02010R1094 — LT — 01.01.2020 — 002.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1094/2010 2010 m. lapkričio 24 d. (OL L 331 2010.12.15, p. 48) |
Iš dalies keičiamas:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2014/51/ES 2014 m. balandžio 16 d. |
L 153 |
1 |
22.5.2014 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2175 2019 m. gruodžio 18 d. |
L 334 |
1 |
27.12.2019 |
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1094/2010
2010 m. lapkričio 24 d.
kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB
I SKYRIUS
STEIGIMAS IR TEISINIS STATUSAS
1 straipsnis
Steigimas ir veiksmų mastas
1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – Institucija).
2. Institucija veikia šiuo reglamentu suteiktų įgaliojimų srityje ir Direktyvos 2009/138/EB, išskyrus jos IV antraštinę dalį, Direktyvos 2002/87/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų (ES) 2016/97 ( 1 ), (ES) 2016/2341 ( 2 ) ir, kai tie aktai taikomi draudimo, perdraudimo įmonėms, už profesinių pensijų skyrimą atsakingoms įmonėms ir draudimo tarpininkams, Direktyvos 2002/65/EB atitinkamų dalių, įskaitant visas tais aktais grindžiamas direktyvas, reglamentus ir sprendimus, taip pat bet kurio vėlesnio teisiškai privalomo Sąjungos akto, kuriuo Institucijai pavedamos užduotys, taikymo srityje.
Institucija prisideda prie Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 ( 3 ), darbo, susijusio su finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui arba teroristų finansavimui prevencija, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 ( 4 ) ir Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010. Institucija sprendimą dėl pritarimo priima pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 9a straipsnio 9 dalį.
3. Institucija veikia draudimo ir perdraudimo įstaigų, finansinių konglomeratų, už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų ir draudimo tarpininkų veiklos srityje, susijusioje su klausimais, kuriems nėra tiesiogiai taikomi 2 dalyje nurodyti teisėkūros procedūra priimami aktai, įskaitant įmonių valdymo, audito ir finansinės atskaitomybės klausimus, atsižvelgiant į tvarius verslo modelius ir į aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą, jei tokie Institucijos veiksmai yra būtini tų teisėkūros procedūra priimamų aktų veiksmingam ir nuosekliam taikymui užtikrinti.
4. Tačiau už profesinių pensijų skyrimą atsakingų įstaigų atžvilgiu Institucijos veiksmai nedaro poveikio nacionalinės socialinės apsaugos ir darbo teisės taikymui.
5. Šio reglamento nuostatos nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams, visų pirma suteiktiems pagal SESV 258 straipsnį, siekiant užtikrinti atitiktį Sąjungos teisei.
6. Institucijos tikslas – apsaugoti viešąjį interesą prisidedant prie trumpalaikio, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio finansų sistemos stabilumo ir veiksmingumo Sąjungos ekonomikos, jos piliečių ir verslo labui. Neperžengdama savo atitinkamos kompetencijos ribų Institucija padeda:
gerinti vidaus rinkos veikimą, įskaitant visų pirma tinkamą, veiksmingą ir nuoseklų reguliavimo ir priežiūros lygį,
užtikrinti finansų rinkų vientisumą, skaidrumą, veiksmingumą ir sklandų veikimą,
stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą,
užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir skatinti vienodų konkurencijos sąlygų sudarymą,
užtikrinti, kad su draudimu, perdraudimu ir profesinėmis pensijomis susijusios rizikos prisiėmimas būtų tinkamai reguliuojamas ir prižiūrimas,
sustiprinti vartotojų ir klientų apsaugą ir,
didinti priežiūros konvergenciją visoje vidaus rinkoje.
Tokiems tikslams pasiekti Institucija padeda užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų taikymą, skatina priežiūros konvergenciją ir teikia nuomones pagal 16a straipsnį Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.
Institucija, vykdydama pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis, ypatingą dėmesį skiria potencialiai sisteminei rizikai, kurią kelia įstaigos, kurių nesėkmė gali pakenkti finansų sistemos veikimui arba realiajai ekonomikai.
Institucija, vykdydama savo užduotis, veikia nepriklausomai, objektyviai, nediskriminuodama ir skaidriai, vadovaudamasi visos Sąjungos interesais ir atitinkamais atvejais laikydamasi proporcingumo principo. Institucija yra atskaitinga, veikia pagal profesinio sąžiningumo principus ir užtikrina, kad su visais suinteresuotaisiais subjektais būtų elgiamasi sąžiningai.
Institucijos veiksmų ir priemonių, visų pirma gairių, rekomendacijų, nuomonių, klausimų ir atsakymų, reguliavimo standartų projektų ir įgyvendinimo standartų projektų, turinys ir forma visiškai atitinka taikytinas šio reglamento ir 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų teisines nuostatas. Tiek, kiek pagal šias nuostatas leidžiama ir reikia, laikantis proporcingumo principo tokiais veiksmais ir priemonėmis deramai atsižvelgiama į Institucijos veiksmų ir priemonių poveikį patiriančios finansų įstaigos, įmonės ar kito subjekto verslui ar finansinei veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.
7. Institucija įsteigia komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis ir jai pataria, kaip, visiškai laikantis taikytinų taisyklių, savo veiksmais ir priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į ypatingus sektoriuje vyraujančius skirtumus, susijusius su finansų įstaigų ir rinkų rizikos pobūdžiu, mastu ir sudėtingumu, verslo modeliais ir praktika, taip pat su jų dydžiu tiek, kiek tokie veiksniai yra aktualūs pagal atitinkamas taisykles.
2 straipsnis
Europos finansų priežiūros institucijų sistema
1. Institucija yra Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (toliau – EFPIS) dalis. Pagrindinis EFPIS tikslas – užtikrinti, kad finansų sektoriui taikomos taisyklės būtų tinkamai įgyvendinamos siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, užtikrinti pasitikėjimą visa finansų sistema ir veiksmingą bei pakankamą finansinių paslaugų klientų ir vartotojų apsaugą.
2. EFPIS sudaro:
Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV) – Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 ir šiame reglamente nurodytoms užduotims atlikti;
Institucija;
Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 ( 5 );
Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 ( 6 );
Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas (toliau –Jungtinis komitetas) – šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 54–57 straipsniuose nurodytoms užduotims atlikti;
valstybių narių kompetentingos arba priežiūros institucijos, nurodytos šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose Sąjungos aktuose.
3. Institucija per Jungtinį komitetą reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su ESRV, taip pat su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), užtikrindama veiklos įvairiuose sektoriuose nuoseklumą ir formuodama bendras pozicijas finansinių konglomeratų priežiūros srityje ir kitais įvairius sektorius apimančiais klausimais.
4. Vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 4 straipsnio 3 dalyje, EFPIS šalys bendradarbiauja pasitikėdamos ir visapusiškai gerbdamos vienos kitas, visų pirma, užtikrindamos, kad būtų keičiamasi tinkama ir patikima informacija tarpusavyje ir tarp konkrečios institucijos bei Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos.
5. Tos priežiūros institucijos, kurios priklauso EFPIS, turi būti įpareigotos vykdyti Sąjungoje veikiančių finansų įstaigų priežiūrą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus.
Nuorodos į priežiūrą šiame reglamente apima visą atitinkamą visų kompetentingų institucijų veiklą, nedarant poveikio nacionalinės kompetencijos sritims, vykdytiną pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.
3 straipsnis
Institucijų atskaitomybė
1. 2 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodytos institucijos yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai.
2. Pagal SESV 226 straipsnį Institucija visapusiškai bendradarbiauja su Europos Parlamentu, kai vykdomi tyrimai pagal tą straipsnį.
3. Priežiūros taryba tvirtina metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą ir kasmet iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.
4. Europos Parlamentui paprašius, pirmininkas dalyvauja Europos Parlamento klausyme dėl Institucijos veiklos rezultatų. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmininkas daro pareiškimą Europos Parlamente ir atsako į visus jo narių klausimus, jei to yra prašoma.
5. Gavęs prašymą ir bent 15 dienų prieš darydamas 4 dalyje nurodytą pareiškimą, pirmininkas Europos Parlamentui raštu pateikia Institucijos veiklos ataskaitą.
6. Kartu su 11–18, 20 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija ataskaitoje taip pat pateikiama bet kokia atitinkama informacija, kurios ad hoc tvarka paprašo Europos Parlamentas.
7. Institucija žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos jai pateiktus klausimus per penkias savaites nuo klausimo gavimo.
8. Gavęs prašymą pirmininkas surengia konfidencialias diskusijas žodžiu už uždarų durų su kompetentingo Europos Parlamento komiteto pirmininku, pirmininko pavaduotojais ir koordinatoriais. Visi dalyviai laikosi profesinės paslapties reikalavimų.
9. Nedarant poveikio konfidencialumo pareigoms, atsirandančioms dėl dalyvavimo tarptautiniuose forumuose, gavusi prašymą Institucija praneša Europos Parlamentui apie savo indėlį vieningai, nuosekliai ir veiksmingai atstovaujant Sąjungos interesams tokiuose tarptautiniuose forumuose.
4 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
finansų įstaigos – įmonės, subjektai ir fiziniai bei juridiniai asmenys, kuriems taikomi kurie nors iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymo galią turinčių teisės aktų. Taikant Direktyvą 2005/60/EB, finansų įstaigos – tik draudimo įstaigos ir draudimo tarpininkai, kaip apibrėžta toje direktyvoje;
kompetentingos institucijos:
priežiūros institucijos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2009/138/EB ir kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Direktyvose 2003/41/EB ir 2002/92/EB;
taikant direktyvą 2002/65/EB – institucijos ir įstaigos, kompetentingos užtikrinti, kad finansų įstaigos laikytųsi tos direktyvos reikalavimų.
5 straipsnis
Teisinis statusas
1. Institucija yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.
2. Kiekvienoje valstybėje narėje Institucija naudojasi plačiausiu veiksnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.
3. Institucijai atstovauja pirmininkas.
6 straipsnis
Sudėtis
Instituciją sudaro:
Priežiūros taryba, atliekanti 43 straipsnyje nustatytas užduotis;
Administracinė valdyba, atliekanti 47 straipsnyje nustatytas užduotis;
pirmininkas, atliekantis 48 straipsnyje nustatytas užduotis;
vykdomasis direktorius, atliekantis 53 straipsnyje nustatytas užduotis;
Apeliacinė taryba, atliekanti 60 straipsnyje nustatytas užduotis.
7 straipsnis
Būstinė
Institucijos būstinė yra Frankfurte prie Maino.
Institucijos būstinės vieta nedaro poveikio Institucijos užduočių ir įgaliojimų vykdymui, valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veiklai ar pagrindiniam jos veiklos finansavimui, sudarant sąlygas, kai taikytina, bendrai su Sąjungos agentūromis naudotis administracinės paramos paslaugomis ir infrastruktūros administravimo paslaugomis, kurios nėra susijusios su Institucijos pagrindine veikla.
II SKYRIUS
INSTITUCIJOS UŽDUOTYS IR ĮGALIOJIMAI
8 straipsnis
Institucijos užduotys ir įgaliojimai
1. Institucijos užduotys:
remiantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais, prisidėti rengiant aukštos kokybės bendrus reguliavimo ir priežiūros standartus ir praktiką, visų pirma rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus, gaires, rekomendacijas ir kitas priemones, taip pat nuomones;
parengti ir nuolat atnaujinti Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą, kuriame turi būti pateikta geriausia praktika ir labai kokybiška metodika bei procesai ir, be kita ko, atsižvelgiama į besikeičiančią finansų įstaigų ir rinkų verslo praktiką ir verslo modelius bei dydį;
padėti nuosekliai taikyti teisiškai privalomus Sąjungos aktus, visų pirma padedant formuoti bendrą priežiūros kultūrą, užtikrinant nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų taikymą, užkertant kelią reglamentavimo arbitražui, puoselėjant ir stebint priežiūros nepriklausomumą, tarpininkaujant ir sprendžiant kompetentingų institucijų nesutarimus, užtikrinant veiksmingą ir nuoseklią finansų įstaigų priežiūrą ir darnų priežiūros institucijų kolegijų veikimą ir, be kita ko, imantis priemonių kritiniais atvejais;
skatinti kompetentingas institucijas perduoti viena kitai užduotis ir pareigas ir padėti joms tą daryti;
glaudžiai bendradarbiauti su ESRV, visų pirma teikti ESRV informaciją, būtiną jos užduotims atlikti, ir užtikrinti, kad reaguojant į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų;
organizuoti ir atlikti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimus ir, atsižvelgiant į tai, teikti gaires, rekomendacijas ir nustatyti geriausią praktiką, siekiant, kad būtų užtikrinti nuoseklesni priežiūros rezultatai;
pagal savo kompetenciją stebėti ir vertinti rinkos pokyčius, įskaitant, kai tinkama, su draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų paslaugų, ypač teikiamų namų ūkiams ir MVĮ, bei novatoriškų finansinių paslaugų tendencijomis susijusius pokyčius, deramai atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su aplinkos apsaugos, socialiniais ir su valdymu susijusiais veiksniais;
atlikti rinkos analizes siekiant surinkti informaciją Institucijos funkcijoms vykdyti;
stiprinti, kai tinkama, draudėjų, pensijų sistemų narių ir naudos gavėjų, vartotojų ir investuotojų apsaugą, visų pirma atsižvelgiant į tarpvalstybiniame kontekste kylančius sunkumus ir į su tuo susijusią riziką;
prisidėti prie nuoseklaus ir darnaus priežiūros institucijų kolegijų veikimo, sisteminės rizikos stebėsenos, vertinimo ir apskaičiavimo vykdymo, atgaivinimo ir problemų sprendimo planų rengimo ir koordinavimo, teikti aukšto lygio apsaugą apdraustiesiems ir naudos gavėjams visoje Sąjungoje, kaip nurodyta 21–26 straipsniuose;
padėti rengti bendrą Sąjungos finansinių duomenų strategiją;
vykdyti kitas specifines užduotis, nustatytas šiame reglamente arba kituose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose;
skelbti savo interneto svetainėje ir reguliariai atnaujinti su jos veiklos sritimi, ypač jos kompetencijos sritimi, susijusią informaciją apie registruotas finansų įstaigas, kad visuomenei būtų užtikrinta lengva prieiga prie informacijos;
savo interneto svetainėje skelbti ir reguliariai atnaujinti visus kiekvieno 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto teisėkūros procedūra priimto akto techninius reguliavimo standartus, techninius įgyvendinimo standartus, gaires, rekomendacijas ir klausimus bei atsakymus, įskaitant esamos vykdomų darbų padėties apžvalgas ir planuojamą techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektų priėmimo laiką.
▼M2 —————
1a. Vykdydama savo užduotis pagal šį reglamentą Institucija:
naudojasi visais turimais įgaliojimais;
skirdama deramą dėmesį tikslui užtikrinti finansų įstaigų saugumą ir patikimumą, visapusiškai atsižvelgia į skirtingas finansų įstaigų rūšis, verslo modelius ir dydį, ir
atsižvelgia į technologines inovacijas, novatoriškus ir tvarius verslo modelius, pavyzdžiui, kooperatyvus ir savidraudos įmones, aplinkos apsaugos, socialinių ir su valdymu susijusių veiksnių integravimą.
2. Kad galėtų atlikti 1 dalyje nustatytas užduotis, Institucijai suteikiami šiame reglamente nustatyti įgaliojimai, visų pirma:
rengti techninių reguliavimo standartų projektus 10 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;
rengti techninių įgyvendinimo standartų projektus 15 straipsnyje nurodytais konkrečiais atvejais;
skelbti gaires ir rekomendacijas, kaip nustatyta 16 straipsnyje;
skelbti rekomendacijas, kaip nustatyta 29a straipsnyje;
skelbti rekomendacijas konkrečiais atvejais, kaip nurodyta 17 straipsnio 3 dalyje;
teikti įspėjimus pagal 9 straipsnio 3 dalį;
priimti atskirus kompetentingoms institucijoms skirtus sprendimus 18 straipsnio 3 dalyje ir 19 straipsnio 3 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;
tiesiogiai taikomų Sąjungos aktų atvejais priimti atskirus finansų įstaigoms skirtus sprendimus 17 straipsnio 6 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytais konkrečiais atvejais;
teikti nuomones Europos Parlamentui, Tarybai arba Komisijai, kaip numatyta 16a straipsnyje;
skelbti atsakymus į klausimus, kaip nustatyta 16b straipsnyje;
imtis veiksmų pagal 9a straipsnį;
rinkti būtiną informaciją apie finansų įstaigas kaip numatyta 35 straipsnyje;
kurti bendrus metodus, kaip vertinti produkto savybių ir paskirstymo procesų poveikį įstaigų finansinei padėčiai ir vartotojų apsaugai;
numatyti centralizuotai prieinamą registruotų finansų įstaigų duomenų bazę pagal savo kompetenciją, kaip tai numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose.
3. Vykdydama 1 dalyje nurodytas užduotis ir naudodamasi 2 dalyje nurodytais įgaliojimais, Institucija veikia remdamasi teisės aktų sistema ir laikydamasi jos nustatytų apribojimų ir deramai atsižvelgia į proporcingumo, kai tinka, ir geresnio reglamentavimo principą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizės, atliktos laikantis šio reglamento, rezultatus.
10, 15, 16 ir 16a straipsniuose nurodytos atviros viešosios konsultacijos rengiamos kuo plačiau, siekiant užtikrinti, kad integracinis principas būtų taikomas visų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu ir jiems būtų suteikta pakankamai laiko pateikti atsiliepimus. Institucija paskelbia suinteresuotųjų subjektų pateiktos informacijos santrauką ir apžvalgą, kaip per konsultacijas gauta informacija ir nuomonės buvo panaudoti techninių reguliavimo standartų projekte ir techninių įgyvendinimo standartų projekte.
9 straipsnis
Su vartotojų apsauga ir finansine veikla susijusios užduotys
1. Institucija imasi vadovaujamojo vaidmens skatindama vartotojams skirtų finansinių produktų ir paslaugų rinkos skaidrumą, paprastumą ir sąžiningumą visoje vidaus rinkoje, įskaitant:
rinkdama informaciją apie vartojimo tendencijas, pvz., apie mažmeninių finansinių paslaugų ir produktų kainų ir mokesčių pokyčius valstybėse narėse, ją analizuodama ir apie ją pranešdama;
atlikdama nuodugnų teminį elgesio rinkoje vertinimą ir formuodama bendrą supratimą apie rinkų praktiką, kad galėtų nustatyti galimas problemas ir išanalizuoti jų poveikį;
rengdama mažmeninės rizikos rodiklius, kurie padėtų laiku nustatyti galimas žalos vartotojams ir investuotojams priežastis;
peržiūrėdama ir koordinuodama kompetentingų institucijų finansinio raštingumo ir švietimo iniciatyvas;
rengdama šios pramonės šakos atstovų mokymo standartus; ir
prisidėdama rengiant bendras informacijos atskleidimo taisykles;
padėdama užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje, kuriomis vartotojai ir kiti finansinių paslaugų naudotojai turėtų sąžiningą prieigą prie finansinių paslaugų ir produktų; ir
koordinuodama kompetentingų institucijų kontrolinių pirkimų veiklą, jei vykdoma.
