadangi Direktyvos 89/647/EEB I priede, kuriame kalbama apie nebalansinių straipsnių klasifikavimą, tam tikri straipsniai yra priskiriami didelės rizikos straipsniams ir jiems atitinkamai taikomas 100 % rizikos koeficientas; kadangi minėtos direktyvos 6 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad "jeigu nebalansiniai straipsniai yra apdrausti tiesioginėmis garantijomis, jie pagal riziką įvertinami taip, tarsi juos turėtų padengti ne sandorio šalis, o garantijos išleidėjas. Jeigu potenciali rizika, atsirandanti dėl nebalansinių sandorių, kompetentingų institucijų nuomone, yra visiškai apdrausta bet kuriuo turto straipsniu, kuris pagal 1 dalies a punkto 7 papunktį arba 1 dalies b punkto 11 papunktį yra pripažįstamas užstatu, tai, atsižvelgiant į konkretų užstatą, yra taikomas nulinis arba 20 % rizikos koeficientas";

(8) kadangi nebiržinių išvestinių finansinių priemonių kliringui, kurį vykdo kliringo rūmai, veikdami kaip pagrindinė sandorio šalis, tam tikrose valstybėse narėse tenka labai svarbus vaidmuo; kadangi derėtų pripažinti tokio atsiskaitymo naudą, nes, vertinant kredito riziką pagal rizikos ribojimo principus, sumažėja kredito rizika ir susijusi sisteminė rizika; kadangi esamą ir potencialią ateities riziką, kylančią iš apmokėtų nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandorių, būtina visiškai apdrausti užstatu ir neleisti kliringo rūmų rizikoms viršyti pateikto užstato rinkos vertės, siekiant, kad nebiržinės išvestinės finansinės priemonės, kurių kliringas atliktas, pereinamuoju laikotarpiu būtų vertinamos pagal tuos pačius rizikos ribojimo principus, kaip išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama biržoje; kadangi reikalaujamų pradinių privalomų įnašų ir kintamų privalomų įnašų dydis bei pateikto užstato garantuojamos apsaugos kokybė ir lygis, kompetentingų institucijų nuomone, turi būti pakankami;

(9) kadangi reikėtų atsižvelgti į tokį atvejį, kai garantija yra užtikrinama realiu užstatu, kaip numatyta 6 straipsnio 1 dalies c punkto 1 papunktyje, kalbant apie nebalansinius straipsnius, kurie yra kredito pakaitalų pobūdžio laidavimai arba garantijos;

(10) kadangi pagal Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 1 dalies a punkto 2, 4 ir 7 papunkčius nulinis rizikos koeficientas yra taikomas turtui, kuris apima pretenzijas A zonos valstybių centrinėms Vyriausybėms ir centriniams bankams arba yra aiškiai jų apdraustas, ir turtui, kuris yra apdraustas užstatu, kurį sudaro A zonos valstybių centrinių Vyriausybių arba centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai; kadangi pagal minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 dalį valstybės narės, esant tam tikroms sąlygoms, gali taikyti nulinį rizikos koeficientą turtui, kurį sudaro pretenzijos jų pačių regioninėms Vyriausybėms ir vietos valdžios institucijoms, taip pat pretenzijoms trečiosioms šalims ir jų vardu turimiems nebalansiniams straipsniams su šių regioninės arba vietinės valdžios institucijų garantijomis;

(11) kadangi Direktyvos 89/647/EEB 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad valstybės narės gali taikyti 20 % rizikos koeficientą turto straipsniams, kurie, kompetentingų institucijų nuomone, yra pakankamai apdrausti užstatu, kurį sudaro A zonos valstybių regioninės arba vietos valdžios institucijų išleisti vertybiniai popieriai; kadangi užstatas, kurį sudaro A zonos valstybių narių regioninės arba vietos valdžios institucijų išleisti vertybiniai popieriai, turėtų būti vertinamas kaip užstatas, kuriam suteikta minėtų regioninės arba vietos valdžios institucijų garantija pagal 7 straipsnio 1 dalį, siekiant leisti kompetentingoms institucijoms taikyti nulinį rizikos koeficientą tokiu užstatu apdraustam turtui ir nebalansiniams straipsniams, laikantis minėtoje dalyje nustatytų sąlygų;