2. Institucija stebi naują ir jau vykdomą finansinę veiklą ir gali priimti gaires ir rekomendacijas, siekdama skatinti rinkų saugumą ir patikimumą bei reguliavimo ir priežiūros praktikos konvergenciją ir veiksmingumą.
3. Institucija taip gali teikti įspėjimus, jei finansinė veikla kelia rimtą pavojų 1 straipsnio 6 dalyje nurodytiems tikslams.
4. Institucija įsteigia vartotojų apsaugos ir finansinių naujovių komitetą, kuris yra neatskiriama jos dalis ir vienija visas atitinkamas kompetentingas institucijas ir už vartotojų apsaugą atsakingas institucijas, kad būtų padidinta vartotojų apsauga, nustatytas suderintas požiūris į naujos ar novatoriškos finansinės veiklos reguliavimą bei priežiūrą ir teikiamos konsultacijos Institucijai, kad ji jas pateiktų Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Institucija glaudžiai bendradarbiauja su Europos duomenų apsaugos valdyba, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 ( 7 ), kad būtų išvengta dubliavimosi, nenuoseklumo ir teisinio netikrumo duomenų apsaugos srityje. Be to, Institucija gali pakviesti nacionalines duomenų apsaugos institucijas dalyvauti Komitete stebėtojų teisėmis.
5. Institucija gali laikinai uždrausti arba apriboti tam tikrų finansinių produktų, priemonių arba veiklos, kurie galėtų daryti didelę finansinę žalą klientams arba vartotojams arba kelti grėsmę sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje, reklamą, platinimą ar pardavimą 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytais atvejais ir sąlygomis arba, jei būtina, susidarius kritinei padėčiai, kaip numatyta 18 straipsnyje ir jame nustatytomis sąlygomis.
Institucija peržiūri pirmoje pastraipoje minimą sprendimą atitinkamu periodiškumu, bet ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Po bent dviejų atnaujinimų iš eilės, remdamasi derama poveikio vartotojams įvertinimo analize, Institucija gali priimti sprendimą draudimą atnaujinti kas metus.
Valstybė narė gali paprašyti Institucijos savo sprendimą persvarstyti. Tokiu atveju 44 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta tvarka Institucija sprendžia, ar tą sprendimą palikti galioti.
Institucija taip pat gali įvertinti poreikį uždrausti arba apriboti tam tikros rūšies finansinę veiklą arba praktiką ir esant tokiam poreikiui informuoti apie tai Komisiją ir kompetentingas institucijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiam draudimui arba apribojimui priimti.
9a straipsnis
Raštai dėl veiksmų nesiėmimo
1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių Institucija imasi tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai, jos vertinimu, kurio nors akto iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų ar tais teisėkūros procedūra priimamais aktais grindžiamo deleguotojo ar įgyvendinimo akto taikymas, tikėtina, keltų reikšmingų sunkumų dėl vienos iš šių priežasčių:
Institucijos vertinimu, tokio akto nuostatos gali tiesiogiai prieštarauti kitam susijusiam aktui;
kai aktas yra vienas iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, – dėl neparengtų deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų, kuriais tas konkretus aktas būtų papildytas ar patikslintas, kiltų teisėtų abejonių dėl to teisėkūros procedūra priimamo akto teisinių pasekmių ar tinkamo taikymo;
dėl neparengtų gairių ir rekomendacijų, nurodytų 16 straipsnyje, kiltų praktinių sunkumų atitinkamą aktą taikant.
2. 1 dalyje nurodytais atvejais Institucija nusiunčia kompetentingoms institucijoms ir Komisijai išsamų kylančių, jų manymu, sunkumų aprašymą.
1 dalies a ir b punktų atvejais Institucija pateikia Komisijai nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, nurodydama, kaip skubiai, Institucijos vertinimu, sunkumus reikėtų pašalinti. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai.
Šio straipsnio 1 dalies c punkto atveju Institucija kuo skubiau įvertina būtinybę priimti atitinkamas gaires ar rekomendacijas pagal 16 straipsnį.
Institucija imasi veiksmų skubos tvarka, visų pirma, kai įmanoma, siekdama padėti užkirsti kelią 1 dalyje nurodytiems sunkumams.
3. Prireikus 1 dalyje nurodytais atvejais ir laukiant naujų priemonių priėmimo ir taikymo, kai buvo imtasi veiksmų pagal 2 dalį, Institucija skelbia nuomones dėl 1 dalyje nurodytų aktų konkrečių nuostatų, siekdama prisidėti prie nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros ir vykdymo užtikrinimo praktikos formavimo ir bendro, vienodo ir nuoseklaus Sąjungos teisės taikymo.
4. Jeigu, remdamasi gauta, visų pirma iš kompetentingų institucijų, informacija, Institucija mano, kad kuris nors iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų arba kuris nors iš tais teisėkūros procedūra priimamais aktais grindžiamų deleguotųjų ar įgyvendinimo aktų kelia reikšmingų išskirtinių sunkumų, susijusių su pasitikėjimu rinka, vartotojų, klientų ar investuotojų apsauga, sklandžiu finansų rinkų arba prekių rinkų veikimu ir vientisumu arba visos finansų sistemos arba jos dalies stabilumu Sąjungoje, Institucija nedelsdama nusiunčia kompetentingoms institucijoms ir Komisijai išsamų, jos manymu, kylančių sunkumų aprašymą. Institucija gali Komisijai pateikti nuomonę dėl visų veiksmų, kurie, jos manymu, yra tinkami, pasiūlymo dėl naujo teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymo dėl naujo deleguotojo ar įgyvendinimo akto forma, ir dėl klausimo skubumo. Institucija savo nuomonę paskelbia viešai.
10 straipsnis
Techniniai reguliavimo standartai
1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgaliojimus priimti techninius reguliavimo standartus, naudojantis teise priimti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytose srityse būtų vykdomas nuoseklus derinimas, Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų projektus. Techninių reguliavimo standartų projektus Institucija teikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninių reguliavimo standartų projektus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.
Techniniai reguliavimo standartai turi būti techniniai, juose nepateikiami strateginiai sprendimai ar politikos alternatyvos ir jų turinį nustato įstatymo galią turintys teisės aktai, kuriais jie yra grindžiami.
Prieš pateikdama juos Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas su jais susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
▼M2 —————
Per tris mėnesius nuo techninio reguliavimo standarto projekto gavimo Komisija nusprendžia, ar jį priimti. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo priimti per trijų mėnesių laikotarpį negali. Komisija gali priimti techninio reguliavimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.
Jei Komisija ketina nepriimti techninio reguliavimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai, paaiškindama, kodėl jo nepriėmė, arba nurodydama jo pakeitimų motyvus. Komisija išsiunčia savo rašto kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Jei pasibaigus tam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio reguliavimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.
Komisija negali pakeisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.
2. Jei Institucija techninio reguliavimo standarto projekto nepateikia per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Institucija laiku praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kad naujojo termino nesilaikys.
3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio reguliavimo standarto projekto per 2 dalyje minėtus terminus, Komisija gali deleguotu teisės aktu priimti techninį reguliavimo standartą, be Institucijos parengto projekto.
Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių reguliavimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
Komisija nedelsdama perduoda techninio reguliavimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Komisija išsiunčia savo techninio reguliavimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą ir pateikti jį oficialios nuomonės forma Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio reguliavimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį reguliavimo standartą.
Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio reguliavimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio reguliavimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais arba priimti techninį reguliavimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami. Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio reguliavimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.
4. Techniniai reguliavimo standartai priimami priimant reglamentus arba sprendimus. Tokių reglamentų ar sprendimų pavadinime nurodomi žodžiai „techninis įgyvendinimo standartas“. Tie standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.
11 straipsnis
Delegavimas
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 10 straipsnyje nurodytus techninius reguliavimo standartus ketverių metų laikotarpiui nuo 2010 m. gruodžio 16 d. Komisija ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 14 straipsnį.
2. Priėmusi techninį reguliavimo standartą, Komisija nedelsdama praneša apie jį tuo pačiu metu Europos Parlamentui ir Tarybai.
3. Įgaliojimas priimti techninius reguliavimo standartus suteikiamas Komisijai laikantis 12–14 straipsniuose nustatytų sąlygų.
12 straipsnis
Delegavimo atšaukimas
1. Europos Parlamentas arba Taryba gali atšaukti 10 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą.
2. Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, siekdama nuspręsti, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, stengiasi informuoti kitą instituciją ir Komisiją per protingą terminą iki galutinio sprendimo priėmimo dienos, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie galėtų būti atšaukti.
3. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba vėlesnę jame nurodytą datą. Sprendimas neturi poveikio jau galiojančių techninių reguliavimo standartų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
13 straipsnis
Prieštaravimai dėl techninių reguliavimo standartų
1. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto per tris mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos priimtą techninį reguliavimo standartą dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.
▼M2 —————
2. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl techninio reguliavimo standarto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame nurodytą dieną. Techninis reguliavimo standartas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti iki to laikotarpio pabaigos, jeigu tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad nepareikš prieštaravimų.
3. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba prieštarauja techniniam reguliavimo standartui, jis neįsigalioja. Pagal SESV 296 straipsnį prieštaravimus pareiškusi institucija pateikia prieštaravimo dėl techninio reguliavimo standarto motyvus.
14 straipsnis
Nepritarimas techninių reguliavimo standartų projektui arba dalinis jo keitimas
1. Jei Komisija nepritaria techninio reguliavimo standarto projektui ar iš dalies jį pakeičia, kaip numatyta 10 straipsnyje, ji apie tai praneša Institucijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodydama priežastis.
2. Prireikus Europos Parlamentas ar Taryba gali per vieną mėnesį po 1 dalyje nurodyto pranešimo pakviesti už šiuos klausimus atsakingą Komisijos narį ir Institucijos pirmininką į ad hoc posėdį, kuris vyktų kompetentingame Europos Parlamento komitete ar Taryboje, kad jie pristatytų ir paaiškintų nuomonių skirtumus.
15 straipsnis
Techniniai įgyvendinimo standartai
1. Kai Europos Parlamentas ir Taryba suteikia Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus priimti šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose specialiai nustatytų sričių techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį, Institucija gali parengti techninių įgyvendinimo standartų projektus. Techniniai įgyvendinimo standartai turi būti techninio pobūdžio, nenumatyti jokių strateginių sprendimų ar politikos pasirinkimo, o jų turinys turėtų būti skirtas tų aktų taikymo sąlygų nustatymui. Techninių įgyvendinimo standartų projektus Institucija teikia priimti Komisijai. Tuo pačiu metu Institucija perduoda tuos techninius standartus susipažinti Europos Parlamentui ir Tarybai.
Prieš pateikdama techninių įgyvendinimo standartų projektą Komisijai, Institucija rengia atviras viešas konsultacijas ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų labai neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
Per tris mėnesius nuo techninio įgyvendinimo standarto projekto gavimo dienos Komisija turi nuspręsti, ar jį priimti. Tą laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu. Komisija laiku praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, jei sprendimo dėl priėmimo per trijų mėnesių laikotarpį priimti negali. Komisija gali priimti techninio įgyvendinimo standarto projektą tik iš dalies arba su pakeitimais, jeigu to reikia vadovaujantis Sąjungos interesais.
Jei Komisija ketina nepriimti techninio įgyvendinimo standarto projekto arba priimti jį iš dalies ar su pakeitimais, ji grąžina jį Institucijai paaiškindama, kodėl jo nepriėmė, arba, priklausomai nuo atvejo, nurodydama jo pakeitimų motyvus.Komisija išsiunčia savo rašto kopiją Europos Parlamentui ir Tarybai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą remdamasi Komisijos pasiūlytais pakeitimais ir dar kartą jį pateikti Komisijai oficialios nuomonės forma. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nėra pateikusi iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto arba yra pateikusi techninio įgyvendinimo standarto projektą, kuris iš dalies pakeistas taip, kad neatitinka Komisijos pasiūlytų pakeitimų, Komisija gali priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami, arba jį atmesti.
Komisija negali keisti Institucijos parengto techninio įgyvendinimo standarto projekto turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip tai nustatyta šiame straipsnyje.
2. Jei Institucija techninio įgyvendinimo standarto projekto nepateikia per 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytą terminą, Komisija gali paprašyti tokį projektą pateikti per naują terminą. Institucija laiku praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, kad naujojo termino nesilaikys.
3. Tik tais atvejais, kai Institucija nepateikia Komisijai techninio įgyvendinimo standarto projekto per terminus, nustatytus pagal 2 dalį, Komisija gali įgyvendinimo aktu priimti techninį įgyvendinimo standartą, be Institucijos parengto projekto.
Komisija rengia atviras viešas konsultacijas dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų ir nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą, nebent tokios konsultacijos ir analizės būtų neproporcingos atitinkamų techninių įgyvendinimo standartų projektų taikymo srities ir poveikio požiūriu arba ypatingos klausimo skubos požiūriu. Komisija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytos atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo.
Komisija nedelsdama perduoda techninio įgyvendinimo standarto projektą Europos Parlamentui ir Tarybai.
Komisija išsiunčia techninio įgyvendinimo standarto projektą Institucijai. Institucija per šešias savaites gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą ir pateikti jį kaip oficialią nuomonę Komisijai. Savo oficialios nuomonės kopiją Institucija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
Jei pasibaigus ketvirtoje pastraipoje nurodytam šešių savaičių laikotarpiui Institucija nepateikia iš dalies pakeisto techninio įgyvendinimo standarto projekto, Komisija gali patvirtinti techninį įgyvendinimo standartą.
Jei per šešių savaičių laikotarpį Institucija pateikia iš dalies pakeistą techninio įgyvendinimo standarto projektą, Komisija gali iš dalies pakeisti techninio įgyvendinimo standarto projektą, remdamasi Institucijos pasiūlytais pakeitimais, arba priimti techninį įgyvendinimo standartą su pakeitimais, kurie, jos nuomone, yra tinkami.
Komisija negali keisti Institucijos parengtų techninių įgyvendinimo standartų projektų turinio iš anksto to nesuderinusi su Institucija, kaip nustatyta šiame straipsnyje.
4. Techniniai įgyvendinimo standartai priimami priimant reglamentus arba sprendimus. Tokių reglamentų ar sprendimų pavadinime nurodomi žodžiai „techninis įgyvendinimo standartas“. Tie standartai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja juose nurodytą dieną.
16 straipsnis
Gairės ir rekomendacijos
1. Siekdama nustatyti nuoseklią, veiksmingą ir efektyvią EFPIS priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, Institucija skelbia visoms kompetentingoms institucijoms arba visoms finansų įstaigoms skirtas gaires ir vienai ar kelioms kompetentingoms institucijoms arba vienai ar kelioms finansų įstaigoms skirtas rekomendacijas.
Gairės ir rekomendacijos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais arba šiuo straipsniu suteiktus įgaliojimus.
2. Prireikus Institucija rengia atviras viešas konsultacijas dėl savo skelbiamų gairių ir rekomendacijų ir nagrinėja galimas susijusias tokių gairių ir rekomendacijų paskelbimo sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos gairių ar rekomendacijų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui. Prireikus Institucija taip pat prašo 37 straipsnyje nurodytų Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo. Kai Institucija nerengia atvirų viešų konsultacijų arba neprašo Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės patarimo, ji nurodo to priežastis.
2a. Gairėse ir rekomendacijose neturėtų būti tik pateikiamos nuorodos į teisėkūros procedūra priimtus aktus ar atkartojami jų elementai. Prieš paskelbdama naujas gaires ar rekomendacijas, Institucija pirmiausia peržiūri esamas gaires ir rekomendacijas, kad būtų išvengta dubliavimosi.
3. Kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos deda visas pastangas, siekdamos laikytis tų gairių ir rekomendacijų.
Per du mėnesius po to, kai paskelbiama gairė ar rekomendacija, kiekviena kompetentinga institucija patvirtina, ar ji laikosi, arba, ar ji ketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Jei kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis gairės ar rekomendacijos, ji apie tai praneša Institucijai ir nurodo priežastis.
Institucija paskelbia viešai tą faktą, kad kompetentinga institucija nesilaiko arba neketina laikytis tos gairės ar rekomendacijos. Be to, Institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar paskelbti kompetentingos institucijos pateiktas tos gairės ar rekomendacijos nesilaikymo priežastis. Kompetentingai institucijai iš anksto pranešama apie tokį paskelbimą.
Jei to reikalaujama gairėje ar rekomendacijoje, finansų įstaigos aiškiai ir išsamiai praneša, ar jos laikosi tos gairės ar rekomendacijos.
4. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie savo paskelbtas gaires ir rekomendacijas.
16a straipsnis
Nuomonės
1. Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai nuomones visais su jos kompetencijos sritimi susijusiais klausimais.
2. 1 dalyje nurodytame prašyme gali būti nurodytos viešos konsultacijos arba techninė analizė.
3. Dėl riziką ribojančio susijungimų ir įsigijimų vertinimo, kuris patenka į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį ir kurį atliekant pagal tą direktyvą reikalaujama dviejų ar daugiau valstybių narių kompetentingų institucijų konsultacijų, Institucija gali, vienai iš atitinkamų kompetentingų institucijų paprašius, parengti ir paskelbti nuomonę dėl riziką ribojančio vertinimo, išskyrus nuomones, susijusias su Direktyvos 2009/138/EB 59 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytais kriterijais. Nuomonė parengiama nedelsiant ir bet kuriuo atveju iki Direktyvoje 2009/138/EB nurodyto vertinimo laikotarpio pabaigos.
4. Europos Parlamento, Tarybos arba Komisijos prašymu Institucija gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai technines konsultacijas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytose srityse.
16b straipsnis
Klausimai ir atsakymai
1. Nedarant poveikio šio straipsnio 5 dalies taikymui, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas ir Sąjungos institucijas ir įstaigas, bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba gali pateikti Institucijai klausimų dėl 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimtų aktų arba su jais susijusių deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų, taip pat pagal šiuos teisėkūros procedūra priimtus aktus priimtų gairių ir rekomendacijų nuostatų praktinio taikymo ar įgyvendinimo.
Prieš pateikdamos klausimą Institucijai, finansų įstaigos įvertina, ar nevertėtų konkretaus klausimo pirmiausia pateikti savo kompetentingai institucijai.
Prieš paskelbdama atsakymus į priimtinus klausimus, Institucija gali kreiptis dėl papildomų paaiškinimų dėl šioje dalyje nurodytų fizinių ar juridinių asmenų užduotų klausimų.
2. Institucijos pateikti atsakymai į klausimus, kaip nurodyta 1 dalyje, yra neprivalomojo pobūdžio. Atsakymai paskelbiami bent ta kalba, kuria buvo pateiktas klausimas.
3. Institucija sukuria ir administruoja savo svetainėje internetinę priemonę, skirtą klausimams pateikti ir visiems gautiems klausimams bei atsakymams į priimtinus klausimus pagal 1 dalį laiku paskelbti, nebent paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų asmenų interesams arba galėtų sukelti pavojų finansų sistemos stabilumui. Institucija gali atmesti klausimus, į kuriuos neketina atsakyti. Atmestus klausimus Institucija savo svetainėje skelbia du mėnesius.