(12) kadangi Direktyvos 89/647/EEB II priede yra nustatytas nebalansinių straipsnių, kurie paprastai vadinami nebiržinėmis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, palūkanų normų ir užsienio valiutų keitimo kursų įvertinimas, skaičiuojant kredito įstaigų kapitalo reikalavimus;

(13) kadangi šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies a punktas, 2 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3 dalies b punktas, 2 straipsnio 6 dalis ir 3 straipsnio 1 ir 2 dalys bei šios direktyvos priedas susiję su tarptautinio bankų priežiūros darbuotojų forumo veikla dėl patobulintos ir kai kuriais aspektais sugriežtintos nebiržinių išvestinių finansinių priemonių kredito rizikos priežiūros, ypač dėl papildomai skiriamo privalomo kapitalo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių rizikai, susijusiai su pagrindinėmis finansinėmis priemonėmis, padengti, išskyrus palūkanų normas ir užsienio valiutų keitimo kursus, bei dėl galimybės atsižvelgti į sutartinės priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutarčių riziką mažinantį poveikį, kurį pripažįsta kompetentingos institucijos, skaičiuodamos kapitalo reikalavimus potencialiai ateities kredito rizikai, atsirandančiai dėl nebiržinių išvestinių finansinių priemonių, padengti;

(14) kadangi tarptautiniu lygiu veikiančioms kredito įstaigoms ir kredito įstaigų grupėms daugelyje trečiųjų šalių, kurios konkuruoja su Bendrijos kredito įstaigomis, platesniu tarptautiniu lygiu priimtos taisyklės reikš nebiržinių išvestinių finansinių priemonių priežiūros patobulinimą; kadangi šis patobulinimas reiškia tinkamesnį privalomą kapitalą rizikai padengti, atsižvelgiant į priežiūros pripažintų sutartinės priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutarčių potencialią ateities kredito riziką mažinantį poveikį;

(15) kadangi Bendrijos kredito įstaigoms toks nebiržinių išvestinių finansinių priemonių priežiūros patobulinimas, įskaitant galimybę atsižvelgti į priežiūros pripažintų sutartinės priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutarčių potencialią ateities kredito riziką mažinantį poveikį, gali būti įgyvendintas tik iš dalies pakeitus Direktyvą 89/647/EEB;

(16) kadangi, siekiant užtikrinti vienodą Bendrijoje konkuruojančių kredito įstaigų ir investicinių firmų įvertinimą, būtina nuosekli atitinkamos jų veiklos nebiržinių išvestinių finansinių priemonių srityje priežiūra, kurią galima užtikrinti tik pritaikius 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo [7];

(17) kadangi ši direktyva yra tinkamiausia numatytų tikslų įgyvendinimo priemonė ir apima tik tai, kas būtina šiuos tikslus pasiekti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 77/780/EEB 12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

"3. Valstybės narės gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis dėl pasikeitimo informacija su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba su trečiųjų šalių institucijomis ar įstaigomis, nurodytomis 5 ir 5a dalyse, tik tuo atveju, jeigu, atskleidžiant minėtą informaciją, yra atsižvelgiama į profesinės paslapties saugojimo garantijas, kurios yra bent jau lygiavertės šiame straipsnyje minimoms garantijoms. Tokia informacija turi būti keičiamasi užtikrinant minėtų institucijų arba įstaigų priežiūros užduočių atlikimą.

Jeigu informacija atsiranda kitoje valstybėje narėje, ji gali būti atskleista tik gavus tiesioginį ją pateikusių kompetentingų institucijų sutikimą ir prireikus – tik institucijų sutikime nurodytais tikslais"

.

2 straipsnis

Direktyva 89/647/EEB iš dalies keičiama taip:

1. 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis papildoma tokia įtrauka:

"— "pripažintos biržos"; – tai kompetentingų institucijų pripažintos biržos, kurios:

i) veikia nuolat;

ii) veikia pagal biržos buveinės valstybės atitinkamų institucijų išleistas ir patvirtintas taisykles, nustatančias biržos veikimo ir patekimo į ją sąlygas bei sąlygas, kurias turi tenkinti sandoris prieš veiksmingą jo sudarymą biržoje;

iii) turi kliringo mechanizmą, numatantį III priede išvardytiems sandoriams taikyti kasdienių privalomų įnašų reikalavimus, kurie, kompetentingų institucijų nuomone, užtikrina deramą apsaugą.";

b) 2 dalis papildoma tokia pastraipa:

"Kompetentingos institucijos į regioninės ir vietos valdžios institucijų sąvoką taip pat gali įtraukti bažnyčias ir religines bendruomenes, pagal viešąją teisę turinčias juridinio asmens statusą ir renkančias mokesčius, vadovaudamosi teisės aktais, suteikiančiais joms teisę tuo užsiimti. Tačiau šiuo atveju netaikoma 7 straipsnyje numatyta galimybė".

2. 5 straipsnio 3 dalyje pirmas sakinys pakeičiamas taip:

"3. 6 straipsnio 3 dalyje nurodytų nebalansinių straipsnių atžvilgiu potencialios išlaidos, susijusios su naujų sandorių sudarymu sutarties šaliai neįvykdžius savo įsipareigojimų, skaičiuojamos pagal vieną iš dviejų II priede apibūdintų metodų."

3. 6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalyje pridedamas toks sakinys:

"Neapmokėto pasirašyto Europos investicijų fondo kapitalo daliai gali būti taikomas 20 % rizikos koeficientas";

b) 3 dalis pakeičiama taip:

"3. II priede išdėstyti metodai taikomi III priede išvardytiems nebalansiniams straipsniams, išskyrus:

- sandorius, kuriais prekiaujama pripažintose biržose,

- užsienio valiutos sandorius (išskyrus su auksu susijusius sandorius), kurių pradinis terminas yra 14 kalendorinių dienų arba mažiau.

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti II priede išdėstytų metodų nebiržiniams sandoriams, kurių kliringą atlieka kliringo rūmai, jeigu šie veikia kaip juridinė sandorio šalis, ir jeigu visi dalyviai kiekvieną dieną visiškai užstatu apdraudžia riziką, kurią dėl jų prisiima kliringo namai, tokiu būdu apsisaugant nuo esamos rizikos ir potencialios ateities rizikos. Kompetentingos institucijos privalo užsitikrinti, kad pateiktas užstatas garantuoja tokio pat lygio apsaugą, kaip ir 1 dalies a punkto 7 papunktį atitinkantis užstatas, ir kad yra pašalinta rizika, jog kliringo rūmų pozicijų padidėjimas viršys pateikto užstato rinkos vertę. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip jos pasinaudoja šia galimybe.";

c) 4 dalyje pridedama tokia pastraipa:

"Valstybės narės gali taikyti 50 % rizikos koeficientą nebalansiniams straipsniams, kuriuos sudaro kredito pakaitalų pobūdžio laidavimai arba garantijos, ir kurie, kompetentingų institucijų nuomone, yra visiškai apdrausti 1 dalies c punkto 1 papunktyje nustatytas sąlygas atitinkančiais nekilnojamojo turto užstatais, jei garantijos išleidėjas turi tiesioginę teisę į tokį užstatą".

4. 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalyje po žodžių "vietos valdžios institucijos" pridedama:"arba apdraustiems suinteresuotoms kompetentingoms institucijoms priimtinu užstatu, kurį sudaro minėtų regioninės arba vietos valdžios institucijų išleisti vertybiniai popieriai";

b) 2 dalyje po žodžio "pastarosios" pridedama:"įskaitant užstatą, kurį sudaro vertybiniai popieriai".