4. Trys Priežiūros tarybos balsavimo teisę turintys nariai gali paprašyti Priežiūros tarybos pagal 44 straipsnį nuspręsti, ar nevertėtų šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priimtino klausimo dalyko aptarti gairėse pagal 16 straipsnį, paprašyti 37 straipsnyje nurodytos suinteresuotųjų subjektų grupės pateikti patarimą, reikiamu periodiškumu peržiūrėti klausimus ir atsakymus, surengti atviras viešas konsultacijas ar išnagrinėti susijusias galimas sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizės turi būti proporcingos pateiktų atitinkamų klausimų ir atsakymų projektų apimčiai, pobūdžiui ir poveikiui arba ypatingam klausimo skubumui. Į svarstymus įtraukiant 37 straipsnyje nurodytą suinteresuotųjų subjektų grupę taikoma konfidencialumo pareiga.
5. Klausimus, į kuriuos atsakant reikia aiškinti Sąjungos teisę, Institucija persiunčia Komisijai. Visus Komisijos pateiktus atsakymus Institucija paskelbia.
17 straipsnis
Sąjungos teisės pažeidimas
1. Kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų aktų arba juos taiko taip, kad pažeidžia Sąjungos teisę, įskaitant pagal 10–15 straipsnius nustatytus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, visų pirma neužtikrindama, kad finansų įstaiga atitiktų tuose aktuose nustatytus reikalavimus, Institucija turi imtis veiksmų pagal įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse.
2. Vienos ar kelių kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos, atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės prašymu arba savo iniciatyva, taip pat atvejais, kai iniciatyva grindžiama fizinių ar juridinių asmenų pateikta gerai pagrįsta informacija, Institucija, apie tai pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, nurodo, kokių veiksmų ketina dėl reikalo imtis, ir prireikus ištiria įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį.
Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, kompetentinga institucija nedelsdama pateikia Institucijai visą informaciją, kuri, Institucijos nuomone, yra būtina Institucijos tyrimui atlikti, be kita ko, skirtam nustatyti, kaip pagal Sąjungos teisę taikomi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti aktai.
Nedarant poveikio 35 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija, pranešusi atitinkamai kompetentingai institucijai, gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą informacijos prašymą tiesiogiai kitoms kompetentingoms institucijoms, jeigu įrodyta arba manoma, kad atitinkamai kompetentingai institucijai pateikiamo informacijos prašymo nepakaks informacijai, kuri laikoma būtina siekiant ištirti įtariamą Sąjungos teisės pažeidimą arba jos netaikymo atvejį, gauti.
Tokio prašymo gavėjas nedelsdamas pateikia Institucijai aiškią, tikslią ir išsamią informaciją.
2a. Nedarant poveikio įgaliojimams pagal šį reglamentą, prieš paskelbdama rekomendaciją, kaip nurodyta 3 dalyje, Institucija palaiko ryšius su atitinkama kompetentinga institucija, jeigu mano, kad tokie ryšiai tinkami siekiant pašalinti Sąjungos teisės pažeidimą, siekdama susitarti dėl veiksmų, kurių reikia, kad kompetentinga institucija laikytųsi Sąjungos teisės.
3. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tyrimo pradžios Institucija gali pateikti atitinkamai kompetentingai institucijai rekomendaciją, nurodydama joje veiksmus, kurių būtina imtis siekiant laikytis Sąjungos teisės.
Per dešimt darbo dienų po rekomendacijos gavimo kompetentinga institucija praneša Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis, kad užtikrintų Sąjungos teisės laikymąsi.
4. Kai kompetentinga institucija per vieną mėnesį po Institucijos rekomendacijos gavimo neužtikrino Sąjungos teisės laikymosi, Komisija, gavusi Institucijos pranešimą arba savo iniciatyva, gali pateikti oficialią nuomonę, kuria kompetentinga institucija įpareigojama imtis veiksmų, būtinų laikytis Sąjungos teisės. Komisijos oficialioje nuomonėje atsižvelgiama į Institucijos rekomendaciją.
Tokią oficialią nuomonę Komisija pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo rekomendacijos priėmimo dienos. Šį laikotarpį Komisija gali pratęsti vienu mėnesiu.
Institucija ir kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją.
5. Per dešimt darbo dienų po 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės gavimo kompetentinga institucija praneša Komisijai ir Institucijai apie priemones, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis siekdama įgyvendinti tą oficialią nuomonę.
6. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nesilaiko šio straipsnio 4 dalyje nurodytos oficialios nuomonės per toje dalyje nustatytą laikotarpį ir jeigu būtina laiku imtis priemonių dėl tokio nesilaikymo, kad rinkoje būtų palaikomos arba atkurtos neutralios sąlygos konkurencijai arba užtikrintas sklandus finansų sistemos veikimas ir vientisumas, Institucija tais atvejais, kai atitinkami šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, gali priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo įpareigojama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.
Institucijos sprendimas turi atitikti Komisijos pagal 4 dalį pateiktą oficialią nuomonę.
7. Pagal 6 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.
Imdamosi veiksmų klausimais, dėl kurių pateikta oficiali nuomonė pagal 4 dalį arba priimtas sprendimas pagal 6 dalį, kompetentingos institucijos turi laikytis atitinkamai oficialios nuomonės arba sprendimo.
8. 43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija nurodo, kurios kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos nevykdė šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytų oficialių nuomonių ar sprendimų.
17a straipsnis
Pranešimų teikėjų apsauga
1. Institucija nustato specialius pranešimo kanalus fizinių arba juridinių asmenų pateiktai informacijai apie faktinius arba galimus pažeidimus, piktnaudžiavimo teise arba Sąjungos teisės netaikymo atvejus gauti ir tvarkyti.
2. Šiais kanalais informaciją teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys atitinkamais atvejais turi būti apsaugoti nuo atsakomųjų veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1937 ( 8 ).
3. Institucija užtikrina, kad visą informaciją būtų galima pateikti anonimiškai arba konfidencialiai ir saugiai. Jei Institucija mano, kad pateiktoje informacijoje yra esminių pažeidimų įrodymų arba reikšmingų požymių, ji pranešimo teikėjui pateikia grįžtamąją informaciją.
18 straipsnis
Veiksmai kritinės padėties atvejais
1. Esant nepageidaujamiems pokyčiams, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui, Institucija aktyviai sudaro palankesnes sąlygas visiems veiksmams, kurių imasi atitinkamos nacionalinės kompetentingos priežiūros institucijos, arba, prireikus, juos koordinuoja.
Kad galėtų atlikti minėtą palankesnių sąlygų sudarymo ir veiksmų koordinavimo funkciją, Institucija turi būti išsamiai informuojama apie visus atitinkamus pokyčius ir kviečiama dalyvauti stebėtojos teisėmis visuose atitinkamuose nacionalinių kompetentingų priežiūros institucijų susitikimuose.
2. Institucijai, Komisijai ir ESRV pateikus prašymą, Taryba, pasikonsultavusi su Komisija ir ESRV bei, atitinkamais atvejais, su EPI, gali priimti Institucijai skirtą sprendimą, kuriame pripažįstama, kad susidarė kritinė padėtis pagal šį reglamentą. Taryba peržiūri šį sprendimą tinkamu periodiškumu ir bent kartą per mėnesį. Jei pasibaigus vieno mėnesio laikotarpiui sprendimas neatnaujinamas, jis automatiškai nustoja galioti. Taryba gali bet kada paskelbti apie kritinės padėties nutraukimą.
Jei ESRV arba Institucija mano, kad gali susidaryti kritinė padėtis, jos pateikia Tarybai skirtą konfidencialią rekomendaciją ir padėties įvertinimą. Tuomet Taryba sprendžia, ar reikia surengti posėdį. Šio proceso metu užtikrinamas reikiamas konfidencialumas.
Jeigu Taryba pripažįsta, kad susidarė kritinė padėtis, ji apie tai nedelsdama tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Komisiją.
3. Jeigu Taryba priėmė sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį ir išskirtinėmis aplinkybėmis, kai reaguojant į nepalankius pokyčius, kurie gali sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje arba klientų ir vartotojų apsaugai, būtina imtis suderintų kompetentingų institucijų veiksmų, Institucija gali priimti atskirus sprendimus, kuriais reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus imtųsi būtinų veiksmų, kad būtų sprendžiamos su tokiais pokyčiais susijusios problemos, užtikrindama, kad finansų įstaigos ir kompetentingos institucijos atitiktų tuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytus reikalavimus.
4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija neįvykdo 3 dalyje nurodyto Institucijos sprendimo per tame sprendime nustatytą laikotarpį, Institucija gali, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, įskaitant pagal tuos aktus priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose bei techniniuose įgyvendinimo standartuose nustatyti atitinkami reikalavimai tiesiogiai taikomi finansų įstaigoms, priimti atskirą finansų įstaigai skirtą sprendimą, kuriuo reikalaujama imtis veiksmų, įskaitant vykdomos veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal tuos teisės aktus. Tai taikoma tik tais atvejais, kai kompetentinga institucija netaiko 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymo galią turinčių teisės aktų, įskaitant pagal tuos aktus priimtų techninių reguliavimo standartų bei techninių įgyvendinimo standartų, arba juos taiko taip, kad akivaizdžiai pažeidžia tuos aktus, ir kai būtina nedelsiant ištaisyti padėtį, kad būtų atkurtas tinkamas finansų rinkų veikimas ir vientisumas arba visos Sąjungos finansų sistemos ar jos dalies stabilumas.
5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu.
Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl klausimų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.
19 straipsnis
Kompetentingų institucijų nesutarimų tarpvalstybinių situacijų atvejais sprendimas
1. 1 straipsnio 2 dalyje išvardytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nurodytais atvejais ir nedarant poveikio 17 straipsnyje nustatytiems įgaliojimams, Institucija gali padėti kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka bet kuriomis iš šių aplinkybių:
vienos ar kelių atitinkamų kompetentingų institucijų prašymu, jeigu kompetentinga institucija nesutinka su kitos kompetentingos institucijos veiksmų tvarka arba turiniu, siūlomu veiksmu arba neveikimu;
atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatyta, kad Institucija gali padėti savo iniciatyva, jeigu, remiantis objektyviais argumentais, galima nustatyti, kad kompetentingos institucijos nesutaria.
Jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose reikalaujama, kad būtų priimtas bendras kompetentingų institucijų sprendimas, ir jeigu pagal tuos aktus Institucija gali savo iniciatyva padėti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pasiekti susitarimą šio straipsnio 2–4 dalyse nustatyta tvarka, galima daryti prielaidą, kad kompetentingos institucijos nesutaria, jeigu per tuose aktuose nustatytą terminą tos institucijos bendro sprendimo nepriima.
1a. Atitinkamos kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Institucijai, kad susitarimas nepasiektas, ir įvyksta viena iš toliau nurodytų:
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose yra nustatytas terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, – vienu iš toliau nurodytų atvejų, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų ankstesnis:
terminas baigiasi arba
bent dvi atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi objektyviais argumentais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta;
jeigu 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose terminas, per kurį kompetentingos institucijos turi pasiekti susitarimą, nenustatytas, ir įvyksta viena iš toliau nurodytų:
bent dvi atitinkamos kompetentingos institucijos, remdamosi objektyviais argumentais, padaro išvadą, kad susitarti nepavyksta; arba
nuo dienos, kai kompetentinga institucija gavo kitos kompetentingos institucijos prašymą imtis tam tikrų veiksmų, kad būtų laikomasi tų aktų, praėjo du mėnesiai, bet prašymą gavusi institucija dar nepriėmė sprendimo, kuriuo prašymas būtų patenkintas.
1b. Pirmininkas įvertina, ar Institucija turėtų veikti pagal 1 dalį. Jeigu Institucija įsikiša savo iniciatyva, ji praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie savo sprendimą dėl įsikišimo.
Kol Institucija 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo, tais atvejais, kai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose reikalaujama priimti bendrą sprendimą, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo atskirus sprendimus. Jeigu Institucija nusprendžia imtis veiksmų, visos priimant bendrą sprendimą dalyvaujančios kompetentingos institucijos atideda savo sprendimus, kol bus baigta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta procedūra.
2. Institucija nustato kompetentingų institucijų taikinimo terminą, atsižvelgdama į visus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose nustatytus svarbius terminus ir į klausimo sudėtingumą bei skubumą. Tame etape Institucija veikia kaip tarpininkė.
3. Jeigu per 2 dalyje nurodytą taikinimo etapą atitinkamos kompetentingos institucijos nesusitaria, siekdama užtikrinti Sąjungos teisės laikymąsi, Institucija gali priimti sprendimą, įpareigojantį tas institucijas imtis konkrečių veiksmų arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, kad klausimas būtų išspręstas. Institucijos sprendimas atitinkamoms kompetentingoms institucijoms yra privalomas. Institucijos sprendime gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos atšauktų arba iš dalies pakeistų savo priimtą sprendimą arba pasinaudotų įgaliojimais, kuriuos turi pagal atitinkamą Sąjungos teisę.
3a. Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad 2 ir 3 dalyse nurodytos procedūros baigtos, ir, kai taikytina, kartu pateikia pagal 3 dalį priimtą sprendimą.
4. Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal SESV 258 straipsnį, jeigu kompetentinga institucija nevykdo Institucijos sprendimo, taigi neužtikrina, kad finansų įstaiga laikytųsi reikalavimų, tiesiogiai jai taikomų pagal šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus, Institucija gali priimti tai finansų įstaigai skirtą atskirą sprendimą, kuriuo ji įpareigojama imtis visų veiksmų, įskaitant bet kokios veiklos nutraukimą, būtinų, kad įstaiga vykdytų savo pareigas pagal Sąjungos teisę.
5. Pagal 4 dalį priimti sprendimai turi viršenybę bet kokio kompetentingų institucijų tuo pačiu klausimu priimto ankstesnio sprendimo atžvilgiu. Bet kokie kompetentingų institucijų veiksmai, kurių jos imasi dėl faktų, dėl kurių priimtas sprendimas pagal 3 arba 4 dalį, turi atitikti tuos sprendimus.
6. 50 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucijos pirmininkas nurodo kompetentingų institucijų nesutarimų pobūdį ir rūšį, pasiektus susitarimus ir siekiant išspręsti tokius nesutarimus priimtus sprendimus.
20 straipsnis
Įvairių sektorių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas
Jungtinis komitetas 19 ir 56 straipsniuose nustatyta tvarka sprendžia nesutarimus tarp įvairių sektorių, kurie gali kilti tarp kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta šio reglamento, Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 4 straipsnio 2 punkte.
21 straipsnis
Priežiūros institucijų kolegijos
1. Institucija, neviršydama savo įgaliojimų, skatina ir stebi veiksmingą, efektyvų ir nuoseklų priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais, veikimą ir skatina, kad priežiūros institucijų kolegijos nuosekliai ir darniai taikytų Sąjungos teisę. Siekdama priežiūros veiklos geriausios praktikos konvergencijos, Institucija skatina rengti bendrus priežiūros planus ir vykdyti bendrus patikrinimus, o Institucijos darbuotojai turi visas dalyvavimo teises priežiūros institucijų kolegijose, taigi gali dalyvauti pastarosioms vykdant veiklą, įskaitant patikrinimus vietoje, kuriuos bendrai vykdo dvi ar daugiau kompetentingų institucijų.
2. Institucija vadovauja užtikrinant nuoseklų ir darnų tarpvalstybiniu mastu veikiančių įstaigų priežiūros institucijų kolegijų veikimą visoje Sąjungoje, atsižvelgdama į sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje, ir prireikus sušaukia priežiūros institucijų kolegijos posėdį.
Šio straipsnio šioje dalyje ir 1 dalyje Institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta atitinkamuose teisės aktuose.
Institucija gali:
bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis rinkti visą svarbią informaciją ir ja dalintis, siekdama palengvinti priežiūros institucijų kolegijos darbą, sukurti ir tvarkyti centrinę sistemą, kad tokia informacija būtų prieinama kolegijoje veikiančioms kompetentingoms institucijoms;
inicijuoti ir koordinuoti Sąjungos masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal 32 straipsnį, siekiant įvertinti finansų įstaigų atsparumą – visų pirma sisteminę riziką, kurią kelia finansų įstaigos, kaip nurodyta 23 straipsnyje, – nepalankiems pokyčiams rinkoje, ir įvertinti sisteminės rizikos didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis potencialą, užtikrinant, kad tokiam testavimui nacionaliniu lygiu būtų taikoma nuosekli metodika, ir atitinkamais atvejais parengti rekomendaciją kompetentingai institucijai dėl testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu nustatytų trūkumų pašalinimo, įskaitant specialių vertinimų atlikimą; ji gali rekomenduoti kompetentingoms institucijoms atlikti patikrinimus vietoje ir dalyvauti juos atliekant, kad būtų užtikrintas Sąjungos masto vertinimų metodų, praktikos ir rezultatų palyginamumas ir patikimumas;
skatinti veiksmingą ir efektyvią priežiūros veiklą, įskaitant rizikos, kuri kyla ar gali kilti finansų įstaigoms, kaip nustatyta priežiūros veiklos peržiūros proceso metu arba krizių atvejais, vertinimą;
vykdydama šiame reglamente nurodytas užduotis ir įgaliojimus prižiūrėti, kaip kompetentingos institucijos vykdo užduotis; ir
prašyti kolegijoje surengti papildomus svarstymus visais atvejais, kai, jos nuomone, dėl priimto sprendimo būtų netinkamai taikoma Sąjungos teisė arba nebūtų padedama siekti priežiūros veiklos praktikos konvergencijos tikslo. Be to, ji gali prašyti grupės priežiūros institucijos surengti kolegijos posėdį arba į vieno iš posėdžių darbotvarkę įtraukti tam tikrą klausimą.
3. Institucija gali parengti techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytus įgaliojimus ir pagal 10–15 straipsnius, kad būtų užtikrintos vienodos nuostatų dėl priežiūros institucijų kolegijų veiklos taikymo sąlygos. Institucija pagal 16 straipsnį gali priimti gaires ir rekomendacijas, kad būtų skatinama priežiūros institucijų kolegijų vykdomos priežiūros ir jų taikomos geriausios praktikos konvergencija.
4. Institucija atlieka teisiškai privalomą tarpininkės vaidmenį ir sprendžia kompetentingų institucijų ginčus 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Institucija gali priimti sprendimus dėl priežiūros, kurie tiesiogiai taikomi atitinkamai įstaigai pagal 19 straipsnį.
22 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl sisteminės rizikos
1. Institucija deramai atsižvelgia į sisteminę riziką, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1092/2010. Ji sprendžia klausimus, susijusius su finansinių paslaugų sutrikimo rizika:
kurią sukėlė visos finansų sistemos ar jos dalių pablogėjimas; ir
kuri gali sukelti rimtų neigiamų padarinių vidaus rinkai ir realiajai ekonomikai.
Institucija prireikus atsižvelgia į sisteminės rizikos stebėseną ir vertinimą, kuriuos atlieka ESRV ir Institucija, bei reaguoja į ESRV įspėjimus ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnį.
2. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV ir laikydamasi 23 straipsnio parengia bendrą sisteminės svarbos nustatymo bei apskaičiavimo metodą, prireikus apimantį kiekybinius ir kokybinius rodiklius.
Šie rodikliai bus esminis kriterijus nustatant tinkamus priežiūros veiksmus. Institucija stebi nustatomų veiksmų konvergencijos mastą siekdama skatinti bendrą požiūrį.
3. Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems aktams, Institucija prireikus parengia papildomas finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas, kad būtų atsižvelgta į jų keliamą sisteminę riziką.
Institucija užtikrina, kad į finansų įstaigų keliamą sisteminę riziką būtų atsižvelgta rengiant techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų projektus tose srityse, kurios nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose.
4. Vienos ar kelių kompetentingų institucijų, Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos prašymu arba savo iniciatyva Institucija gali atlikti tam tikros rūšies finansų įstaigų arba tam tikros rūšies produktų, arba tam tikros rūšies elgesio tyrimą, siekdama įvertinti galimas grėsmes finansų sistemos stabilumui arba klientų ar vartotojų apsaugai.
Atlikus tyrimą pagal pirmą pastraipą, Priežiūros taryba gali pateikti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms atitinkamas rekomendacijas dėl veiksmų.
Tais tikslais Institucija gali pasinaudoti įgaliojimais, kurie jai suteikti pagal šį reglamentą, įskaitant 35 straipsnį.
5. Jungtinis komitetas užtikrina bendrą ir įvairiuose sektoriuose atliekamą pagal šį straipsnį vykdomos veiklos koordinavimą.
23 straipsnis
Sisteminės rizikos nustatymas ir apskaičiavimas
1. Institucija, konsultuodamasi su ESRV, parengia sisteminės rizikos nustatymo bei apskaičiavimo kriterijus ir tinkamą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, kuri apima finansų rinkų dalyvių arba finansų rinkų dalyviams keliamos sisteminės rizikos galimo didėjimo nepalankiausiomis sąlygomis vertinimą, įskaitant galimą su aplinkos apsauga susijusią sisteminę riziką. Finansų rinkų dalyviai, kurie gali kelti sisteminę riziką, prižiūrimi griežčiau, o prireikus jiems taikomos 25 straipsnyje nurodytos atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros.
2. Institucija, rengdama draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų įstaigų galimai keliamos sisteminės rizikos nustatymo ir apskaičiavimo kriterijus, visapusiškai atsižvelgia į atitinkamus tarptautinius metodus, įskaitant Finansinio stabilumo tarybos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinės draudimo priežiūros įstaigų asociacijos ir Tarptautinių atsiskaitymų banko nustatytus metodus.
24 straipsnis
Nuolatiniai pajėgumai reaguoti į sisteminę riziką
1. Institucija užtikrina, kad ji turėtų specializuotus ir nuolatinius pajėgumus veiksmingai reaguoti į sisteminės rizikos realizavimosi atvejus, kaip nurodyta 22 ir 23 straipsniuose, ypač įstaigų, kurios kelia sisteminę riziką, atžvilgiu.
2. Institucija atlieka jai pagal šį reglamentą ir pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisės aktus pavestas užduotis ir padeda užtikrinti nuoseklų bei koordinuotą krizių valdymą ir problemų sprendimo režimą Sąjungoje.
25 straipsnis
Atgaivinimo ir problemų sprendimo procedūros
1. Institucija prisideda ir aktyviai dalyvauja rengiant bei derinant veiksmingus ir nuoseklius atgaivinimo ir problemų sprendimo planus, procedūras kritinės padėties atvejais ir prevencines priemones, kuriomis būtų labiau sumažintas bet kokių rimtų problemų sisteminis poveikis.
2. Institucija gali nustatyti pažangiausią praktiką, kuria siekiama palengvinti sunkumų patiriančių įstaigų, ypač tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių, problemų sprendimą taip, kad būtų išvengta plintančio neigiamo poveikio, užtikrinant, kad būtų prieinamos deramos priemonės, taip pat pakankamai išteklių, ir taip sudarytos sąlygos tvarkingai, ekonominiu požiūriu efektyviai ir laiku išspręsti įstaigos ar grupės problemas.
3. Institucija gali parengti techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, kaip nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, laikydamasi 10–15 straipsniuose nustatytos tvarkos.
26 straipsnis
Nacionalinių draudimo garantijų sistemų europinio tinklo kūrimas
Institucija gali prisidėti prie poreikio, ar reikia sukurti tinkamai finansuojamą ir pakankamai suderintą Nacionalinių draudimo garantijų sistemų europinį tinklą, vertinimo.
27 straipsnis
Krizių prevencija, valdymas ir sprendimas
Komisija gali Institucijos paprašyti prisidėti prie Direktyvos 2009/138/EB 242 straipsnyje nurodyto vertinimo, visų pirma susijusio su priežiūros institucijų bendradarbiavimo priežiūros institucijų kolegijose ir šių kolegijų veikimu; su priežiūros praktikos, susijusios su papildomo kapitalo nustatymu; su draudimo ir perdraudimo bendrovių grupėse vykdomos priežiūros ir kapitalo valdymo stiprinimo naudos įvertinimo, įskaitant galimas priemones stiprinti patikimą draudimo grupių tarpvalstybinį valdymą, visų pirma rizikos ir turto valdymo srityje, ir gali teikti ataskaitas dėl pokyčių ir pažangos, susijusių su:
suderinta ankstyvo veikimo sistema;
centralizuoto grupės rizikos valdymo praktika ir grupės vidaus modelių veikimu, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis;
sandoriais ir rizikos koncentracija grupės viduje;
diversifikacijos ir koncentracijos poveikio raida;
suderinta turto perdavimo, nemokumo bei likvidavimo procedūrų sistema, kurią taikant pašalinamos atitinkamos nacionalinės įmonių arba bendrovių teisės kliūtys turto perdavimui;
vienoda tos pačios grupės bendrovių apdraustųjų ir naudos gavėjų apsauga krizės situacijose;
suderintu ir tinkamai finansuojamu visos Sąjungos masto draudimo garantijų sistemų sprendimu.
Atsižvelgdama į f punktą, Institucija taip pat gali pateikti ataskaitą apie pokyčius ir pažangą, susijusius su koordinuotomis nacionalinio krizių valdymo priemonėmis, kurioje taip pat būtų nurodyta, ar reikalingi suderinti, tvirti ir patikimi finansavimo mechanizmai su tinkamomis finansavimo priemonėmis.
Atliekant 81 straipsnyje numatytą šio reglamento peržiūrą, visų pirma, nagrinėjama galimybė stiprinti Institucijos vaidmenį krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityje.
28 straipsnis
Užduočių ir pareigų perdavimas
1. Kompetentingos institucijos gali perduoti užduotis ir pareigas Institucijai arba kitoms kompetentingoms institucijoms, gavusios institucijos, kuriai perduodamos užduotys ir pareigos, sutikimą ir laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. Valstybės narės gali nustatyti konkrečias pareigų perdavimo sąlygas, kurios turi būti įvykdytos prieš jų kompetentingoms institucijoms sudarant tokius perdavimo susitarimus, ir gali apriboti perduodamų užduočių ir pareigų apimtį tiek, kiek tai yra būtina veiksmingai tarpvalstybiniu mastu veikiančių finansų įstaigų ar grupių priežiūrai.
2. Institucija skatina ir palengvina užduočių ir pareigų perdavimą tarp kompetentingų institucijų, nustatydama tas užduotis ir pareigas, kurios gali būti perduotos arba vykdomos bendrai, ir skatindama pažangiausią praktiką.
3. Perdavus pareigas perskirstoma kompetencija, nustatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose aktuose. Su perduodamomis pareigomis susijusi procedūra, vykdymo užtikrinimas ir administracinė bei teisminė peržiūra reglamentuojama pagal institucijos, kuriai perduodamos pareigos, valstybės teisę.
4. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai apie ketinamus sudaryti perdavimo susitarimus. Jos pradeda vykdyti susitarimus ne anksčiau kaip po mėnesio nuo pranešimo Institucijai dienos.
Institucija per mėnesį nuo pranešimo gavimo gali pareikšti nuomonę apie numatomą sudaryti susitarimą.
Institucija, pasitelkdama tinkamas priemones, skelbia visus kompetentingų institucijų sudarytus perdavimo susitarimus, kad užtikrintų tinkamą visų susijusių šalių informavimą.
29 straipsnis
Bendra priežiūros kultūra
1. Institucija aktyviai dalyvauja kuriant bendrą Sąjungos priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, taip pat užtikrinant vienodų procedūrų ir nuoseklių metodų taikymą visoje Sąjungoje. Institucija vykdo bent tokią veiklą:
teikia nuomones kompetentingoms institucijoms;
pagal 29a straipsnį nustato Sąjungos strateginius priežiūros prioritetus;
pagal 45c straipsnį steigia koordinavimo grupes, kad būtų skatinama priežiūros konvergencija ir nustatyta geriausia praktika;
skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį kompetentingų institucijų keitimąsi informacija visais aktualiais klausimais, įskaitant kibernetinio saugumo ir kibernetinių išpuolių klausimus, visapusiškai laikantis atitinkamuose Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose numatytų ir taikytinų konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų;
padeda plėtoti aukštos kokybės ir vienodus priežiūros standartus, įskaitant ataskaitų teikimo standartus, ir tarptautinius apskaitos standartus pagal 1 straipsnio 3 dalį;
peržiūri atitinkamų Komisijos priimtų techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, Institucijos paskelbtų gairių ir rekomendacijų taikymą ir prireikus siūlo pakeitimus; ir
rengia sektorines ir įvairiems sektoriams skirtas mokymo programas, įskaitant programas, susijusias su technologinėmis inovacijomis, įvairių formų kooperatyvais ir savidraudos bendrovėmis, sudaro palankias sąlygas darbuotojų mainams ir skatina kompetentingas institucijas aktyviau naudotis delegavimo programomis ir kitomis priemonėmis; ir
įdiegia stebėjimo sistemą reikšmingai aplinkos apsaugos, socialinei ir su valdymu susijusiai rizikai vertinti, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją.
2. Institucija gali prireikus rengti naujas praktines ir konvergencijos priemones, kad paskatintų taikyti bendrus priežiūros metodus ir praktiką.
Siekdama formuoti bendrą priežiūros kultūrą, Institucija, deramai atsižvelgdama į finansų įstaigų ir rinkų rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, verslo praktiką, verslo modelius ir dydį, parengia ir nuolat atnaujina Sąjungai taikomą Sąjungos finansų įstaigų priežiūros vadovą. Sąjungai taikomame priežiūros vadove išdėstoma geriausia praktika bei nustatoma aukštos kokybės metodika ir procesai.
Atitinkamais atvejais Institucija vykdo atviras viešas konsultacijas dėl 1 dalies a punkte nurodytų nuomonių, šioje dalyje nurodytų priemonių. Taip pat prireikus ji nagrinėja galimas susijusias sąnaudas ir naudą. Tokios konsultacijos ir analizė turi būti proporcingos nuomonių arba priemonių taikymo sričiai, pobūdžiui ir poveikiui. Atitinkamais atvejais Institucija taip pat prašo atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės, nurodytos 37 straipsnyje, patarimo.
29a straipsnis
Sąjungos strateginiai priežiūros prioritetai
Ne rečiau kaip kas trejus metus ir ne vėliau kaip kovo 31 d. Institucija, po diskusijų Priežiūros taryboje ir atsižvelgusi į gautas kompetentingų institucijų pastabas, Sąjungos institucijų atliktą darbą ir ESRV paskelbtą analizę, įspėjimus ir rekomendacijas, nustato iki dviejų visai Sąjungai aktualių prioritetų, kuriais atspindimi būsimi pokyčiai ir tendencijos. Į tuos Institucijos akcentuojamus prioritetus kompetentingos institucijos atsižvelgia rengdamos savo darbo programas ir apie tai atitinkamai praneša Institucijai. Institucija apsvarsto atitinkamą kompetentingų institucijų veiklą po to einančiais metais ir parengia išvadas. Institucija apsvarsto galimą tolesnę veiklą, kuri gali apimti gaires, rekomendacijas kompetentingoms institucijoms ir tarpusavio vertinimus atitinkamoje srityje.
Institucijos nustatyti visai Sąjungai aktualūs prioritetai netrukdo kompetentingoms institucijoms taikyti savo geriausios praktikos bei imtis veiksmų dėl savo papildomų prioritetų ir pokyčių, taip pat jais atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus.
30 straipsnis
Kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimas
1. Institucija periodiškai atlieka tam tikros arba visos kompetentingų institucijų veiklos tarpusavio vertinimą, kad dar labiau padidintų priežiūros rezultatų nuoseklumą ir veiksmingumą. Tuo tikslu Institucija parengia metodus, kuriuos taikant būtų galima objektyviai įvertinti ir palyginti vertinamas kompetentingas institucijas. Planuojant ir atliekant tarpusavio vertinimą, atsižvelgiama į turimą informaciją ir jau atliktus atitinkamos kompetentingos institucijos vertinimus, įskaitant Institucijai pagal 35 straipsnį pateiktą visą aktualią informaciją ir visą iš suinteresuotųjų subjektų gautą aktualią informaciją.
2. Šio straipsnio tikslais Institucija įsteigia ad hoc tarpusavio vertinimo komitetus, kuriuose suburia Institucijos darbuotojus ir kompetentingų institucijų narius. Tarpusavio vertinimo komitetams pirmininkauja Institucijos darbuotojas. Pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir paskelbus atvirą kvietimą dalyvauti konkurse, pirmininkas pasiūlo tarpusavio vertinimo komiteto pirmininką ir narius, kuriuos turi patvirtinti Priežiūros taryba. Pasiūlymas laikomas priimtu, jeigu per 10 dienų nuo tada, kai pirmininkas jį pasiūlė, Priežiūros taryba nepriima sprendimo jį atmesti.
3. Atliekant tarpusavio vertinimą, be kita ko, vertinami toliau nurodyti dalykai:
kompetentingos institucijos išteklių pakankamumas, nepriklausomumo laipsnis ir valdymo tvarka, ypač daug dėmesio skiriant veiksmingam 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų taikymui ir gebėjimui reaguoti į rinkos pokyčius;
Sąjungos teisės taikymo ir priežiūros praktikos, įskaitant pagal 10–16 straipsnius priimtus techninius reguliavimo standartus ir techninius įgyvendinimo standartus, gaires ir rekomendacijas, pasiektos konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis, taip pat mastas, kuriuo taikant priežiūros praktiką pasiekiami Sąjungos teisėje nustatyti tikslai;
kompetentingų institucijų parengtos geriausios praktikos, kurią galėtų būti naudinga perimti kitoms kompetentingoms institucijoms, taikymas;
užtikrinant nuostatų, priimtų įgyvendinant Sąjungos teisę, įskaitant administracines sankcijas ir kitas administracines priemones, taikomas asmenims, atsakingiems už tų nuostatų nesilaikymą, vykdymą pasiektos konvergencijos veiksmingumas ir laipsnis.
4. Institucija parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi tarpusavio vertinimo rezultatai. Tą tarpusavio vertinimo ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima – Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 4 dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tarpusavio vertinimo ataskaitų nuoseklumas ir užtikrintos vienodos sąlygos. Administracinė valdyba visų pirma įvertina, ar metodika taikyta vienodai. Ataskaitoje paaiškinamos ir nurodomos tolesnės priemonės, kurios, atsižvelgiant į tarpusavio vertinimo rezultatus, laikomos tinkamomis, proporcingomis ir būtinomis. Tos tolesnės priemonės gali būti priimtos kaip gairės ir rekomendacijos pagal 16 straipsnį ir kaip nuomonės pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą.
Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad būtų laikomasi paskelbtų gairių ir rekomendacijų.
Pagal 10–15 straipsnius rengdama techninių reguliavimo standartų projektus arba techninių įgyvendinimo standartų projektus, arba pagal 16 straipsnį rengdama gaires arba rekomendacijas, Institucija atsižvelgia į tarpusavio vertinimo rezultatus ir visą kitą jai vykdant užduotis gautą informaciją, kad užtikrintų aukščiausios kokybės priežiūros praktikos konvergenciją.
5. Institucija teikia Komisijai nuomonę, kai, atsižvelgdama į tarpusavio vertinimo rezultatus arba kitą jai vykdant savo užduotis gautą informaciją, mano, kad, Sąjungos požiūriu, finansų įstaigoms arba kompetentingoms institucijoms taikytinas Sąjungos taisykles reikėtų dar labiau suderinti.
6. Praėjus dvejiems metams po tarpusavio vertinimo ataskaitos paskelbimo Institucija imasi tolesnių veiksmų ataskaitos. Tolesnių veiksmų ataskaitą parengia tarpusavio vertinimo komitetas, o priima Priežiūros taryba pagal 44 straipsnio 4 dalį. Rengdamas tą ataskaitą tarpusavio vertinimo komitetas konsultuojasi su Administracine valdyba, kad būtų išlaikytas šios ataskaitos ir kitų tolesnių veiksmų ataskaitų nuoseklumas. Tolesnių veiksmų ataskaitoje, be kita ko, įvertinamas kompetentingų institucijų, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, vykdytų veiksmų reaguojant į tarpusavio vertinimo ataskaitoje nurodytas tolesnes priemones tinkamumas ir veiksmingumas.
7. Pasikonsultavęs su kompetentingomis institucijomis, kurių tarpusavio vertinimas atliekamas, tarpusavio vertinimo komitetas pateikia argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo išvadas. Argumentuotas pagrindines tarpusavio vertinimo ir 6 dalyje nurodytos tolesnių veiksmų ataskaitos išvadas Institucija paskelbia. Jeigu Institucijos argumentuotos pagrindinės išvados skiriasi nuo tarpusavio vertinimo komiteto išvadų, Institucija konfidencialiai perduoda tarpusavio vertinimo komiteto išvadas Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Jeigu kompetentinga institucija, kurios tarpusavio vertinimas atliekamas, nuogąstauja, kad dėl Institucijos motyvuotų pagrindinių išvadų paskelbimo kiltų pavojus finansų sistemos stabilumui, ji turi galimybę perduoti klausimą Priežiūros tarybai. Priežiūros taryba gali nuspręsti tų ištraukų neskelbti.
8. Šio straipsnio tikslais Administracinė valdyba pateikia pasiūlymą dėl artimiausių dvejų metų tarpusavio vertinimų darbo plano, kuriame, be kita ko, atsižvelgiama į patirtį, įgytą per ankstesnius tarpusavio vertinimo procesus, ir 45b straipsnyje nurodytų koordinavimo grupių diskusijas. Tarpusavio vertinimų darbo planas yra atskira metinės ir daugiametės darbo programos dalis. Jis skelbiamas viešai. Skubos arba nenumatytų įvykių atveju Institucija gali nuspręsti atlikti papildomus tarpusavio vertinimus.
31 straipsnis
Koordinavimo funkcija
1. Institucija atlieka kompetentingų institucijų veiklos bendro pobūdžio koordinavimą, visų pirma tais atvejais, kai dėl nepalankių pokyčių gali kilti pavojus sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba finansų sistemos stabilumui, arba susidarius situacijoms, kai tarpvalstybinis verslas galėtų daryti neigiamą poveikį draudėjų, pensijų sistemų narių ir naudos gavėjų apsaugai Sąjungoje.
2. Institucija skatina koordinuotą Sąjungos atsaką, be kita ko, šiomis priemonėmis:
sudarydama geresnes sąlygas kompetentingoms institucijoms keistis informacija;
nustatydama informacijos, kuri turėtų būti pateikta visoms atitinkamoms kompetentingoms institucijomis, apimtį ir, jei įmanoma ir tinkama, patikrindama tos informacijos patikimumą;
atlikdama neprivalomą tarpininkavimą kompetentingų institucijų prašymu arba savo iniciatyva, nedarant poveikio 19 straipsnio taikymui;
nedelsiant pranešdama ESRV apie bet kokią galimą kritinę padėtį;
imdamasi tinkamų priemonių esant pokyčiams, kurie gali sukelti pavojų finansų rinkų veikimui, kad galėtų užtikrinti veiksmų, kurių imasi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinavimą;
imdamasi tinkamų priemonių veiksmams, kurių imasi atitinkamos kompetentingos institucijos, koordinuoti siekiant sudaryti palankesnes sąlygas subjektams ar produktams, grindžiamiems technologinėmis inovacijomis, patekti į rinką;
centralizuotai kaupdama informaciją, gautą iš kompetentingų institucijų pagal 21 ir 35 straipsnius, įstaigoms, veikiančioms keliose valstybėse narėse, vykdant su reguliavimu susijusias pareigas teikti ataskaitas. Institucija ta informacija dalijasi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.
3. Siekdama padėti formuoti bendrą Europos požiūrį į technologines inovacijas, Institucija skatina priežiūros konvergenciją, prireikus pasitelkdama Vartotojų apsaugos ir finansinių inovacijų komitetą, kad sudarytų palankesnes sąlygas subjektams ar produktams, grindžiamiems technologinėmis inovacijomis, patekti į rinką, ypač keičiantis informacija ir geriausia praktika. Jei tai tikslinga, Institucija gali priimti gaires ar rekomendacijas pagal 16 straipsnį.
31a straipsnis
Keitimasis informacija apie kompetenciją ir tinkamumą
Institucija kartu su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) sukuria sistemą, pagal kurią būtų keičiamasi informacija, svarbia kompetentingoms institucijoms atliekant kvalifikuotuosius akcijų paketus turinčių asmenų, direktorių ir svarbiausias pareigas einančių asmenų kompetencijos ir tinkamumo vertinimą pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimtus aktus.
32 straipsnis
Rinkos pokyčių vertinimas, įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis
1. Institucija stebi ir vertina rinkos pokyčius pagal savo kompetenciją ir prireikus praneša Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai), ESRV, Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie atitinkamas mikrolygio rizikos ribojimo tendencijas, galimą riziką ir pažeidžiamumą. Institucija į savo vertinimą įtraukia rinkų, kuriose veikia finansų įstaigos, analizę ir galimų rinkos pokyčių poveikio tokioms įstaigoms vertinimą.
2. Institucija inicijuoja ir koordinuoja Sąjungos mastu atliekamus finansų įstaigų atsparumo nepalankiems pokyčiams rinkoje vertinimus. Tuo tikslu ji parengia:
bendras ekonominių scenarijų poveikio finansų įstaigos finansinei būklei vertinimo metodikas, atsižvelgdama, be kita ko, į riziką, kurią kelia nepalankūs aplinkos apsaugos pokyčiai;
bendras finansų įstaigų, įtrauktinų į Sąjungos masto vertinimus, nustatymo metodikas;
bendrus metodus, skirtus informacijai apie šių finansų įstaigų atsparumo vertinimų rezultatus teikti;
bendrą metodiką, skirtą vertinti konkrečių produktų ir paskirstymo procesų poveikį įstaigos finansinei padėčiai ir apdraustųjų, pensijų sistemų narių, kitų naudos gavėjų bei vartotojų informavimui;
bendras aplinkos apsaugos rizikos poveikio finansų įstaigų finansiniam stabilumui vertinimo metodikas.
Šios dalies taikymo tikslais Institucija bendradarbiauja su ESRV.
3. Nedarant poveikio Reglamente (ES) Nr. 1092/2010 nustatytoms ESRV užduotims, Institucija kartą per metus, o kai reikia – dažniau, teikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV tendencijų, galimos rizikos ir pažeidžiamumo savo kompetencijos srityje vertinimus kartu su šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytais rodikliais.
Institucija į šiuos vertinimus įtraukia pagrindinės rizikos ir pažeidžiamumo klasifikaciją ir, jeigu būtina, rekomenduoja, kokių prevencinių ar taisomųjų veiksmų reikėtų imtis.
4. Glaudžiai bendradarbiaudama su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) bei Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), Institucija per Jungtinį komitetą užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į pokyčius, riziką ir pažeidžiamumą visuose sektoriuose.
33 straipsnis
Tarptautiniai santykiai, įskaitant lygiavertiškumą
1. Nedarant poveikio atitinkamai valstybių narių ir Sąjungos institucijų kompetencijai, Institucija gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis. Pagal tuos susitarimus nenustatomos juridinės prievolės Sąjungai ir jos valstybėms narėms ir jais neužkertamas kelias valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus su tomis trečiosiomis valstybėmis.
Kai trečioji valstybė pagal galiojantį deleguotąjį aktą, Komisijos priimtą pagal Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnį, yra įtraukta į jurisdikcijų, kurių nacionaliniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, dėl kurių Sąjungos finansų sistemai kyla didelių grėsmių, sąrašą, Institucija nesudaro administracinių susitarimų su tos trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros institucijomis. Tai netrukdo Institucijai su atitinkamos trečiosios valstybės institucijomis bendradarbiauti kitais būdais siekiant sumažinti Sąjungos finansų sistemai kylančias grėsmes.
2. Gavusi specialų Komisijos prašymą patarti arba jeigu to reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus aktus, Institucija padeda Komisijai rengti sprendimus dėl trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros režimų lygiavertiškumo.
3. Institucija stebi atitinkamus reguliavimo ir priežiūros pokyčius, taip pat vykdymo užtikrinimo praktikos ir rinkos pokyčius trečiosiose valstybėse, dėl kurių Komisija pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisėkūros procedūra priimamus aktus yra priėmusi sprendimus dėl lygiavertiškumo, atkreipdama ypatingą dėmesį į šių pokyčių poveikį finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, draudėjų apsaugai ir vidaus rinkos veikimui, tokiu mastu, kokiu jie yra svarbūs atliekant rizika grindžiamus lygiavertiškumo vertinimus.
Be to, ji patikrina, ar vis dar tenkinami kriterijai, pagal kuriuos priimti tie sprendimai dėl lygiavertiškumo, ir visos juose nustatytos sąlygos.
Institucija gali palaikyti ryšius su atitinkamomis trečiųjų valstybių institucijomis. Institucija Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai bei Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) teikia konfidencialią ataskaitą, kurioje apibendrinami vykdytos visų trečiųjų valstybių lygiavertiškumo stebėsenos rezultatai. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui finansiniam stabilumui, rinkos vientisumui, draudėjų apsaugai arba vidaus rinkos veikimui.
Jeigu Institucija nustato šioje dalyje nurodytų atitinkamų pokyčių, susijusių su trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros arba vykdymo užtikrinimo praktika, kurie gali paveikti Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansinį stabilumą, rinkos vientisumą arba draudėjų apsaugą arba vidaus rinkos veikimą, ji nedelsdama konfidencialiai informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Komisiją.
4. Nedarant poveikio konkretiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose nustatytiems reikalavimams, laikydamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytų sąlygų, Institucija, kai įmanoma, bendradarbiauja su trečiųjų valstybių, kurių reguliavimo ir priežiūros režimai pripažinti lygiaverčiais, atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Iš principo šis bendradarbiavimas vykdomas remiantis administraciniais susitarimais, sudarytais su atitinkamomis tų trečiųjų valstybių institucijomis. Derėdamasi dėl tokių administracinių susitarimų, Institucija įtraukia nuostatas dėl:
mechanizmų, kurie leidžia Institucijai gauti svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie reguliavimo režimą, priežiūros metodą, atitinkamus rinkos pokyčius ir visus pokyčius, kurie gali turėti įtakos sprendimui dėl lygiavertiškumo;
tiek, kiek reikia imantis tolesnių priemonių dėl tokių sprendimų dėl lygiavertiškumo – procedūrų, susijusių su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant, jei reikia, dalyvavimą patikrinimuose vietoje.
Institucija informuoja Komisiją, jeigu trečiosios valstybės kompetentinga institucija atsisako sudaryti tokius administracinius susitarimus arba atsisako veiksmingai bendradarbiauti.
5. Siekdama Sąjungoje formuoti nuoseklios, veiksmingos ir efektyvios priežiūros praktiką ir stiprinti tarptautinės priežiūros koordinavimą, Institucija gali parengti pavyzdinius administracinius susitarimus. Kompetentingos institucijos deda visas pastangas, kad laikytųsi tokių pavyzdinių susitarimų.
43 straipsnio 5 dalyje nurodytoje ataskaitoje Institucija pateikia informaciją apie administracinius susitarimus, sudarytus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis arba trečiųjų valstybių administracijomis, pagalbą, kurią Institucija suteikė Komisijai rengiant sprendimus dėl lygiavertiškumo ir Institucijos pagal šio straipsnio 3 dalį vykdytą stebėseną.
6. Institucija pagal šiuo reglamentu ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais teisėkūros procedūra priimtais aktais jai suteiktus įgaliojimus prisideda prie vieningo, nuoseklaus ir veiksmingo atstovavimo Sąjungos interesams tarptautiniuose forumuose.
▼M2 —————
35 straipsnis
Informacijos rinkimas
1. Institucijos prašymu, valstybių narių kompetentingos institucijos Institucijai pateikia visą informaciją, būtiną jai vykdyti pagal šį reglamentą pavestas pareigas, jeigu jos turi teisėtą prieigą prie atitinkamos informacijos, o prašymas pateikti informaciją yra būtinas atsižvelgiant į atitinkamos pareigos pobūdį.
2. Institucija taip pat gali prašyti teikti informaciją periodiškai ir specialiu formatu. Tokiems prašymams, jei įmanoma, naudojamas bendras ataskaitų teikimo formatas.
3. Valstybės narės kompetentingos institucijos tinkamai pagrįstu prašymu Institucija gali teikti bet kokią informaciją, būtiną, kad ši kompetentinga institucija galėtų atlikti savo funkcijas, laikydamasi profesinės paslapties pareigų, nustatytų atitinkamo sektoriaus teisės aktuose ir 70 straipsnyje.
4. Prieš pateikdama prašymą dėl informacijos suteikimo pagal šį straipsnį ir siekdama išvengti pareigų teikti ataskaitas dubliavimo, Institucija atsižvelgia į atitinkamus turimus statistinius duomenis, surinktus ir išplatintus pagal Europos statistikos sistemą bei Europos centrinių bankų sistemą.
5. Jei šios informacijos nėra arba kompetentingos institucijos jos nepateikia laiku, Institucija gali pateikti tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą kitoms priežiūros institucijoms, atitinkamos valstybės narės ministerijai, atsakingai už finansus, jei ji disponuoja su rizikos ribojimu susijusia informacija, nacionaliniam centriniam bankui arba statistikos tarnybai.
6. Jei šios informacijos nėra arba ji pagal 1 ar 5 dalį nepateikiama laiku, Institucija gali tinkamai pagrįstą ir motyvuotą prašymą pateikti tiesiogiai atitinkamoms finansų įstaigoms. Motyvuotame prašyme paaiškinama, kodėl reikalinga informacija apie atitinkamas atskiras finansų įstaigas.
Apie prašymus Institucija praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms pagal 5 dalį ir šią dalį.
Institucijos prašymu, kompetentingos institucijos padeda Institucijai rinkti tokią informaciją.
7. Institucija gali naudoti pagal šį straipsnį gautą konfidencialią informaciją tik vykdyti jai pagal šį reglamentą pavestas pareigas.
36 straipsnis
Santykiai su ESRV
1. Institucija glaudžiai ir reguliariai bendradarbiauja su ESRV.
2. Institucija reguliariai ir laiku teikia ESRV jos užduotims atlikti būtiną informaciją. ESRV pateikus motyvuotą prašymą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 15 straipsnyje, jai nedelsiant pateikiami bet kokie jos užduotims atlikti būtini duomenys, kurie pateikti ne apibendrinta ar suvestine forma. Institucija, bendradarbiaudama su ESRV, parengia konfidencialios informacijos, visų pirma informacijos apie atskiras finansų įstaigas, perdavimo tinkamas vidaus procedūras.
▼M2 —————
4. Institucija, gavusi jai skirtą ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, aptaria tą įspėjimą ar rekomendaciją per kitą Priežiūros tarybos posėdį arba, kai tinkama, anksčiau, kad įvertintų tokio įspėjimo ar rekomendacijos poveikį savo užduočių atlikimui ir galimus tolesnius veiksmus.
Laikydamasi atitinkamos sprendimų priėmimo tvarkos, Institucija priima sprendimą dėl bet kokių veiksmų, kurių turi būti imtasi pagal jai šiuo reglamentu suteiktus įgaliojimus, siekiant išspręsti įspėjimuose ir rekomendacijose nurodytus klausimus.
Jeigu Institucija nesiima priemonių įspėjimui ar rekomendacijai įgyvendinti, ji paaiškina ESRV tokio neveikimo priežastis. ESRV apie tai informuoja Europos Parlamentą pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 19 straipsnio 5 dalį. ESRV apie tai taip pat informuoja Tarybą.
5. Institucija, gavusi ESRV įspėjimą ar rekomendaciją, skirtą kompetentingai institucijai, prireikus naudojasi jai pagal šį reglamentą suteiktais įgaliojimais užtikrinti, kad būtų laiku imtasi tolesnių veiksmų.
Jeigu adresatas ketina nesilaikyti ESRV rekomendacijos, jis informuoja Priežiūros tarybą ir su ja aptaria tokio neveikimo priežastis.
Kai kompetentinga institucija pagal Reglamento (ES) Nr. 1092/2010 17 straipsnio 1 dalį informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Komisiją ir ESRV apie veiksmus, kurių ji ėmėsi pagal ESRV rekomendaciją, ji deramai atsižvelgia į Priežiūros tarybos nuomonę.
▼M2 —————
37 straipsnis
Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė
1. Siekiant padėti sudaryti palankesnes sąlygas konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais Institucijos užduotims svarbiose srityse, įsteigiamos Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė (toliau kartu – suinteresuotųjų subjektų grupės). Su suinteresuotųjų subjektų grupėmis konsultuojamasi dėl veiksmų, kurių pagal 10–15 straipsnius imamasi dėl techninių reguliavimo standartų ir techninių įgyvendinimo standartų, ir, jei tie veiksmai nesusiję su atskiromis finansų įstaigomis, dėl gairių ir rekomendacijų pagal 16 straipsnį. Jei veiksmų reikia imtis skubiai ir konsultacijos tampa neįmanomos, suinteresuotųjų subjektų grupės nedelsiant informuojamos.
Suinteresuotųjų subjektų grupių posėdžiai rengiami bent keturis kartus per metus. Jos gali kartu aptarti bendro intereso klausimus ir informuoja viena kitą apie kitus svarstomus klausimus.
Vienos suinteresuotųjų subjektų grupės nariai taip pat gali būti kitos suinteresuotųjų subjektų grupės nariais.
2. Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių. Tuos narius sudaro:
13 narių, kurie proporcingai atstovauja Sąjungoje veikiančioms draudimo ir perdraudimo įmonėms ir draudimo tarpininkams, iš kurių trys atstovauja kooperatinio ir savitarpio draudimo ar perdraudimo įmonėms,
13 narių, kurie atstovauja jų darbuotojų atstovams, vartotojams, draudimo bei perdraudimo paslaugų naudotojams, MVĮ atstovams ir atitinkamų profesinių asociacijų atstovams, ir
keturi nariai, kurie yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai.
3. Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupę sudaro 30 narių. Tuos narius sudaro:
13 narių, kurie proporcingai atstovauja Sąjungoje veikiančioms profesinių pensijų įstaigoms,
13 narių, kurie atstovauja darbuotojų atstovams, naudos gavėjų atstovams, MVĮ atstovams ir atitinkamų profesinių asociacijų atstovams, ir
keturi nariai, kurie yra nepriklausomi aukšto lygio mokslininkai.
4. Suinteresuotųjų subjektų grupių narius skiria Priežiūros taryba, vykdydama atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą. Priimdama sprendimą, Priežiūros taryba, kiek įmanoma, stengiasi užtikrinti tinkamą draudimo, perdraudimo ir profesinių pensijų sektorių įvairovės atspindėjimą, geografinę ir lyčių pusiausvyrą ir atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams iš visos Sąjungos. Suinteresuotųjų subjektų grupių nariai renkami atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, įgūdžius, atitinkamas žinias ir įrodytą kompetenciją.
4a. Atitinkamos suinteresuotųjų subjektų grupės nariai renka pirmininką iš savo narių. Pirmininkas renkamas dvejiems metams.
Europos Parlamentas gali pakviesti bet kurios suinteresuotųjų subjektų grupės pirmininką padaryti pareiškimą Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus, jei to prašoma.
5. Institucija suinteresuotųjų subjektų grupėms teikia visą būtiną informaciją, laikydamasi profesinės paslapties reikalavimo, kaip nustatyta šio reglamento 70 straipsnyje, ir užtikrina, kad grupėms būtų teikiamos tinkamos sekretoriato paslaugos. Nustatomos tinkamos suinteresuotųjų subjektų grupių narių, atstovaujančių ne pelno organizacijoms, išskyrus pramonės atstovus, kompensacijos. Nustatant kompensaciją atsižvelgiama į narių parengiamąjį ir tolesnį darbą ir ji turi būti bent jau lygi pareigūnų atlyginimo dydžiui pagal Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 ( 9 ) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatuose) nustatytų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų V antraštinės dalies 1 skyriaus 2 skirsnį. Suinteresuotųjų subjektų grupės gali steigti techninių klausimų darbo grupes. Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės ir Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės narių kadencija yra ketveri metai ir jai pasibaigus surengiama nauja atrankos procedūra.
Suinteresuotųjų subjektų grupių narių kadencija gali būti pratęsiama vieną kartą.
6. Suinteresuotųjų subjektų grupės gali teikti Institucijai patarimus bet kuriuo su Institucijos užduotimis susijusiu klausimu, ypatingą dėmesį skirdamos 10–16 ir 29, 30 ir 32 straipsniuose nustatytoms užduotims.
Jeigu suinteresuotųjų subjektų grupių nariai negali susitarti dėl patarimo, vienas trečdalis jų narių arba vienai suinteresuotųjų subjektų grupei atstovaujantys nariai gali parengti atskirą patarimą.
Pagal šio reglamento 56 straipsnį dėl bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupė, Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupė, Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupė ir Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupė gali skelbti bendrus patarimus su EPI darbu susijusiais klausimais.