5. 8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

"1. Nepažeisdamos 7 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali taikyti 20 % rizikos koeficientą turto straipsniams, suinteresuotų kompetentingų institucijų nuomone, apdraustiems priimtinu užstatu, kurį sudaro A zonos valstybių regioninės arba vietos valdžios institucijų, išskyrus skolinančią instituciją, išleisti vertybiniai popieriai arba indėlių pažymėjimai, ar panašios tokių kredito įstaigų išleistos priemonės."

6. II ir III priedai iš dalies keičiami arba pakeičiami naujais pagal šios direktyvos priedo A ir B dalis.

3 straipsnis

Direktyva 93/6/EEB iš dalies keičiama taip:

1. 2 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

"10. "nebiržinės išvestinės finansinės priemonės". – tai nebalansiniai straipsniai, kuriems pagal Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą yra taikomi minėtos direktyvos II priede išdėstyti metodai".

2. II priedo 5 punktas pakeičiamas taip:

"5. Skaičiuodamos kapitalo reikalavimą savo nebiržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms, įstaigos taiko Direktyvos 89/647/EEB II priedą. Rizikos koeficientai, taikytini atitinkamoms sutarties šalims, nustatomi vadovaujantis šios direktyvos 2 straipsnio 9 dalimi.

Iki 2006 m. gruodžio 31 d. valstybių narių kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti II priede išvardytų metodų nebiržiniams sandoriams, kurių kliringą atlieka kliringo rūmai, jeigu pastarieji veikia kaip juridinė sandorio šalis ir jeigu visi dalyviai kiekvieną dieną užstatu visiškai apdraudžia riziką, kurią dėl jų prisiima kliringo rūmai, tokiu būdu apsisaugant nuo esamos rizikos ir potencialios ateities rizikos. Kompetentingos institucijos privalo užsitikrinti, kad pateiktas užstatas garantuoja tokio pat lygio apsaugą kaip Direktyvos 89/647/EEB 6 straipsnio 1 dalies a punkto 7 papunktį atitinkantis užstatas, ir kad yra pašalinta rizika, jog kliringo rūmų rizikų padidėjimas viršys pateikto užstato rinkos vertę. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip jos pasinaudoja šia galimybe".

4 straipsnis

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

5 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.

6 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1998 m. birželio 22 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. M. Gil-robles

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Cunningham

[1] OL C 208, 1996 7 19, p. 8 ir OL C 259, 1997 8 26, p. 1.

[2] OL C 30, 1997 1 30, p. 13.

[3] 1997 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 132, 1997 4 28, p. 234), 1998 m. kovo 9 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 135, 1998 4 30, p. 32) ir 1998 m. balandžio 30 d. Europos Parlamento sprendimas (OL C 152, 1998 5 18). 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL L 322, 1977 12 17, p. 30. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/13/EB (OL L 66, 1996 3 16, p. 15).

[5] OL L 386, 1989 12 30, p. 14. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/32/EB (OL L 204, 1998 7 21, p. 29).

[6] OL L 89, 1994 4 6, p. 17.

[7] OL L 141, 1993 6 11, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

A. Direktyvos 89/647/EEB II priedas iš dalies keičiamas taip:

1) pavadinimas pakeičiamas taip:

"II PRIEDAS"

;

2) 1 punktas pakeičiamas taip:

"1. Metodo parinkimas

III priedo 1 ir 2 punktuose išvardytų sandorių kredito rizikai įvertinti kredito įstaigos, gavusios kompetentingų institucijų sutikimą, gali pasirinkti vieną iš toliau išvardytų metodų. Kredito įstaigos, kurios turi laikytis Direktyvos 93/6/EEB 6 straipsnio 1 dalies, privalo taikyti toliau pateiktą 1 metodą. Kredito rizikai, susijusiai su III priedo 3 punkte išvardytais sandoriais, įvertinti kredito įstaigos privalo taikyti toliau pateiktą 1 metodą";

3) 2 punkte pateikta 1 lentelė pakeičiama taip:

"LENTELĖ [1] [2]

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos | Palūkanų normų sandoriai | Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso | Sandoriai dėl nuosavybės vertybinių popierių | Sandoriai dėl tauriųjų metalų, išskyrus auksą | Sandoriai dėl biržos prekių, išskyrus tauriuosius metalus |

Iki vienerių metų | 0 % | 1 % | 6 % | 7 % | 10 % |

Daugiau kaip vieneri metai, iki penkerių metų | 0,5 % | 5 % | 8 % | 7 % | 12 % |

Daugiau kaip penkeri metai | 1,5 % | 7,5 % | 10 % | 8 % | 15 % |

Skaičiuojant potencialią ateities riziką pagal b etapą, iki 2006 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos kredito įstaigoms gali leisti vietoj 1 lentelėje nustatytų procentų taikyti toliau nurodytus procentus, jeigu įstaigos pasinaudoja Direktyvos 93/6/EEB 11a straipsnyje nurodyta galimybe sandoriams, nurodytiems III priedo 3 punkto b ir c papunkčiuose:

1a lentelė

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos | Taurieji metalai (išskyrus auksą) | Pagrindiniai metalai | Żemės ūkio produktai (neperdirbti) | Kita, įskaitant energetikos produktus |

Iki vienerių metų | 2 % | 2,5 % | 3 % | 4 % |

Nuo vienerių iki penkerių metų | 5 % | 4 % | 5 % | 6 % |

Daugiau kaip penkeri metai | 7,5 % | 8 % | 9 % | 10 %" |

4) 2 lentelės trečios skilties pirmos eilutės pavadinimas pakeičiamas taip:

"Sandoriai dėl užsienio valiutų keitimo kursų ir aukso";

5) 2 punkto pabaigoje pridedama tokia pastraipa:

"Kompetentingos institucijos privalo užtikrinti, kad taikant 1 ir 2 metodus sąlyginė suma, į kurią reikia atsižvelgti, yra tinkamas sandoriui būdingos rizikos įvertinimo kriterijus. Jeigu, pavyzdžiui, sandoryje yra numatyta keliskart padidinti grynųjų pinigų srautus, sąlyginę sumą būtina patikslinti, kad būtų atsižvelgta į padidinimo įtaką to sandorio rizikos struktūrai";

6) 3 punkto b papunktyje pridedama tokia pastraipa:

"Kompetentingos institucijos gali pripažinti riziką mažinančiomis sutartinės įskaitos sutartis, apimančias užsienio valiutos sandorius, kurių pradinis terminas yra 14 kalendorinių dienų arba mažiau, raštu sudarytus pasirinkimo sandorius arba panašius nebalansinius straipsnius, kuriems šis priedas netaikomas, kadangi jie yra susiję su nežymia kredito rizika arba visai su ja nesusiję. Jeigu, atsižvelgiant į šių sandorių teigiamą ar neigiamą rinkos vertę, jų įtraukimas į kitą įskaitos sutartį gali padidinti arba sumažinti kapitalo reikalavimus, kompetentingos institucijos privalo įpareigoti savo kredito įstaigą laikytis nuoseklaus vertinimo";

7) 3 punkto c papunkčio ii dalyje pirmoji pastraipa ir įvadinė formuluotė bei antrosios pastraipos pirma įtrauka pakeičiamos taip:

"ii) Kitos įskaitos sutartys

Taikant 1 metodą:

a etape vienos sutarties pakeitimo kita einamosios išlaidos, susijusios su sandoriais, įtrauktais į sutartinės priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartį, gali būti apskaičiuojamos atsižvelgiant į konkrečias grynąsias hipotetines vienos sutarties pakeitimo kita išlaidas, kylančias iš sutarties; jeigu atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitą atsiranda grynas kredito įstaigos, apskaičiuojančios grynąsias vienos sutarties pakeitimo kita išlaidas, įsipareigojimas, vienos sutarties pakeitimo kita einamosios išlaidos prilyginamos nuliui;

b etape galimas visų į priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartį įtrauktų sandorių galimos būsimos kredito rizikos dydis gali būti sumažintas pagal čia pateiktą lygtį:

GKRsumaž = 0,4 * GKRbendra + 0,6 * GBS * GKRbendra,

čia:

GKRsumaž = sumažintas potencialios ateities kredito rizikos dydis visiems su atitinkama sandorio šalimi sudarytiems sandoriams, įtrauktiems į teisiškai galiojančią dvišalę priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartį,