7. Suinteresuotųjų subjektų grupės dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima savo darbo tvarkos taisykles.
8. Institucija viešai skelbia suinteresuotųjų subjektų grupių patarimus, atskiruosius savo narių patarimus ir konsultacijų su jomis rezultatus, taip pat informaciją, kaip buvo atsižvelgta į patarimus ir per konsultacijas surinktą informaciją.
38 straipsnis
Apsaugos priemonės
1. Institucija užtikrina, kad joks pagal 18 ar 19 straipsnį priimtas sprendimas jokiu būdu nepažeistų valstybių narių fiskalinės atsakomybės.
2. Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 19 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per dvi savaites nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai ir Komisijai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.
Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.
Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.
Institucija per mėnesį nuo valstybės narės pranešimo gavimo dienos praneša valstybei narei, ar ji laikosi savo sprendimo, ar jį pakeičia ar atšaukia. Jei sprendimas lieka galioti arba iš dalies pakeičiamas, Institucija nurodo, kad fiskalinei atsakomybei poveikis nedaromas.
Jei Institucija laikosi savo sprendimo, Taryba balsų dauguma viename iš savo posėdžių ne vėliau kaip per du mėnesius po to, kai Institucija informavo valstybę narę, kaip nustatyta ketvirtoje pastraipoje, nusprendžia, ar palikti galioti Institucijos sprendimą.
Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo palikti galioti Institucijos sprendimo pagal penktą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimas nutrūksta.
3. Jeigu valstybė narė mano, kad pagal 18 straipsnio 3 dalį priimtas sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ji gali per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai kompetentingai institucijai pranešama apie Institucijos sprendimą, pranešti Institucijai, Komisijai ir Tarybai, kad kompetentinga institucija sprendimo neįgyvendins.
Valstybė narė savo pranešime aiškiai ir tiksliai paaiškina, kodėl ir kaip sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę.
Tokio pranešimo atveju Institucijos sprendimo galiojimas laikinai sustabdomas.
Taryba per dešimt darbo dienų surengia posėdį ir paprasta jos narių balsų dauguma nusprendžia, ar panaikinti Institucijos sprendimą.
Jeigu Taryba, išnagrinėjusi šį klausimą, nepriima sprendimo panaikinti Institucijos sprendimą pagal ketvirtą pastraipą, Institucijos sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas nutrūksta.
4. Jeigu Taryba pagal 3 dalį priėmė sprendimą nepanaikinti Institucijos sprendimo, susijusio su 18 straipsnio 3 dalimi, o atitinkama valstybė narės vis tiek mano, kad Institucijos sprendimas pažeidžia jos fiskalinę atsakomybę, ta valstybė narė gali apie tai pranešti Komisijai bei Institucijai ir paprašyti Tarybos iš naujo nagrinėti šį klausimą. Atitinkama valstybė narė aiškiai paaiškina, kodėl ji nesutinka su Tarybos sprendimu.
Per keturias savaites nuo pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo Taryba patvirtina savo ankstesnį sprendimą arba priima naują sprendimą pagal 3 dalį.
Keturių savaičių laikotarpis gali būti pratęstas dar keturioms savaitėms, jei tai reikalinga dėl ypatingų šio klausimo aplinkybių.
5. Piktnaudžiavimas šiuo straipsniu, visų pirma Institucijos sprendimo, kuris neturi reikšmingo ar esminio fiskalinio poveikio, atžvilgiu yra draudžiamas, nes jis yra nesuderinamas su vidaus rinkos principais.
39 straipsnis
Sprendimų priėmimo procedūros
1. Priimdama pagal 17, 18 ir 19 straipsnius numatytus sprendimus, Institucija veikia pagal šio straipsnio 2–6 dalis.
2. Institucija oficialiąja adresato kalba praneša visiems sprendimo adresatams apie ketinimą priimti sprendimą ir visapusiškai atsižvelgdama į to klausimo skubumą, sudėtingumą ir galimas pasekmes nustato terminą, per kurį adresatas gali pareikšti nuomonę dėl sprendimo dalyko. Adresatas gali pareikšti nuomonę savo oficialiąja kalba. Pirmame sakinyje išdėstyta nuostata mutatis mutandis taikoma 17 straipsnio 3 dalyje nurodytoms rekomendacijoms.
3. Institucijos sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai.
4. Institucijos sprendimų adresatai informuojami apie teisių gynimo priemones, kuriomis galima pasinaudoti pagal šį reglamentą.
5. Jeigu Institucija priėmė sprendimą pagal 18 straipsnio 3 arba 4 dalį, ji peržiūri tą sprendimą atitinkamu periodiškumu.
6. Apie sprendimus, kuriuos Institucija priima pagal 17, 18 arba 19 straipsnį, skelbiama viešai. Viešame skelbime nurodoma konkreti kompetentinga institucija ar finansų įstaiga bei pagrindinis sprendimo turinys, nebent toks paskelbimas prieštarautų teisėtiems tų finansų įstaigų interesams arba jų verslo paslapčių apsaugai arba galėtų sukelti didelį pavojų sklandžiam finansų rinkų veikimui ir vientisumui arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumui Sąjungoje.
III SKYRIUS
STRUKTŪRA
1 SKIRSNIS
Priežiūros taryba
40 straipsnis
Sudėtis
1. Priežiūros tarybą sudaro:
pirmininkas;
nacionalinės valdžios institucijos, kompetentingos prižiūrėti finansų įstaigas kiekvienoje valstybėje narėje, vadovas, kuris asmeniškai dalyvauja Priežiūros tarybos posėdžiuose bent du kartus per metus;
vienas Komisijos atstovas, neturintis balsavimo teisės;
vienas ESRV atstovas, neturintis balsavimo teisės;
po vieną balsavimo teisės neturintį atstovą iš kitų dviejų Europos priežiūros institucijų.
2. Priežiūros taryba reguliariai, bent du kartus per metus, rengia posėdžius su suinteresuotųjų subjektų grupėmis.
3. Kiekviena kompetentinga institucija turi paskirti iš savo įstaigos aukšto lygio pakaitinį narį, kuris galėtų pakeisti 1 dalies b punkte nurodytą Priežiūros tarybos narį, jeigu tas asmuo negalėtų dalyvauti posėdyje.
4. Valstybėse narėse, kuriose daugiau nei viena institucija yra atsakinga už priežiūros vykdymą pagal šį reglamentą, tos institucijos susitaria dėl bendro atstovo. Vis dėlto tais atvejais, kai klausimas, kurį turi svarstyti Priežiūros taryba, nepriskiriamas nacionalinės valdžios institucijos, kuriai atstovauja 1 dalies b punkte nurodytas narys, kompetencijai, tas narys gali pakviesti dalyvauti atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos atstovą, kuris dalyvautų neturėdamas balsavimo teisės.
5. Priežiūros taryba gali nuspręsti leisti posėdžiuose dalyvauti stebėtojams.
Vykdomasis direktorius gali dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose neturėdamas teisės balsuoti.
6. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta nacionalinė valdžios institucija nėra atsakinga už vartotojų apsaugos taisyklių laikymosi užtikrinimą, tame punkte nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti tos valstybės narės vartotojų apsaugos institucijos atstovą, neturintį balsavimo teisės. Jeigu atsakomybe už vartotojų apsaugą dalijasi kelios valstybės narės institucijos, šios institucijos susitaria dėl bendro atstovo.
41 straipsnis
Vidaus komitetai
1. Priežiūros taryba savo iniciatyva arba pirmininko prašymu gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms jai skirtoms užduotims atlikti. Administracinės valdybos arba pirmininko prašymu Priežiūros taryba gali įsteigti vidaus komitetus konkrečioms Administracinei valdybai skirtoms užduotims atlikti. Priežiūros taryba gali numatyti galimybę tam tikras aiškiai apibrėžtas užduotis ir sprendimus perduoti vidaus komitetams, Administracinei valdybai arba pirmininkui.
2. Taikant 17 straipsnį, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti kompetentingos institucijos, kuri, kaip įtariama, pažeidė Sąjungos teisę, atstovai ir negali turėti su byla susijusių interesų ar tiesioginių ryšių su atitinkama kompetentinga institucija.
Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.
Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.
3. Taikant 19 straipsnį, pirmininkas pasiūlo sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas. Kiti šeši nariai negali būti nesutariančių kompetentingų institucijų atstovai ir negali turėti su konfliktu susijusių interesų ar tiesioginių ryšių su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis.
Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.
Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.
4. Siekiant atlikti 22 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje numatytą tyrimą, pirmininkas taip pat gali pasiūlyti priimti sprendimą pradėti tyrimą ir sprendimą sušaukti nepriklausomą komisiją, o jį turi priimti Priežiūros taryba. Nepriklausomą komisiją sudaro pirmininkas ir šeši kiti nariai, kuriuos, pasikonsultavęs su Administracine valdyba ir po atviro kvietimo dalyvauti konkurse, pasiūlo pirmininkas.
Kiekvienas komisijos narys turi vieną balsą.
Komisijos sprendimai priimami, kai už juos teigiamai balsuoja bent keturi komisijos nariai.
5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos komisijos arba pirmininkas pasiūlo sprendimus pagal 17 straipsnį arba 19 straipsnį, kad juos galutinai priimtų Priežiūros taryba. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta komisija Priežiūros tarybai pateikia tyrimo, atlikto pagal 22 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, rezultatus.
6. Priežiūros taryba priima šiame straipsnyje nurodytų komisijų darbo tvarkos taisykles.
42 straipsnis
Priežiūros tarybos nepriklausomumas
1. Atlikdami pagal šį reglamentą jiems pavestas užduotis, Priežiūros tarybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar kurios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
2. Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos Priežiūros tarybos nariams jiems vykdant užduotis.
3. Priežiūros tarybos nariai, pirmininkas, taip pat balsavimo teisės neturintys atstovai ir stebėtojai, dalyvaujantys Priežiūros tarybos posėdžiuose, prieš tokius posėdžius tiksliai ir išsamiai deklaruoja, kad neturi arba turi kokių nors interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą svarstant kuriuos nors darbotvarkės klausimus, ir nedalyvauja diskusijose bei balsavime dėl tokių klausimų.
4. Priežiūros taryba savo darbo tvarkos taisyklėse nustato 3 dalyje nurodyto interesų deklaravimo ir interesų konflikto prevencijos bei valdymo praktinę tvarką.
43 straipsnis
Užduotys
1. Priežiūros taryba nustato Institucijos darbo gaires ir atsako už II skyriuje nurodytų sprendimų priėmimą. Remdamasi atitinkamo vidaus komiteto ar komisijos, pirmininko ar Administracinės valdybos, atsižvelgiant į konkretų atvejį, parengtais pasiūlymais Priežiūros taryba priima Institucijos nuomones, rekomendacijas, gaires ir sprendimus ir teikia patarimus, kaip nurodyta II skyriuje.
▼M2 —————
4. Kiekvienais metais iki rugsėjo 30 d. Priežiūros taryba, remdamasi Administracinės valdybos pasiūlymu, priima Institucijos kitų metų darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.
Darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.
5. Priežiūros taryba, remdamasi Administracinės valdybos pasiūlymu, priima metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą, ir kasmet iki birželio 15 d. perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Ataskaita skelbiama viešai.
6. Priežiūros taryba priima daugiametę Institucijos darbo programą ir perduoda ją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai susipažinti.
Daugiametė darbo programa priimama nepažeidžiant metinės biudžeto procedūros ir skelbiama viešai.
7. Priežiūros taryba patvirtina biudžetą pagal 63 straipsnį.
8. Priežiūros taryba naudojasi įgaliojimais taikyti drausmines priemones pirmininkui ir vykdomajam direktoriui. Ji gali pašalinti vykdomąjį direktorių iš pareigų pagal 51 straipsnio 5 dalį.
43a straipsnis
Priežiūros tarybos priimamų sprendimų skaidrumas
Nepaisant 70 straipsnio, ne vėliau kaip per šešias savaites nuo kiekvieno Priežiūros tarybos posėdžio dienos Institucija Europos Parlamentui pateikia išsamų ir informatyvų to Priežiūros tarybos posėdžio protokolą, kuriame pateikiama išsami diskusijų apžvalga, įskaitant sprendimų su paaiškinimais sąrašą. Tokiame posėdžio protokole neaprašomos Priežiūros tarybos diskusijos, susijusios su atskiromis finansų įstaigomis, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.
44 straipsnis
Sprendimų priėmimas
1. Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą.
Kiek tai susiję su šio reglamento 10–16 straipsniuose nurodytais aktais ir pagal šio reglamento 9 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą ir šio reglamento VI skyrių priimtomis priemonėmis bei sprendimais ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje.
Pirmininkas dėl antroje pastraipoje nurodytų sprendimų nebalsuoja.
Dėl 41 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų komisijų sudėties ir 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos tarpusavio vertinimo komiteto narių Priežiūros taryba, svarstydama pirmininko pasiūlymus, siekia bendro sutarimo. Nepasiekus bendro sutarimo, Priežiūros taryba priima sprendimus trijų ketvirtadalių savo balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą.
Kiek tai susiję su sprendimais, priimtais pagal 18 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, Priežiūros taryba priima sprendimus paprasta jos balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.
2. Priežiūros tarybos posėdžius pirmininkas rengia savo iniciatyva arba trečdalio savo narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas.
3. Priežiūros taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.
4. Kiek tai susiję su sprendimais pagal 17, 19 ir 30 straipsnius, Priežiūros taryba už siūlomus sprendimus balsuoja taikydama rašytinę procedūrą. Balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai balsavimui turi aštuonias darbo dienas. Kiekvienas balsavimo teisę turintis narys turi vieną balsą. Siūlomas sprendimas laikomas priimtu, nebent tam paprieštarauja paprasta balsavimo teisę turinčių Priežiūros tarybos narių dauguma. Susilaikiusiųjų balsai neskaičiuojami kaip balsai „už“ arba „prieš“ ir į juos neatsižvelgiama skaičiuojant atiduotus balsus. Jei trys balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai prieštarauja tam, kad būtų taikoma rašytinė procedūra, Priežiūros taryba sprendimo projektą aptaria ir dėl jo nusprendžia pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą procedūrą.
Balsavimo teisės neturintys nariai ir stebėtojai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Priežiūros tarybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis, nebent 75 straipsnio 3 dalyje arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose būtų numatyta kitaip.
5. Institucijos pirmininkas turi išimtinę teisę bet kada surengti balsavimą. Nedarant poveikio šiai teisei ir Institucijos sprendimų priėmimo procedūrų veiksmingumui, Institucijos priežiūros taryba priimdama sprendimus siekia bendro sutarimo.
2 SKIRSNIS
Administracinė valdyba
45 straipsnis
Sudėtis
1. Administracinę valdybą sudaro pirmininkas ir šeši Priežiūros tarybos nariai, kuriuos iš savo tarpo renka balsavimo teisę turintys Priežiūros tarybos nariai.
Kiekvienas Administracinės valdybos narys, išskyrus pirmininką, turi pakaitinį narį, kuris gali jį pakeisti šiam negalint dalyvauti posėdyje.
2. Priežiūros tarybos išrinktų narių kadencija yra dveji su puse metų. Ta kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Administracinės valdybos sudėtis yra subalansuota ir proporcinga pagal lyčių pusiausvyros principą bei atspindi visą Sąjungą. Kadencijos iš dalies sutampa ir taikoma tinkama rotacijos tvarka.
3. Administracinės valdybos posėdžius pirmininkas sušaukia savo iniciatyva arba bent trečdalio narių prašymu; posėdžiams pirmininkauja pirmininkas. Administracinė valdyba posėdžiauja prieš kiekvieną Priežiūros tarybos posėdį ir taip dažnai, kaip Administracinė valdyba mano esant būtina. Ji posėdžiauja bent penkis kartus per metus.
4. Pagal darbo tvarkos taisykles Administracinės valdybos nariams gali padėti patarėjai ar ekspertai. Balsavimo teisės neturintys nariai, išskyrus vykdomąjį direktorių, nedalyvauja jokiose Administracinės valdybos diskusijose, susijusiose su atskiromis finansų įstaigomis.
45a straipsnis
Sprendimų priėmimas
1. Administracinės valdybos sprendimai priimami paprasta jos narių balsų dauguma, tačiau siekiama bendro sutarimo. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Pirmininkas yra balsavimo teisę turintis narys.
2. Vykdomasis direktorius ir Komisijos atstovas Administracinės valdybos posėdžiuose dalyvauja be teisės balsuoti. Komisijos atstovas turi teisę balsuoti 63 straipsnyje nurodytais klausimais.
3. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.
45b straipsnis
Koordinavimo grupės
1. Administracinė valdyba gali savo iniciatyva arba kompetentingos institucijos prašymu sudaryti koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais, dėl kurių gali reikėti koordinuoti veiksmus, atsižvelgiant į konkrečius rinkos pokyčius. Administracinė valdyba sudaro koordinavimo grupes apibrėžtais klausimais penkių Priežiūros tarybos narių prašymu.
2. Visos kompetentingos institucijos dalyvauja koordinavimo grupėse ir pagal 35 straipsnį teikia koordinavimo grupėms informaciją, kurios reikia, kad koordinavimo grupės galėtų vykdyti koordinavimo užduotis pagal savo įgaliojimus. Koordinavimo grupių darbas grindžiamas kompetentingų institucijų pateikta informacija ir visais Institucijos nustatytais faktais.
3. Grupėms pirmininkauja Administracinės valdybos narys. Kiekvienais metais atitinkamas už koordinavimo grupę atsakingas Administracinės valdybos narys praneša Priežiūros tarybai apie pagrindinius diskusijų elementus bei išvadas ir, jei manoma, kad tai aktualu, pateikia pasiūlymą dėl tolesnių reglamentavimo veiksmų arba tarpusavio vertinimo atitinkamoje srityje. Kompetentingos institucijos praneša Institucijai, kaip jos savo veikloje atsižvelgė į koordinavimo grupių darbą.
4. Stebėdama rinkos pokyčius, kurie gali būti koordinavimo grupių darbo objektas, Institucija gali paprašyti kompetentingų institucijų pagal 35 straipsnį pateikti informaciją, būtiną, kad Institucija galėtų atlikti savo stebėsenos vaidmenį.
46 straipsnis
Administracinės valdybos nepriklausomumas
Administracinės valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Valstybės narės, Sąjungos institucijos ar įstaigos ir kitos viešosios ar privačios įstaigos negali siekti daryti įtakos Administracinės valdybos nariams jiems vykdant savo užduotis.
47 straipsnis
Užduotys
1. Administracinė valdyba užtikrina, kad Institucija vykdytų savo misiją ir atliktų pagal šį reglamentą jai paskirtas užduotis.
2. Administracinė valdyba siūlo metinę ir daugiametę darbo programą, kurią priima Priežiūros taryba.
3. Administracinė valdyba naudojasi savo su biudžetu susijusiais įgaliojimais pagal 63 ir 64 straipsnius.
3a. Administracinė valdyba gali nagrinėti visus klausimus, išskyrus 30 straipsnyje nustatytas užduotis, teikti nuomonę ir pasiūlymus dėl jų.
4. Administracinė valdyba priima Institucijos darbuotojų politikos planą ir pagal 68 straipsnio 2 dalį – būtinas Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) įgyvendinimo priemones.
5. Administracinė valdyba priima specialias nuostatas dėl prieigos prie Institucijos dokumentų pagal 72 straipsnį.
6. Administracinė valdyba siūlo metinę Institucijos veiklos, taip pat pirmininko pareigų atlikimo, ataskaitą Priežiūros tarybai tvirtinti.
7. Administracinė valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.
8. Pagal 58 straipsnio 3 ir 5 dalis Administracinė valdyba skiria ir šalina iš pareigų Apeliacinės tarybos narius, tinkamai atsižvelgusi į Priežiūros tarybos pasiūlymą.
9. Administracinės valdybos nariai viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius ir apie visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.
3 SKIRSNIS
Pirmininkas
48 straipsnis
Skyrimas ir užduotys
1. Institucijai atstovauja pirmininkas, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.
Pirmininkas atsako už Priežiūros tarybos darbo parengimą, įskaitant darbotvarkės, kurią turi priimti Priežiūros taryba, sudarymą, posėdžių sušaukimą ir klausimų, dėl kurių reikia priimti sprendimus, pateikimą, ir pirmininkauja Priežiūros tarybos posėdžiams.
Pirmininkas atsako už Administracinės valdybos darbotvarkės, kurią turi priimti Administracinė valdyba, sudarymą ir pirmininkauja Administracinės valdybos posėdžiams.
Pirmininkas gali paraginti Administracinę valdybą apsvarstyti galimybę sudaryti koordinavimo grupę pagal 45b straipsnį.
2. Pirmininkas renkamas, atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą ir į su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus atvirą atrankos procedūrą, kuria laikomasi lyčių pusiausvyros principo. Priežiūros taryba, padedama Komisijos, sudaro galutinį reikalavimus atitinkančių kandidatų eiti pirmininko pareigas sąrašą. Remdamasi galutiniu sąrašu, Taryba, gavusi Europos Parlamento patvirtinimą, priima sprendimą skirti pirmininką.
Jeigu pirmininkas nebeatitinka 49 straipsnyje nustatytų sąlygų arba nustatoma, kad jis padarė sunkų nusižengimą, Komisijai pasiūlius ir Europos Parlamentui pasiūlymą patvirtinus, Taryba gali priimti sprendimą pašalinti jį iš pareigų.
Priežiūros taryba iš savo narių tarpo taip pat renka vicepirmininką, kuris vykdo pirmininko pareigas pastarajam nesant. Vicepirmininkas negali būti renkamas iš Administracinės valdybos narių tarpo.
3. Pirmininko kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.
4. Per devynis mėnesius iki pirmininko penkerių metų kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina:
per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;
Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.
Pirmoje pastraipoje nurodyto vertinimo tikslais pirmininko užduotis vykdo pirmininko pavaduotojas.
Taryba, remdamasi Priežiūros tarybos pasiūlymu ir Komisijos pagalba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą įvertinimą, gali pirmininko kadenciją pratęsti vieną kartą.
5. Pirmininkas gali būti pašalintas iš pareigų tik dėl rimtų priežasčių. Europos Parlamentas gali jį pašalinti iš pareigų tik gavęs Tarybos sprendimą, priimtą pasikonsultavus su Priežiūros taryba.
49 straipsnis
Pirmininko nepriklausomumas
Nedarant poveikio Priežiūros tarybos vaidmeniui, susijusiam su pirmininko užduotimis, pirmininkas neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos pirmininkui jam vykdant savo užduotis.
Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą pirmininkas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.
49a straipsnis
Išlaidos
Pirmininkas viešai skelbia apie visus surengtus posėdžius su išorės suinteresuotaisiais subjektais per dvi savaites po posėdžių ir apie visas gautas dovanas. Išlaidos registruojamos viešai pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus.
▼M2 —————
4 SKIRSNIS
Vykdomasis direktorius
51 straipsnis
Skyrimas
1. Institucijai vadovauja vykdomasis direktorius, kuris yra visu etatu dirbantis nepriklausomas specialistas.
2. Surengus atvirą atrankos procedūrą ir po to, kai jo kandidatūrai pritaria Europos Parlamentas, vykdomąjį direktorių skiria Priežiūros taryba, atsižvelgdama į jo nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų išmanymą, su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį bei valdymo patirtį.
3. Vykdomojo direktoriaus kadencija yra penkeri metai ir gali būti pratęsta vieną kartą.
4. Per devynis mėnesius iki vykdomojo direktoriaus kadencijos pabaigos Priežiūros taryba įvertina visų pirma:
per pirmąją kadenciją pasiektus rezultatus ir kaip jie buvo pasiekti;
Institucijos pareigas ir poreikius ateinantiems metams.
Priežiūros taryba, atsižvelgdama į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją.
5. Vykdomasis direktorius gali būti pašalintas iš pareigų tik Priežiūros tarybos sprendimu.
52 straipsnis
Nepriklausomumas
Nedarant poveikio atitinkamoms Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos funkcijoms, susijusioms su vykdomojo direktoriaus užduotimis, vykdomasis direktorius neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės Vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios ar privačios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.
Nei valstybės narės, nei Sąjungos institucijos ar įstaigos, nei kokios nors kitos viešosios ar privačios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui jam vykdant savo užduotis.
Vadovaujantis 68 straipsnyje nurodytais Pareigūnų tarnybos nuostatais, nutraukęs tarnybą vykdomasis direktorius toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.
53 straipsnis
Užduotys
1. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos valdymą ir rengia Administracinės valdybos darbą.
2. Vykdomasis direktorius atsako už Institucijos metinės darbo programos įgyvendinimą vadovaujant Priežiūros tarybai ir kontroliuojant Administracinei valdybai.
3. Vykdomasis direktorius imasi priemonių, būtinų visų pirma priimti vidaus administracines taisykles ir viešai paskelbti pranešimus, kad būtų užtikrintas Institucijos veikimas pagal šį reglamentą.
4. Vykdomasis direktorius rengia daugiametę darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.
5. Vykdomasis direktorius kasmet iki birželio 30 d. parengia kitų metų Institucijos darbo programą, kaip nurodyta 47 straipsnio 2 dalyje.
6. Vykdomasis direktorius parengia preliminarų Institucijos biudžeto projektą pagal 63 straipsnį ir vykdo Institucijos biudžetą pagal 64 straipsnį.
7. Vykdomasis direktorius kiekvienais metais parengia ataskaitos projektą, kuriame yra skirsnis apie Institucijos reguliavimo ir priežiūros veiklą ir skirsnis dėl finansinių ir administracinių klausimų.
8. Vykdomasis direktorius Institucijos darbuotojų atžvilgiu naudojasi 68 straipsnyje nustatytus įgaliojimais ir sprendžia su darbuotojais susijusius klausimus.
IV SKYRIUS
EUROPOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ JUNGTINĖS ĮSTAIGOS
1 SKIRSNIS
Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas
54 straipsnis
Įsteigimas
1. Šiuo reglamentu įsteigiamas Europos priežiūros institucijų jungtinis komitetas.
2. Jungtinis komitetas veikia kaip forumas, kuriame Institucija reguliariai ir glaudžiai bendradarbiauja su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), kad, atsižvelgdama į sektorių ypatumus, užtikrintų įvairius sektorius apimančių veiksmų suderinamumą, visų pirma susijusių su:
2a. Jungtinis komitetas gali padėti Komisijai įvertinti sąlygas ir technines specifikacijas bei procedūras, kad būtų užtikrintas saugus ir efektyvus centralizuotų automatizuotų mechanizmų sąveikumas pagal Direktyvos (ES) 2015/849 32a straipsnio 5 dalyje nurodytą ataskaitą, taip pat veiksmingas nacionalinių registrų sujungimas pagal tą direktyvą.
3. Jungtinio komiteto nuolatinio sekretoriato funkciją atlieka specialieji darbuotojai, kuriuos skiria EPI. Institucija skiria pakankamai išteklių administravimo, infrastruktūros ir veiklos išlaidoms.
4. Jei finansų įstaiga veikia įvairiuose sektoriuose, Jungtinis komitetas, vadovaudamasis 56 straipsniu, sprendžia nesutarimus.
55 straipsnis
Sudėtis
1. Jungtinį komitetą sudaro EPI pirmininkai ir, atitinkamais atvejais, bet kurio pagal 57 straipsnį įsteigto pakomitečio pirmininkas.
2. Vykdomasis direktorius, Komisijos atstovas ir ESRV kviečiami į Jungtinio komiteto, taip pat į bet kurio 57 straipsnyje minimo pakomitečio posėdžius kaip stebėtojai.
3. Jungtinio komiteto pirmininkas skiriamas iš EPI pirmininkų taikant metinės rotacijos principą. Jungtinio komiteto pirmininkas eina ESRV antrojo pirmininko pavaduotojo pareigas.
4. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai. Taisyklėse papildomai gali būti nurodyti kiti Jungtinio komiteto posėdžių dalyviai.
Jungtinis komitetas posėdžiauja bent kartą per tris mėnesius.
5. Institucijos pirmininkas reguliariai konsultuojasi su Priežiūros taryba ir informuoja ją apie pozicijas, kurių laikytasi Jungtinio komiteto posėdžiuose.
56 straipsnis
Bendrosios pozicijos ir bendri aktai
Vykdydama šio reglamento II skyriuje nustatytas užduotis, visų pirma susijusias su Direktyvos 2002/87/EB įgyvendinimu, Institucija atitinkamais atvejais siekia suformuoti bendrą poziciją bendru sutarimu su atitinkamai Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).
Kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę, priemones pagal šio reglamento 10–16 straipsnius ir sprendimus pagal 17, 18 ir 19 straipsnius, kurie yra susiję su Direktyvos 2002/87/EB ir bet kurių kitų šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie taip pat patenka į Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) ar Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) kompetencijos sritį, taikymu, lygiagrečiai priima atitinkamai Institucija, Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija).
57 straipsnis
Pakomitečiai
1. Jungtinis komitetas gali sukurti pakomitečius, kad šie Jungtiniam komitetui parengtų bendrųjų pozicijų ir bendrų aktų projektus.
2. Kiekvieną pakomitetį sudaro 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ir po vieną kiekvienos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos esamo personalo aukšto lygio atstovą.
3. Kiekvienas pakomitetis iš atitinkamų kompetentingų institucijų atstovų išsirenka pirmininką, kuris taip pat yra Jungtinio komiteto stebėtojas.
4. Taikant 56 straipsnį įsteigiamas Jungtinio komiteto finansinių konglomeratų pakomitetis.
5. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia apie visus įsteigtus pakomitečius, įskaitant jų įgaliojimus ir narių sąrašą, nurodydamas atitinkamas narių pakomitetyje vykdomas funkcijas.
2 SKIRSNIS
Apeliacinė taryba
58 straipsnis
Sudėtis ir veikla
1. Šiuo reglamentu įsteigiama Europos priežiūros institucijų Apeliacinė taryba.
2. Apeliacinę tarybą sudaro šeši nariai ir šeši pakaitiniai nariai, kurie turi turėti gerą reputaciją ir dokumentais pagrįstų atitinkamų žinių apie Sąjungos teisę, taip pat tarptautinės profesinės patirties, įgytos pakankamai aukštu lygiu bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių rinkų ar kitų finansinių paslaugų srityse, tačiau jais negali būti esami kompetentingų institucijų ar kitų Institucijos veikloje dalyvaujančių nacionalinių ar Sąjungos institucijų ar įstaigų darbuotojai ir Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės nariai bei Profesinių pensijų suinteresuotųjų subjektų grupės nariai. Nariai ir pakaitiniai nariai yra bet kurios valstybės narės piliečiai ir turi gerai mokėti bent dvi oficialiąsias Sąjungos kalbas. Apeliacinė taryba turi turėti pakankamos teisinės kompetencijos, kad galėtų teikti profesionalias teisines konsultacijas Institucijos naudojimosi įgaliojimais teisėtumo, įskaitant proporcingumą, klausimais.
Apeliacinė taryba skiria savo pirmininką.
3. Du Apeliacinės tarybos narius ir du pakaitinius narius iš Komisijos pasiūlyto galutinio kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus viešą kvietimą pareikšti susidomėjimą, skiria Institucijos administracinė valdyba, prieš tai pasikonsultavusi su Priežiūros taryba.
Gavęs galutinį kandidatų į narius ir pakaitinius narius sąrašą, prieš juos paskiriant, Europos Parlamentas gali juos pakviesti padaryti pareiškimą Parlamente ir atsakyti į Parlamento narių klausimus.
Europos Parlamentas gali pakviesti Apeliacinės tarybos narius padaryti pareiškimą Parlamente ir, kai to prašoma, atsakyti į visus jo narių klausimus, išskyrus atvejus, kai pareiškimai, klausimai ar atsakymai yra susiję su konkrečiais atvejais, dėl kurių dar nepriimtas sprendimas arba kurie dar tik bus svarstomi Apeliacinėje taryboje.
4. Apeliacinės tarybos narių kadencija yra penkeri metai. Ji gali būti pratęsta vieną kartą.
5. Institucijos Administracinės valdybos paskirtas Apeliacinės tarybos narys negali būti pašalintas iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, nebent būtų nustatyta, kad jis įvykdė rimtą nusižengimą; tuomet Administracinė valdyba, pasikonsultavusi su Priežiūros taryba, priima atitinkamą sprendimą.
6. Apeliacinės tarybos sprendimai priimami bent keturių iš šešių jos narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai apskųstam sprendimui taikomas šis reglamentas, į lemiamą balsų daugumą turi įeiti bent vienas iš dviejų Institucijos paskirtų Apeliacinės tarybos narių.
7. Apeliacinę tarybą jos pirmininkas sušaukia, kai tai yra reikalinga.
8. EPI per Jungtinį komitetą užtikrina, kad Apeliacinė taryba turėtų adekvačių veiklos ir sekretoriato išteklių.
59 straipsnis
Nepriklausomumas ir nešališkumas
1. Apeliacinės tarybos nariai priimdami sprendimus veikia nepriklausomai. Jų nevaržo jokie nurodymai. Jie negali eiti jokių kitų pareigų Institucijoje, jos Administracinėje valdyboje ar Priežiūros taryboje.
2. Apeliacinės tarybos nariai ir Institucijos darbuotojai, teikiantys veiklos ir sekretoriato pagalbą, negali dalyvauti jokiame apeliaciniame procese, jeigu turi kokių nors su juo susijusių asmeninių interesų, jeigu anksčiau dalyvavo procese kaip vienos iš proceso šalių atstovai arba jeigu dalyvavo priimant apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą.
3. Jeigu Apeliacinės tarybos narys dėl vienos iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba dėl bet kurios kitos priežasties mano, kad kitas narys neturėtų dalyvauti apeliaciniame procese, jis atitinkamai informuoja Apeliacinę tarybą.
4. Bet kuri apeliacinio proceso šalis gali paprieštarauti Apeliacinės tarybos nario dalyvavimui, remdamasi bet kuria iš 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių arba jei įtaria narį esant šališku.
Prieštaravimas negali būti grindžiamas narių pilietybe; prieštaravimas taip pat yra nepriimtinas, jeigu apeliacinio proceso šalis, nors ir žinojusi apie esamą pagrindą prieštarauti, vis dėlto ėmėsi kitos procesinės priemonės nei prieštaravimo dėl Apeliacinės tarybos sudėties pareiškimas.
5. Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, nedalyvaujant atitinkamam nariui.
Tam sprendimui priimti atitinkamą narį Apeliacinėje taryboje pakeičia jo pakaitinis narys. Jeigu pakaitinio nario padėtis yra panaši, pirmininkas paskiria pavaduojantį asmenį iš esamų pakaitinių narių.
6. Apeliacinės tarybos nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu.
Tuo tikslu jie pateikia įsipareigojimų deklaraciją ir interesų deklaraciją, kuriose nurodo, kad neturi jokių interesų, kurie gali būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba kokių nors tiesioginių ar netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui.
Tos deklaracijos pateikiamos raštu kasmet ir skelbiamos viešai.
V SKYRIUS
TEISIŲ GYNIMO PRIEMONĖS
60 straipsnis
Apeliaciniai skundai
1. Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant kompetentingas institucijas, gali pateikti apeliacinį skundą dėl 17, 18 ir 19 straipsniuose nurodyto Institucijos sprendimo ir dėl bet kurio kito Institucijos pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus Sąjungos aktus priimto sprendimo, skirto tam asmeniui, arba dėl sprendimo, kuris, nors ir skirtas kitam asmeniui, tačiau yra tiesiogiai ir asmeniškai susijęs su tuo asmeniu.
2. Apeliacinis skundas kartu su jo pagrindimu Institucijai pateikiamas raštu per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamam asmeniui apie sprendimą dienos arba, jei pranešimo nebuvo, nuo tos dienos, kai Institucija paskelbė sprendimą.
Apeliacinė taryba priima sprendimą dėl apeliacinio skundo per tris mėnesius nuo jo pateikimo.
3. Jeigu apeliacinis skundas pateiktas pagal 1 dalį, sprendimo vykdymas nesustabdomas.
Vis dėlto Apeliacinė taryba gali sustabdyti ginčijamo sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.
4. Jeigu apeliacinis skundas yra priimtinas, Apeliacinė taryba nagrinėja, ar jis yra pagrįstas. Ji kviečia apeliacinio proceso šalis per nustatytus terminus pateikti pastabas dėl savo pranešimų arba dėl kitų apeliacinio proceso šalių pateiktų pranešimų. Apeliacinio proceso šalys turi teisę pateikti paaiškinimus žodžiu.
5. Apeliacinė taryba gali patvirtinti kompetentingo Institucijos organo priimtą sprendimą arba perduoti bylą kompetentingam Institucijos organui. Tam organui Apeliacinės tarybos sprendimas yra privalomas, ir jis priima iš dalies pakeistą sprendimą dėl tos bylos.
6. Apeliacinė taryba priima savo darbo tvarkos taisykles ir jas paskelbia viešai.
7. Apeliacinės tarybos priimti sprendimai turi būti pagrįsti ir Institucija juos paskelbia viešai.
60a straipsnis
Institucijos kompetencijos viršijimas
Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali Komisijai nusiųsti motyvuotą pranešimą, jei mano, kad Institucija, veikdama pagal 16 ir 16b straipsnius, viršijo savo kompetenciją, įskaitant 1 straipsnio 5 dalyje nurodyto proporcingumo principo nesilaikymą, ir tai yra tiesiogiai ir asmeniškai susiję su tuo asmeniu.
61 straipsnis
Ieškinių pareiškimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme
1. Pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti inicijuotas procesas ginčijant Apeliacinės tarybos priimtą sprendimą arba, tais atvejais, kai teisė kreiptis apeliacine tvarka į Apeliacinę tarybą nesuteikta - Institucijos priimtą sprendimą
2. Pagal SESV 263 straipsnį valstybės narės ir Sąjungos institucijos, taip pat bet kuris fizinis ar juridinis asmuo gali inicijuoti procesą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme dėl Institucijos sprendimų.