GKRbendra = visų su atitinkama sandorio šalimi sudarytų sandorių potencialios ateities kredito rizikos, įtrauktos į teisiškai galiojančią dvišalę priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartį, dydžių, apskaičiuojamų dauginant jų sąlygines pagrindines sumas iš 1 lentelėje nurodytų procentų, suma,

GBS i) atskiras apskaičiavimas: apskaičiuojamas santykis, kurį sudaro visų į teisiškai galiojančią dvišalę priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartį, sudarytą su tam tikra sandorio šalimi, įtrauktų sutarčių pakeitimo grynosios išlaidos (skaitiklis) ir visų į teisiškai galiojančią dvišalę priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartį, sudarytą su šia sandorio šalimi, įtrauktų sutarčių pakeitimo bendrosios išlaidos (vardiklis); arba

ii) bendras apskaičiavimas: apskaičiuojamas santykis, kurį sudaro grynosios vienos sutarties pakeitimo kita išlaidos, apskaičiuojamos dvišaliu pagrindu visoms sandorio šalims, atsižvelgiant į sutartis, įtrauktas į teisiškai galiojančias priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartis (skaitiklis), ir bendrosios visų sutarčių, įtrauktų į teisiškai galiojančias priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartis, pakeitimo išlaidos (vardiklis).

Jeigu valstybės narės leidžia kredito įstaigoms pasirinkti vieną iš metodų, toks metodas turi būti taikomas nuosekliai.

Skaičiuojant potencialią ateities kredito riziką pagal anksčiau nurodytą formulę, identiški sandoriai, įtraukti į priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartį, gali būti vertinami kaip vienas sandoris, kurio sąlyginė pagrindinė suma yra lygi grynosioms įplaukoms. Identiški sandoriai yra išankstiniai užsienio valiutos sandoriai arba panašūs sandoriai, kurių sąlyginė pagrindinė suma yra lygi grynų pinigų srautams, jeigu tokių srautų terminas sueina tą pačią lėšų įskaitymo dieną ir jeigu jų valiuta visiškai arba iš dalies sutampa.

Taikant 2 metodą, a etape

- identiški sandoriai, įtraukti į priešpriešinių reikalavimų įskaitos sutartį, gali būti vertinami kaip vienas sandoris, kurio sąlyginė pagrindinė suma yra lygi grynosioms įplaukoms minėtą sąlyginę pagrindinę sumą dauginant iš 2 lentelėje nurodytų procentų".

B. Direktyvos 89/647/EEB III priedas pakeičiamas taip:

"

III PRIEDAS

NEBALANSINIŲ STRAIPSNIŲ RŪŠYS

1. Palūkanų normos sandoriai:

a) vienos valiutos palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

b) baziniai apsikeitimo valiutomis sandoriai;

c) išankstiniai palūkanų normų sandoriai;

d) ateities palūkanų normų sandoriai;

e) įsigyti palūkanų normų pasirinkimo sandoriai;

f) kiti panašaus pobūdžio sandoriai.

2. Užsienio valiutos keitimo sandoriai ir sandoriai dėl aukso:

a) įvairių valiutų palūkanų normų apsikeitimo sandoriai;

b) išankstiniai užsienio valiutos sandoriai;

c) valiutos ateities sandoriai;

d) įsigyti valiutos pasirinkimo sandoriai;

e) kiti panašaus pobūdžio sandoriai;

f) sandoriai dėl aukso, panašūs į a–e punktuose nurodytus sandorius.

3. Sandoriai, kurie pagal kitų bazinių punktų arba indeksų pobūdį panašūs į 1 dalies a–e ir 2 dalies a–d punktuose nurodytus sandorius, ir kurie susiję su:

a) nuosavybės vertybiniais popieriais;

b) tauriaisiais metalais, išskyrus auksą;

c) biržos prekėmis, išskyrus tauriuosius metalus;

d) kitais panašaus pobūdžio sandoriais.

"

--------------------------------------------------