3. Jeigu Institucija yra įpareigota veikti, bet nepriima sprendimo, Europos Sąjungos Teisingumo Teisme gali būti pareikštas ieškinys dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį.
4. Institucija privalo imtis priemonių, būtinų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti.
VI SKYRIUS
FINANSINĖS NUOSTATOS
62 straipsnis
Institucijos biudžetas
1. Institucijos, kuri yra Europos įstaiga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 ( 10 ) (toliau – Finansinis reglamentas) 70 straipsnį, pajamas sudaro būtent bet kokia šių komponentų kombinacija:
privalomi nacionalinės valdžios institucijų, kompetentingų prižiūrėti finansų įstaigas, įnašai, kurie atliekami taikant formulę, grindžiamą balsų paskirstymu, nustatytu Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį straipsnį Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 3 dalis taikoma ir pasibaigus joje nustatytam terminui, t. y. 2014 m. spalio 31 d.;
Sąjungos subsidija, įtraukta į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (Komisijos skirsnis);
visi Institucijai mokami mokesčiai atitinkamose Sąjungos teisės priemonėse nurodytais atvejais;
savanoriški valstybių narių ar stebėtojų įnašai;
sutartas užmokestis už leidinius, mokymus ir kitas Institucijos teikiamas paslaugas, jei šių paslaugų konkrečiai paprašė viena ar daugiau kompetentingų institucijų.
Savanoriški valstybių narių ar stebėtojų įnašai nepriimami, jeigu juos priėmus kiltų abejonių dėl Institucijos nepriklausomumo ir nešališkumo. Savanoriški įnašai, kuriais atlyginamos kompetentingos institucijos Institucijai perduotų užduočių išlaidos, nelaikomi keliančiais abejonių dėl pastarosios nepriklausomumo.
2. Institucijos išlaidas sudaro bent personalo, darbo užmokesčio, administracinės, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidos.
3. Pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.
4. Visų Institucijos pajamų ir išlaidų sąmatos parengiamos kiekvieniems finansiniams metams, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiamos Institucijos biudžete.
63 straipsnis
Biudžeto sudarymas
1. Kiekvienais metais vykdomasis direktorius, remdamasis Institucijos metiniu ir daugiamečiu programavimu, parengia preliminarų trejų ateinančių finansinių metų Institucijos bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame išdėstomos numatomos pajamos ir išlaidos, taip pat informacija apie darbuotojus, ir kartu su etatų planu jį pateikia Administracinei valdybai ir Priežiūros tarybai.
2. Priežiūros taryba, vadovaudamasi Administracinės valdybos patvirtintu projektu, priima ateinančių trejų finansinių metų bendrojo programavimo dokumento projektą.
3. Administracinė valdyba iki sausio 31 d. pateikia bendrąjį programavimo dokumentą Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat Europos Audito Rūmams.
4. Atsižvelgdama į bendrąjį programavimo dokumentą, Komisija į Sąjungos biudžeto projektą įtraukia išlaidų, kurios, jos manymu, reikalingos pagal etatų planą, sąmatas ir išlyginamojo įnašo, kuris bus mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal SESV 313 ir 314 straipsnius, sumą.
5. Europos Parlamentas ir Taryba priima Institucijos etatų planą. Europos Parlamentas ir Taryba tvirtina Institucijai skiriamo išlyginamojo įnašo asignavimus.
6. Institucijos biudžetą priima Priežiūros taryba. Jis tampa galutinis, galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus jis atitinkamai tikslinamas.
7. Administracinė valdyba nedelsdama praneša biudžeto valdymo institucijai apie kiekvieną ketinamą įgyvendinti projektą, kuris gali daryti didelį finansinį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma, apie kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą.
8. Nedarant poveikio Finansinio reglamento 266 ir 267 straipsniams, Europos Parlamentas ir Taryba turi patvirtinti kiekvieną projektą, kuris gali turėti didelį finansinį ar ilgalaikį poveikį Institucijos biudžeto finansavimui, visų pirma kiekvieną su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, pastatų nuoma arba pirkimu, susijusį projektą, įskaitant sutarties nutraukimo sąlygas.
64 straipsnis
Biudžeto vykdymas ir kontrolė
1. Vykdomasis direktorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas ir vykdo metinį Institucijos biudžetą.
2. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams. Pagal 70 straipsnį Institucijai nedraudžiama Audito Rūmams pateikti bet kokią informaciją, kurios prašo Audito Rūmai ir kuri priklauso Audito Rūmų kompetencijos sričiai.
3. Institucijos apskaitos pareigūnas iki kitų metų kovo 1 d. siunčia konsolidavimui atlikti reikalingą apskaitos informaciją Komisijos apskaitos pareigūnui to apskaitos pareigūno nustatytu būdu ir formatu.
4. Iki kitų metų kovo 31 d. Institucijos apskaitos pareigūnas taip pat nusiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Priežiūros tarybos nariams, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
5. Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Institucijos preliminarių finansinių ataskaitų pagal Finansinio reglamento 246 straipsnį, Institucijos apskaitos pareigūnas parengia galutines Institucijos finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas nusiunčia Priežiūros tarybai, o ji pateikia savo nuomonę dėl tų finansinių ataskaitų.
6. Iki kitų metų liepos 1 d. Institucijos apskaitos pareigūnas nusiunčia galutines finansines ataskaitas ir Priežiūros tarybos nuomonę Komisijos apskaitos pareigūnui, Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
Institucijos apskaitos pareigūnas kasmet iki birželio 15 d. taip pat nusiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui šio pareigūno konsolidavimo tikslais nustatyto standartinio formato ataskaitų rinkinį.
7. Iki kitų metų lapkričio 15 d. galutinės finansinės ataskaitos paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8. Iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams nusiunčia atsakymą į Audito Rūmų pastabas ir taip pat nusiunčia Administracinei valdybai ir Komisijai to atsakymo kopiją.
9. Kaip numatyta Finansinio reglamento 261 straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento prašymu, vykdomasis direktorius pateikia Europos Parlamentui visą informaciją, kurios reikia, kad būtų užtikrinta sklandi atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra.
10. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuotąja balsų dauguma priimta rekomendacija, iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad Institucija N finansinių metų biudžetą įvykdė.
11. Institucija pateikia motyvuotą nuomonę dėl Europos Parlamento pozicijos ir dėl kitų Europos Parlamento pastabų, pateiktų per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą.
65 straipsnis
Finansinės taisyklės
Pasikonsultavusi su Komisija, Administracinė valdyba priima Institucijai taikomas finansines taisykles. Tos taisyklės negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2019/715 ( 11 ), nebent to reikėtų dėl specifinių Institucijos veiklos poreikių ir tik gavus išankstinį Komisijos pritarimą.
66 straipsnis
Kovos su sukčiavimu priemonės
1. Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, Institucijai be jokių apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ( 12 ).
2. Institucija prisijungia prie Tarpinstitucinio susitarimo dėl OLAF atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.
3. Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir su jais susijusiose įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF, prireikus, gali atlikti Institucijos skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.
VII SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
67 straipsnis
Privilegijos ir imunitetai
Institucijai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV.
68 straipsnis
Darbuotojai
1. Institucijos darbuotojams, įskaitant jos vykdomąjį direktorių ir pirmininką, taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės šiems nuostatams ir sąlygoms taikyti.
2. Komisijai pritarus, Administracinė valdyba Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje numatyta tvarka patvirtina būtinas įgyvendinimo priemones.
3. Darbuotojų atžvilgiu Institucija naudojasi įgaliojimais, kurie pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus suteikiami Paskyrimų tarnybai ir kurie pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas suteikiami įgaliojimus sudaryti tarnybos sutartis turinčiai institucijai.
4. Administracinė valdyba priima nuostatas, leidžiančias valstybėms narėms deleguoti į Instituciją nacionalinius ekspertus.
69 straipsnis
Institucijos atsakomybė
1. Nesutartinės atsakomybės atveju Institucija pagal valstybių narių teisei būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas. Bet koks ginčas, kylantis dėl tokios žalos atlyginimo, priskiriamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.
2. Institucijos darbuotojų asmeninę finansinę ir drausminę atsakomybę Institucijos atžvilgiu reglamentuoja Institucijos darbuotojams taikomos atitinkamos nuostatos.
70 straipsnis
Pareiga saugoti profesinę paslaptį
1. Priežiūros tarybos nariams ir visiems Institucijos darbuotojams, įskaitant valstybių narių laikinai deleguotus pareigūnus ir visus kitus asmenis, pagal darbo sutartis atliekančius Institucijos pavestas užduotis, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas, net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.
2. Nedarant poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė, jokia konfidenciali informacija, kurią 1 dalyje nurodyti asmenys gavo vykdydami savo užduotis, negali būti atskleista jokiam asmeniui ar institucijai, nebent tokia apibendrinta ar suvestine forma, kad nebūtų galima nustatyti konkrečių finansų įstaigų.
Pareiga pagal šio straipsnio 1 dalį ir šios dalies pirmą pastraipą nedraudžia Institucijai ir kompetentingoms institucijoms naudoti informaciją 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėkūros procedūra priimamų aktų vykdymui užtikrinti, ypač teisinėse procedūrose, susijusiose su sprendimų priėmimu.
2a. Administracinė valdyba ir Priežiūros taryba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai, nuolat arba kartais teikia kokias nors paslaugas, susijusias su Institucijos užduotimis, įskaitant pareigūnus ir kitus Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos įgaliotus arba kompetentingų institucijų tuo tikslu paskirtus asmenis, būtų taikomi profesinės paslapties reikalavimai, lygiaverčiai 1 ir 2 dalyse nustatytiems reikalavimams.
Tokie patys profesinės paslapties reikalavimai taikomi stebėtojams, kurie dalyvauja Institucijos veikloje ir Administracinės valdybos ir Priežiūros tarybos posėdžiuose.
3. 1 ir 2 dalių nuostatomis Institucijai nedraudžiama keistis informacija su kompetentingomis institucijomis pagal šį reglamentą ir kitus finansų įstaigoms taikomus Sąjungos teisės aktus.
Tai informacijai taikomos 1 ir 2 dalyse nurodytos profesinės paslapties saugojimo sąlygos. Institucija savo vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustato praktinę 1 ir 2 dalyse nurodytų konfidencialumo taisyklių įgyvendinimo tvarką.
4. Institucija taiko Komisijos sprendimą (ES, Euratomas) 2015/444 ( 13 ).
71 straipsnis
Duomenų apsauga
Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ar Institucijos pareigoms, susijusioms su jai vykdant pareigas atliekamu asmens duomenų tvarkymu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1725 ( 14 ).
72 straipsnis
Prieiga prie dokumentų
1. Institucijos turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001.
2. Administracinė valdyba patvirtina Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo praktines priemones.
3. Dėl Institucijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimtų sprendimų gali būti pateiktas skundas ombudsmenui arba pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, prieš tai atitinkamai apskundus sprendimą Apeliacinei tarybai, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų.
73 straipsnis
Nuostatos dėl kalbų vartojimo
1. Institucijai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis Europos ekonominėje bendrijoje vartotinas kalbas ( 15 ).
2. Dėl Institucijos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Administracinė valdyba.
3. Institucijos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.
74 straipsnis
Susitarimas dėl būstinės
Reikiamos nuostatos dėl patalpų, suteiktinų Institucijai valstybėje narėje, kurioje yra jos būstinė, ir infrastruktūros, kurią turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialios taisyklės, taikytinos Institucijos darbuotojams ir jų šeimos nariams toje valstybėje narėje, nustatoma Institucijos ir tos valstybės narės susitarime dėl būstinės, jų sudarytame gavus Administracinės valdybos patvirtinimą.
Ta valstybė narė sudaro geriausias įmanomas sąlygas, kad būtų užtikrintas tinkamas Institucijos veikimas, įskaitant daugiakalbį europinį mokyklinį lavinimą ir tinkamą transporto infrastruktūrą.
75 straipsnis
Trečiųjų valstybių dalyvavimas
1. Institucijos veikloje gali dalyvauti trečiosios valstybės, kurios su Sąjunga yra sudariusios susitarimus, pagal kuriuos jos priėmė ir taiko Sąjungos teisę Institucijos kompetencijos srityje, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje.
2. Institucija gali bendradarbiauti su 1 dalyje nurodytomis valstybėmis, taikančiomis teisės aktus, kurie pripažinti lygiaverčiais 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose Institucijos kompetencijos srityse, kaip numatyta pagal SESV 216 straipsnį Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose susitarimuose.
3. Pagal atitinkamas 1 ir 2 dalyse nurodytų susitarimų nuostatas, įskaitant su finansiniais įnašais ir darbuotojais susijusias nuostatas, nustatoma 1 dalyje nurodytų valstybių dalyvavimo Institucijos veikloje tvarka, konkrečiai nustatant jų dalyvavimo pobūdį, apimtį ir procedūrinius aspektus. Tose nuostatose gali būti numatytas atstovavimas stebėtojo teisėmis Priežiūros taryboje, tačiau užtikrinama, kad tos valstybės nedalyvautų jokiose su atskiromis finansų įstaigomis susijusiose diskusijose, išskyrus atvejus, kai jos yra tiesiogiai suinteresuotos.
VIII SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76 straipsnis
Ryšys su Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu
Institucija laikoma Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (EDPPPIK) teisių perėmėja. Ne vėliau kaip Institucijos įsteigimo dieną visas EDPPPIK turtas ir visi įsipareigojimai bei visos neįvykdytos operacijos automatiškai perkeliamos Institucijai. EDPPPIK parengia ataskaitą, atspindinčią jo turto ir įsipareigojimų padėtį tokio perkėlimo dieną. EDPPPIK ir Komisija atlieka tos ataskaitos auditą ir ją patvirtina.
77 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl darbuotojų
1. Nukrypstant nuo 68 straipsnio, visos EDPPPIK ar jo sekretoriato sudarytos darbo sutartys ir delegavimo susitarimai, galiojantys 2011 m. sausio 1 d., vykdomi iki jų galiojimo pabaigos. Tos sutartys ir susitarimai nepratęsiami.
2. Visiems pagal 1 dalyje nurodytas sutartis dirbantiems darbuotojams siūloma galimybė sudaryti laikinosios tarnybos sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą priskiriant įvairiems Institucijos etatų plane numatytiems lygiams.
Įsigaliojus šiam reglamentui, sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba surengia vidaus atrankos procedūrą, skirtą tik darbuotojams, sudariusiems tarnybos sutartis su EDPPPIK ar jo sekretoriatu, kad būtų patikrinti darbuotojų, kuriuos ketinama įdarbinti, gebėjimai, našumas ir sąžiningumas. Vidaus atrankos procedūros metu visapusiškai atsižvelgiama į įgūdžius ir patirtį, kuriuos asmuo įgijo vykdydamas savo užduotis prieš įdarbinimą.
3. Atsižvelgiant į atliktinų funkcijų rūšį ir lygį, atrinktiems kandidatams pasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutartis laikotarpiui, kurio trukmė atitiktų bent pagal ankstesnę sutartį likusį laikotarpį.
4. Atitinkama nacionalinė teisė, taikoma darbo sutartims, ir kiti atitinkami teisės aktai ir toliau taikomi darbuotojams, kurie turi anksčiau sudarytas sutartis ir nusprendžia neteikti savo kandidatūros dėl laikinosios tarnybos sutarties arba kuriems nepasiūloma sudaryti laikinosios tarnybos sutarties pagal 2 dalį.
78 straipsnis
Nacionalinės nuostatos
Valstybės narės priima visas nuostatas, kurių reikia veiksmingam šio reglamento taikymui užtikrinti.
79 straipsnis
Pakeitimai
Šiuo reglamentu iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB, išbraukiant EDPPPIK iš to sprendimo priedo B dalyje pateikto paramos gavėjų sąrašo.
80 straipsnis
Panaikinimas
Komisijos sprendimas 2009/79/EB, kuriuo įsteigiamas EDPPPIK, panaikinamas nuo 2011 m. sausio 1 d.
81 straipsnis
Peržiūra
1. Iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas treji metai Komisija skelbia bendrąją ataskaitą apie patirtį, įgytą veikiant Institucijai ir taikant šiame reglamente nustatytas procedūras. Toje ataskaitoje, be kita ko, įvertinama:
kompetentingų institucijų pasiektas priežiūros praktikos veiksmingumas ir konvergencija:
kompetentingų institucijų nepriklausomumas ir standartų konvergencija, prilygstanti konvergencijai įmonių valdymo srityje;
Institucijos nešališkumas, objektyvumas ir savarankiškumas;
priežiūros institucijų kolegijų veikimas;
pažanga siekiant konvergencijos krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse, įskaitant Sąjungos finansavimo mechanizmus;
Institucijos vaidmuo sisteminės rizikos atžvilgiu;
38 straipsnyje nustatytos apsaugos priemonės taikymas;
19 straipsnyje nustatytos privalomos tarpininkavimo funkcijos taikymas;
Jungtinio komiteto veikimas.
2. 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat nagrinėjama, ar:
tikslinga bankininkystės, draudimo, profesinių pensijų, vertybinių popierių ir finansų rinkų priežiūrą toliau vykdyti atskirai;
tikslinga vykdyti rizikos ribojimo priežiūrą ir komercinės veiklos priežiūrą atskirai, ar ją turėtų vykdyti ta pati priežiūros institucija;
tikslinga supaprastinti ir sustiprinti EFPIS struktūrą siekiant padidinti EPI tarpusavio ir makrolygio bei mikrolygio tarpusavio darną;
EFPIS raida dera su pasauline raida;
EFPIS užtenka įvairovės ir kompetencijos;
pakankamas su skelbimo reikalavimais susijęs atskaitingumas ir skaidrumas;
Institucija turi pakankamai išteklių pareigoms vykdyti;
tikslinga išsaugoti Institucijos būstinę, ir ar reikėtų EPI būstines perkelti į vieną vietą, siekiant pagerinti jų veiklos koordinavimą.
2a. Rengdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją ataskaitą, Komisija, pasikonsultavusi su visomis atitinkamomis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, atlieka išsamų 9a straipsnio taikymo vertinimą.
3. Nagrinėdama visos Europos įstaigų ar infrastruktūros tiesioginės priežiūros klausimą bei atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, Komisija parengia metinę ataskaitą dėl tikslingumo pavesti Institucijai vykdyti papildomos priežiūros pareigas šioje srityje.
4. Ataskaita ir, prireikus, visi prie jos pridedami pasiūlymai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai.
82 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2011 m. sausio 1 d., išskyrus 76 straipsnį ir 77 straipsnio 1 ir 2 dalis, kurios taikomos nuo reglamento įsigaliojimo dienos.
Institucija įsteigiama 2011 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
( 1 ) 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (OL L 26, 2016 2 2, p. 19).
( 2 ) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37).
( 3 ) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
( 4 ) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
( 5 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 12.
( 6 ) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 84.
( 7 ) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
( 8 ) 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (OL L 305, 2019 11 26, p. 17).
( 9 ) OL L 56, 1968 3 4, p. 1.
( 10 ) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
( 11 ) 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1).
( 12 ) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
( 13 ) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).
( 14 ) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
( 15 ) OL 17, 1958 10 6, p. 385.